- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-12
- Bylos Nr.
- e2AT-40-654/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00687-2025-2
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Vienintelė instancija
- Teisėjai
- Rima Ažubalytė (pirm.), Alenas Piesliakas (pran.), Alvydas Pikelis, Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkės), Aleno Piesliako (pranešėjo) ir Alvydo Pikelio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Astos Užmedzkienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
A. D. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. birželio 18 d. nutarimu pagal
ANK 488 straipsnio 1 dalį nubausta 80 Eur dydžio bauda už tai, kad ji
2025 m. vasario 16 d. 22 val. vakaro metu gyvenamosiose patalpose garsiai leido muziką ir tokiais veiksmais sutrikdė asmenų ramybę ir poilsį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi Institucijos 2025 m. birželio 18 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patrauktos A. D. skundas netenkintas.
Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 24 d. nutarimu Kauno apylinkės teismo
2025 m. gruodžio 17 d. nutartis ir Institucijos 2025 m. birželio 18 d. nutarimas panaikinti ir administracinio nusižengimo teisena A. D. nutraukta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos
2026 m. gegužės 25 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės A. Užmedzkienės prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą argumentai
Pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 24 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį. Pareiškėja prašyme nurodo: Apylinkės teismas tinkamai išanalizavo teisinį reglamentavimą ir tinkamai taikė teisę, o apygardos teismas padarė materialiosios ir proceso teisės – ANK 567 ir 569 straipsnių – pažeidimus, kurie turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, viešąją rimtį galima trikdyti šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitais triukšmą keliančiais veiksmais. Šio nusižengimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, kad minėtais veiksmais trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas. Dėl to, kad nagrinėjamu atveju buvo sutrikdytas poilsis ir ramybė, buvo pateiktas keturiolikos namo gyventojų pasirašytas pareiškimas, šeši liudytojai teisme paliudijo, kad buvo sutrikdyta ramybė, o kiti pareiškime pasirašę asmenys triukšmo faktą patvirtino su jais telefonu susisiekusiai policijos pareigūnei. Asmenys paliudijo, kad 2025 m. vasario 16 d. nuo 19 val. sklido garsi muzika, o problema dėl iš A. D. buto sklindančio triukšmo (dažniausiai garsios muzikos) tęsiasi daug metų, muzika prižadina ryte ir niekas negali padėti šios problemos išspręsti, o tai rodo ne tik A. D. tyčią, bet ir piktybiškumą. Kaimynų teigimu, muzika, o pavieniais atvejais ir radiatorių daužymas, A. D. bute prasideda įstatyme leidžiamu laiku ir paprastai baigiasi iki ramybės ar vakaro laiko, tačiau 2025 m. vasario 16 d. kaimynų ramybė buvo trikdoma iki 22 val. Apygardos teismas konstatavo, kad vien liudytojų teiginių dėl sutrikdyto poilsio ir ramybės nepakanka, kad būtų galima asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, nesant objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų, nors visi liudytojai nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes dėl jiems trukdančios A. D. bute leidžiamos muzikos. Asmens veiką kvalifikuojant kaip viešosios rimties trikdymą, nebūtina triukšmą išmatuoti decibelais, o pakanka įrodyti, jog buvo sutrikdyta bent vieno asmens ramybė, poilsis ar darbas. Buvo sutrikdyta net keturiolikos gyventojų ramybė ir poilsis. Byloje esantys įrodymai – pareiškimas, liudytojų apklausos, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas – patvirtina viešosios tvarkos pažeidimą ir negali būti laikomi neobjektyviais įrodymais. Liudytojų parodymai yra logiški, nuoseklūs, vieni kitus papildantys, todėl turi įrodomąją reikšmę. Apygardos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes, priešingai nei apylinkės teismas, dalies įrodymų nevertino, nukrypdamas nuo teismų praktikos nelaikė liudytojų parodymų įrodymais, liudytojų parodymus sumenkino juos vertindamas kaip neobjektyvius duomenis, neturinčius įrodomosios galios. Apygardos teismas nesiėmė priemonių bylai teisingai išspręsti bei reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir nenurodė, kokie nusižengimo požymiai nebuvo nustatyti. Vertinant apygardos teismo nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą, būtų pažeistos asmenų ir visuomenės teisės bei teisėti interesai.
Motyvuojamoji dalis
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės A. Užmedzkienės prašymas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įstatymas įtvirtina, kokiomis priemonėmis turi būti nustatyta inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis. Teismas gali pagrįsti taikomos ANK sudėties požymius bet kokiais įstatyme leidžiamais įrodymais. Administracinis nusižengimas gali būti įrodytas tiek pranešimais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, tiek liudytojų parodymais ir paaiškinimais. Nusprendęs nesivadovauti byloje esančiais įrodymais teismas turi pateikti tokio sprendimo argumentus. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Kaip matyti iš Kauno apylinkės teisme apklaustų liudytojų A. S., G. J., G. P., A. K. ir V. P. parodymų, 2025 m. vasario 16 d. apie 22.00 val. iš A. D. buto buvo girdima garsiai grojanti muzika. Teismas jų parodymus laikė patikimais ir jais rėmėsi priimdamas sprendimą. Teismas rėmėsi ir trylikos namo gyventojų pasirašytu pareiškimu, kuriame nurodytos tokios pat įvykio aplinkybės. Šis teismas nustatė, kad A. D. 2025 m. vasario 16 d. 22.00 val. gyvenamosiose patalpose garsiai leido muziką.
Kauno apygardos teismas nutarime išdėstė Kauno apylinkės teisme apklaustų liudytojų parodymus ir nors nurodė, kad liudytojai analogiškai paaiškino, jog A. D. bute kiekvieną dieną leidžiama muzika, kuri jiems trukdo, tačiau nutarimo 19 punkte padarė išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog 2025 m. vasario 16 d. A. D. kėlė triukšmą, kuris atitinka ANK 488 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymius. Kauno apygardos teismas liudytojų parodymus, kuriuose nurodyti pažeidimo laikas, vieta ir esmė – kad A. D.
2025 m. vasario 16 d. 22.00 val. kėlė triukšmą, taip pat kurie buvo pagrindas nubausti A. D., laikė neįrodančiais pažeidimo laiko, vietos ir esmės. Neargumentuotai, tik formaliais sakiniais, nepripažindamas liudytojų parodymų įrodymais, iškreipdamas vertinamų liudytojų parodymų turinį – akivaizdžiai pažeidimą įrodančius liudytojų parodymus įvertindamas kaip neįrodančius pažeidimo, Kauno apygardos teismas padarė klaidų dėl įrodymų turinio, o bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai. Susipažinus su liudytojų parodymų turiniu teisėjų kolegijai akivaizdu, kad apylinkės teismas juos pagrįstai pripažino įrodymais ir teisingai įvertino. Apygardos teismas motyvavo, kad administracinei atsakomybei kilti nepakanka vien tik išimtinai liudytojų, kurie yra A. D. kaimynai, subjektyvaus vertinimo. Tai, kad liudytojai yra A. D. kaimynai, nereiškia, kad jų parodymai nėra teisingi ir patikimi. Kauno apylinkės teismas apklausė septynis liudytojus ir visų jų parodymai sutapo, o tai buvo pagrindas pripažinti juos įrodymais ir jais vadovautis priimant sprendimą. Apygardos teismas argumentų, paneigiančių apylinkės teismo išvadas, nepateikė. Suabejojęs apylinkės teisme apklaustų liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, vadovaudamasis
ANK 651 straipsnio 3 dalimi, apygardos teismas turi pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pats įsitikinti liudytojų parodymų turiniu. Nepasisakydamas dėl trylikos namo gyventojų pasirašyto pareiškimo, kuriame nurodytos tokios pat įvykio aplinkybės, reikšmės, Kauno apygardos teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, dėl to padarė byloje esančių įrodymų neatitinkančias ir nepagrįstas išvadas. Nagrinėdamas bylą Kauno apygardos teismas pažeidė ANK 569 straipsnio 1 ir 5 dalis.
Kauno apygardos teismas nurodė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių viešosios rimties sutrikdymą, nes triukšmas nebuvo užfiksuotas garso ar vaizdo fiksavimo priemonėmis, tai, teismui objektyviai vertinant, turėjo būti užfiksuota pačių liudytojų, policijos pareigūnų ar kitų institucijų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis įstatymu nepagrįstomis, neargumentuotomis ir neobjektyviomis apygardos teismo išvadomis. ANK neįtvirtina, kad jo
488 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusižengimas turi būti įrodinėjamas garso ar vaizdo įrašais, tuo labiau pareigos liudytojams patiems rinkti įrodymus. Šis nusižengimas gali būti įrodinėjamas bet kokiomis ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatytomis priemonėmis, tarp jų ir liudytojų parodymais. Teismų praktikoje gausu pavyzdžių, kai administracinis nusižengimas yra įrodinėjamas tik liudytojų parodymais ir teismai, remdamiesi tik liudytojų parodymais, nustato nusižengimo aplinkybes ir jį padariusį asmenį.
Kauno apygardos teismas nutarimo 19 punkte nurodė, kad nusižengimas, nustatytas ANK 488 straipsnio 1 dalyje, turi būti konstatuojamas tada, kai įsitikinama tiek asmens siekimu savo veiksmais tokias pasekmes sukelti (kalte), tiek objektyvia nustatytų asmens veiksmų aiškia neatitiktimi visuotinai pripažįstamam suvokimui, kas yra viešoji tvarka ir rimtis. Tačiau tai, ką teismas įvardijo „kalte“, savo turiniu neatitinka ANK 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos tiesioginės tyčios kaltės formos ir nėra tiesioginės tyčios apibrėžimas. Priimamuose procesiniuose sprendimuose teismai neturi vartoti įstatyme nenustatytų sąvokų. Be to, teismas nepaaiškino ir nėra aišku, ką reiškia teismo reikalavimas įsitikinti objektyvia nustatytų asmens veiksmų aiškia neatitiktimi visuotinai pripažįstamam suvokimui, kas yra viešoji tvarka ir rimtis.
ANK 488 straipsnis reikalauja nustatyti, kad dėl asmens veiksmų buvo trukdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas, tai, remdamasis liudytojų parodymais, nustatė apylinkės teismas.
Šie argumentai rodo, kad Kauno apygardos teismas padarė klaidų dėl įrodymų turinio, neišdėstė išsamių sprendimą pagrindžiančių argumentų, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, dėl to padarė byloje esančių įrodymų neatitinkančias ir nepagrįstas išvadas. Teismas pažeidė ANK 569 straipsnio 1 ir 5 dalis ir padarė esminį proceso teisės pažeidimą. Kauno apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą dėl administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir dėl jo padarymo kalto asmens. Apylinkės teismas pagrįstai byloje apklaustų liudytojų parodymus pripažino įrodymais ir jais vadovavosi, teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 24 d. nutarimas panaikinamas ir paliekama galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 24 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį.