Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-3305 eCIK-1111/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11313-2024-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės), susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 23 d. paduotu ieškovės G. D. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo turtinių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino atsakovo prievoles kreditorėms AB ,,TF Bank“, UAB ,,Finansų bitė“ solidariomis, prievoles kreditorėms UAB ,,Legal Balance“ UAB ,,Bitė Lietuva“ ir VMI – asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Ieškovės kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, o CK 3.92 straipsnio 3 dalies sutikimo prezumpcija nereiškia, jog vieno sutuoktinio vardu sudarytas sandoris laikomas sudarytu šeimos interesais. Šalis, siekianti pripažinti vieno sutuoktinio paskolą bendra sutuoktinių prievole, turi įrodyti CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus. Teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, nukrypo nuo nurodyto teisės aiškinimo. Teismų išvada dėl prievolių solidarumo grindžiama ne konkrečiais byloje nustatytais faktais, patvirtinančiais ginčo kredito lėšų panaudojimą bendriems šeimos poreikiams, bet prielaida, kurios CK 3.109 straipsnis neįtvirtina. Taip teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą: ieškovei faktiškai buvo perkelta pareiga įrodyti neigiamą aplinkybę – kad atsakovo išgrynintos kredito lėšos nebuvo panaudotos šeimos interesais.

Teismai nenustatė nei konkretaus būtino šeimos poreikio, nei jo vertės, nei laiko, nei ryšio su konkrečia paskola. Teismai išvadą, kad ankstesnė refinansuota paskola taip pat buvo skirta šeimos poreikiams tenkinti, grindė iš esmės vien kredito sutartyje formaliai nurodyta paskolos paskirtimi, nenustatęs, kokiems konkretiems poreikiams pagal šią sutartį gautos lėšos faktiškai buvo panaudotos. Ieškovės mokėjimai kreditoriams už atsakovo prisiimtas prievoles nereiškė prievolės prisiėmimo. Ieškovės 0,01 Eur pavedimas kreditoriui neįrodo sutikimo prisiimti skolą solidariai.

Jeigu byloje nepakako įrodymų patikimai nustatyti, kur buvo panaudotos atsakovo išgrynintos lėšos, ši faktinė aklavietė negalėjo būti išspręsta atsakovo ir kreditorių naudai preziumuojant, kad lėšos panaudotos šeimai. Priešingai, neįrodžius fakto, kuriuo buvo grindžiamas prievolių solidarumas, procesiniai padariniai turėjo tekti šį faktą įrodinėti privalėjusiems atsakovui ir suinteresuotiems kreditoriams. Teismai neįvertino banko operacijų turinio ir chronologijos visumos, atsakovo paaiškinimų neatitikties objektyviems banko duomenims, jo procesinio pasyvumo ir atsisakymo pateikti teismo pareikalautus sąskaitų išrašus. Toks vertinimas neatitinka CPK 176 ir 185 straipsniuose nustatyto įrodinėjimo standarto.

Teismo išvada dėl prievolių solidarumo liko paremta prielaidomis. Teismai neatsakė į esminį teisinį argumentą dėl CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nustatyto paskolos būtinumo bendriems šeimos poreikiams kriterijaus. Šie motyvavimo trūkumai apima pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl pažeidžia CPK 270 straipsnio 4 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti ieškovei G. D. (duomenys neskelbtini) 242 (du šimtus keturiasdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. rugsėjo 23 d. AB SEB banke. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.