Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. – K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. D. 2026 m. birželio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) K. K. – K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo nubausta 75 eurų dydžio bauda. K. K. – K. buvo nubausta už tai, kad ji 2026 m. gegužės 5 d. 11.05 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 20 punkto reikalavimus.

Nesutikdama su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. D. 2026 m. birželio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. K. – K. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas panaikinti minėtą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. D. 2026 m. birželio 10 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba pakeisti šį nutarimą ir taikyti švelnesnes teisines pasekmes arba pripažinti veiką mažareikšme.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Pažymėtina, kad ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju apeliantė K. K. – K. kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2026 m. rugpjūčio 13 d. per Elektroninius valdžios vartus gautus oficialius Administracinių nusižengimų registro išrašus, prašo juos pridėti prie bylos ir įvertinti kartu su visa bylos medžiaga, taip pat pateikė dokumentus apie nuolatinės gliukozės stebėjimo sistemos „Dexcom“ veikimo principą ir pareiškimo dėl teisėjo M. L. nušalinimo kopiją. Tačiau, susipažinus su administracinio nusižengimo byla, konstatuotina, kad K. K. – K. kartu su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai nelaikytini naujais įrodymais, nes šie dokumentai jau ankščiau buvo pridėti prie bylos ir apylinkės teismas, žodinio proceso tvarka nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą, juos ištyrė ir vertino kartu su visa bylos medžiaga. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju K. K. – K. apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumas bei pagrįstumas tikrinamas rašytinio proceso tvarka, remiantis apygardos teismui pateikta medžiaga.

Nagrinėjamoje byloje K. K. – K. pripažinta kalta padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą už tai, kad ji, vairuodama transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Dėl šio Kelių eismo taisyklių pažeidimo (draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymo) fakto byloje ginčo nėra. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto ir šio nusižengimo kvalifikacijos, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas grindžiamas būtinojo reikalingumo situacija, todėl prašoma nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Taigi, atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė, be kita ko, kyla už draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą. Šios nuostatos įtvirtintos ir Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimuose. Pažymėtina, kad vairuojant yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, tai yra skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje, kadangi bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemone, įskaitant ir telefono laikymą, nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, varžo jo veiksmus ranka ir kelia grėsmę eismo saugumui. Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis leidžiama tik naudojant laisvų rankų įrangą arba stovinčioje transporto priemonėje ir tik išjungus jos variklį, tai yra pašalinus atsitiktinio automobilio pajudėjimo tikimybę. Atsakomybei pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį kilti pakanka nustatyti, jog asmuo, kaltinamas šio pažeidimo padarymu, mobiliojo ryšio priemonę vairuodamas automobilį laikė rankose ir visai nesvarbu, ar telefonu buvo kalbama, renkami numeriai, rašomos žinutės, ar telefonas buvo naudojamas kaip nors kitaip.

Nagrinėjamu atveju, susipažinus su apeliaciniame skunde bei atsiliepime nurodytais argumentais, administracinio nusižengimo bylos medžiaga, patikrinus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutarties ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. D. 2026 m. birželio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumą bei pagrįstumą, darytina išvada, kad K. K. – K. pagrįstai ir teisėtai pripažinta kalta padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, o jai skirta administracinė nuobauda – bauda individualizuota tinkamai. Apylinkės teismas į skundo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. D. 2026 m. birželio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) argumentus atsakė išsamiai ir motyvuotai, pagrįstai nusprendė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. – K. skundo netenkinti, todėl su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis nėra pagrindo nesutikti.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukta K. K. – K. akcentuoja tai, jog ji vairavo automobilį bei rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu ne pokalbiui, ne žinutėms, ne socialiniams tinklams, ne naršymui internete ir ne pramoginiais tikslais, jos telefono paėmimo priežastis buvo susijusi su sveikatos būklės kontrole, ji turėjo patikrinti nuolatinės gliukozės stebėjimo sistemos „Dexcom“ perduodamą gliukozės rodmenį. Remiantis tokiais apeliacinio skundo argumentais, galima daryti išvadą, kad apeliantė teigia, jog jai inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė veikdama būtinojo reikalingumo sąlygomis. Tačiau apygardos teismas negali sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kadangi ANK 16 straipsnio taikymo sąlygos, nagrinėjamu atveju, nenustatytos.

ANK 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taigi, taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-65-719/2022).

Apygardos teismas, įvertinęs byloje nagrinėjamo įvykio faktines aplinkybes, daro išvadą, kad šioje K. K. – K. situacijoje būtinasis reikalingumas neegzistavo, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad K. K. – K. sveikatai grėsė realus pavojus. Pažeidėja, darydama jai inkriminuotą nusižengimą, net jeigu iš tikrųjų jos sveikatai būtų kilęs pavojus, vairuodama automobilį nebūtų niekaip galėjusi pašalinti ar sumažinti jai galimai gresiančio sveikatos pablogėjimo pavojaus. K. K. – K. apylinkės teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji serga pirmo tipo cukriniu diabetu ir naudoja ,,Dexcom“ gliukozės stebėjimo sistemą, kurios pagalba telefono ekrane mato cukraus kiekį kraujyje telefono ekrane. Byloje nagrinėjamo įvykio metu vairuodama automobilį ji blogai pasijuto ir paėmė telefoną pasižiūrėti, koks yra cukraus kiekis kraujyje, nes nuo to priklauso, ar jai reikia susileisti insuliną ar suvalgyti kažką saldaus. Tą sekundę dėl intensyvaus eismo sustoti galimybės neturėjo, bet jei būtų buvęs poreikis, būtų turbūt nusukusi į degalinę (t. 1, b. l. 57-58). Atsižvelgiant į tokius K. K. – K. paaiškinimus, darytina išvada, kad ji, pažiūrėjusi cukraus kiekio kraujyje rodiklius telefono ekrane, tik tada būtų priėmusi sprendimą sustoti arba ne. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Kelių eismo taisyklių 14 punkte, be kita ko, numatyta, jog neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Todėl apygardos teismo vertinimu, K. K. – K., pasijutusi blogai, turėjo bet kokiu atveju nebetęsti transporto priemonės vairavimo ir sustoti. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos, užfiksuotos tarnybinio policijos pareigūnių automobilio registratoriumi ir policijos pareigūnės mobiliąja vaizdo stebėjimo kamera, tvirtinama prie uniformos, matyti, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu, priešingai nei nurodo K. K. – K., eismas (duomenys neskelbtini) gatvėje nebuvo ypatingai intensyvus, be to, K. K. – K. turėjo galimybę netrukdomai kitiems eismo dalyviams sustoti net keliose vietose (jos judėjimo kelyje buvo net dvi autobusų stotelės, degalinės aikštelė, platus kelkraštis), tačiau ji vis tiek tęsė vairavimą net nesumažinusi važiavimo greičio iki kol ją sustabdė policijos pareigūnės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad būtinojo reikalingumo situacija šiuo atveju apskritai neegzistavo, nes nebuvo dviejų teisės saugomų interesų susidūrimo, kurių vieną buvo galima apginti tik padarant žalą antram, tai yra nenustatyta, kad pačios K. K. – K. sveikatai buvo kilęs pavojus, ir jos siekis apsaugoti savo sveikatą buvo galimas tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, visuomenės interesui dėl eismo saugumo. Nors, apeliantės teigimu, jos veiksmas buvo trumpalaikis ir apsiribojo rodmens telefone patikrinimu, o byloje nėra duomenų, kad dėl šio veiksmo būtų kilęs eismo įvykis, avarinė situacija, sutrikdytas kitų eismo dalyvių judėjimas, prarasta automobilio kontrolė ar padaryta kokia nors žala, tačiau tai negali būti pateisinama būtinuoju reikalingumu, dėl kurio, ji nutarė vairuodama naudotis mobiliojo ryšio priemone. Vien tai, kad nepadaryta žala kitiems eismo dalyviams ar turtui, nešalina ir nešvelnina K. K. – K. atsakomybės ir niekaip nemažina jos padaryto nusižengimo pavojingumo, juolab įvertinus tai, kad K. K. – K. turėjo galimybę sustoti ir tik tada naudotis mobiliojo ryšio priemone. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad tokie K. K. – K. veiksmai negali būti prilyginami būtinajam reikalingumui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. K. – K. praeityje yra bausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad vairuodama automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu (2024 m. sausio 17 d. ir 2022 m. sausio 22 d. padaryti administraciniai nusižengimai) (t. 1, b. l. 23-28, 77-94). Taigi administracinėn atsakomybėn patraukta K. K. – K., žinodama ir suprasdamas, kad vairuotojams draudžiama, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, vis tiek ja naudojosi, ir tai rodo, jog administracinį nusižengimą K. K. – K. padarė veikdama tiesiogine tyčia ir suprasdama tokio savo elgesio neteisėtumą. Atsižvelgdamas į išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, apygardos teismas konstatuoja, kad byloje nėra ANK 16 straipsnio 1 dalyje numatyto būtinojo reikalingumo instituto sąlygų, todėl šiuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną (ANK 565¹ straipsnio 4 punktas) ar taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

K. K. – K. apeliaciniame skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu ji buvo pareiškusi bylą nagrinėjančiam teisėjui nušalinimą, tačiau teisėjas nenusišalino ir priėmė šiuo apeliaciniu skundu skundžiamą nutartį. Todėl apeliantė prašo įvertinti nušalinimo motyvus, jo išsprendimą, tolesnę proceso eigą ir galutinės nutarties argumentaciją kaip bendrą procesinių garantijų visumą.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015). Visgi, pažymėtina, kad nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks manymas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214-976/2017).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. K. – K. buvo pateikusi prašymą dėl jos administracinio nusižengimo bylą apylinkės teisme nagrinėjusio teisėjo nušalinimo, šį prašymą grįsdama tuo, kad tas pats teisėjas anksčiau nagrinėjo jos sutuoktinio baudžiamąją bylą ir apeliacinės instancijos teismas panaikino šio teisėjo priimtą nuosprendį konstatavęs, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas, neobjektyvus ir turintis išankstinę nuomonę teismas (t. 1, b. l. 53-54, 97-98). Tačiau apygardos teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog teisėjas anksčiau yra nagrinėjęs K. K. – K. sutuoktinio baudžiamąją bylą, savaime nerodo jo šališkumo K. K. – K. atžvilgiu. Kitų duomenų, galinčių kelti abejonę dėl teisėjo galimo šališkumo ar suinteresuotumo K. K. – K. administracinio nusižengimo bylos baigtimi, nepateikta. Bendriausiu požiūriu teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos konkrečios faktinės aplinkybės, patvirtinančios išankstinį teismo nusistatymą ar nusiteikimą priimti procesinį sprendimą vienos iš proceso šalių naudai ar nenaudai arba tendencingą proceso organizavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-119-719/2024), tačiau šiuo atveju tokios faktinės aplinkybės nenustatytos. Byloje nėra duomenų, rodančių administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą, o teismo proceso organizavimas, proceso veiksmų atlikimas, bendravimas su proceso dalyviais, nekelia abejonių dėl galimo išankstinio priešiškumo ar palankumo konkrečiai proceso šaliai. Vien dėl to, kad teisėjas K. K. – K. sutuoktinio atžvilgiu anksčiau priėmė jam nepalankų sprendimą, kurį apeliacinės instancijos teismas panaikino, nesudaro pagrindo teiginiui, jog teismas, nagrinėdamas K. K. – K. administracinio nusižengimo bylą, buvo šališkas. Apygardos teismui nekyla jokių abejonių dėl administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio apylinkės teismo nešališkumo nei subjektyviuoju, nei objektyviuoju aspektu.

K. K. – K. nuomone, teismas, vertindamas jos asmenybę, suteikė neproporcingai didelę reikšmę senesniems ir skirtingo pobūdžio Administracinių nusižengimų registro įrašams ir jų pagrindu padarė kategorišką išvadą apie jos, kaip vairuotojos, nedrausmingumą. Apeliantė mano, kad per 26 metus ir esant intensyviam kasdieniam dalyvavimui kelių eisme pavieniai skirtingo pobūdžio administraciniai nusižengimai savaime nesuteikia pakankamo pagrindo teigti, kad apskritai ji nėra drausminga vairuotoja ar kad jai būdingas netinkamas požiūris į Kelių eismo taisykles. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad K. K. – K. nėra drausminga ir atsakinga vairuotoja. Iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, taip pat iš pačios K. K. – K. su apeliaciniu skundu pateiktų jos 2026 m. rugpjūčio 13 d. per Elektroninius valdžios vartus gautų Administracinių nusižengimų registro išrašų matyti, jog ji praeityje yra bausta 13 kartų, daugiausia už nustatyto greičio viršijimą. Taigi, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad visi šie duomenys rodo netinkamą K. K. – K. požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi. Nors baustumas už daugelį padarytų administracinių nusižengimų jau yra išnykęs, tačiau praeityje padaryti administraciniai nusižengimai neigiamai charakterizuoja K. K. – K. asmenybę ir nesuteikia pagrindo išvadai, kad jis yra drausminga vairuotoja.

Pažymėtina, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. D. 2026 m. birželio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) K. K. – K. už jos padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 75 eurų dydžio bauda, kuri skundžiama apylinkės teismo nutartimi palikta nepakeista, nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl keisti apylinkės teismo nutartį šioje dalyje taip pat nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. – K. apeliacinio skundo netenkinti. Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.