Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-3221 Bylos Nr. eCIK-1072/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04867-2025-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė), susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 16 d. paduotu atsakovės, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 16 d. sprendimo peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.272 straipsnio normą, nes neįvertino baudžiamajame procese priimtų teismų sprendimų ir jų reikšmės. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnį reikšminga aplinkybe pripažįstama tai, kaip baudžiamajame procese buvo įvertintas atitinkamų procesinių veiksmų teisėtumas. Nagrinėjamu atveju ieškovas baudžiamojo proceso metu naudojosi BPK nustatytomis teisių gynimo priemonėmis, skundė jam taikytą procesinę prievartos priemonę; skundas buvo išnagrinėtas ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartimi laikinas ieškovo sulaikymas nebuvo pripažintas neteisėtu. Ikiteisminio tyrimo teisėjas motyvuotai įvertino, kad egzistavo visi BPK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti sulaikymo pagrindai. Taigi laikino sulaikymo kontrolė jau buvo atlikta, tačiau apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepasisakė dėl šio procesinio sprendimo reikšmės, neargumentavo, kodėl ja nesivadovauja, neanalizavo teismo pateiktų motyvų, nustatytų faktinių aplinkybių. Taigi apeliacinės instancijos teismas faktiškai ignoravo baudžiamajame procese atliktos teisminės kontrolės rezultatus, nors jie buvo reikšmingi sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnį klausimą.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK nustatytus teismo sprendimo motyvavimo reikalavimus (CPK 331 straipsnio 4 dalis), netinkamai vadovavosi teismų praktika dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos pagrįsti pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimą. Teismas nenurodė pakankamai motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos ar neteisėtos. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, kad nėra nustatyta viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnį sąlygų – neteisėti valstybės institucijų veiksmai. Šią išvadą teismas grindė išsamiu baudžiamajame procese priimtų procesinių sprendimų, laikino sulaikymo aplinkybių bei valstybės civilinės atsakomybės sąlygų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir byloje konstatuodamas laikino sulaikymo neteisėtumą, iš esmės neargumentavo, kodėl pirmosios instancijos teismo argumentacija yra ydinga (nėra nuoseklios pirmosios instancijos teismo motyvų analizės, nenurodyta, kokios konkrečios faktinės aplinkybės buvo neteisingai nustatytos, kurie įrodymai buvo įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, kokios teisės normos taikytos neteisingai).

3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį ir nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės deklaratyviai rėmėsi teismų praktika analogiškose bylose ir joje priteisiamais neturtinės žalos atlyginimo dydžiais, nes vien nuoroda į priteistas sumas savaime nepakeičia teismo pareigos individualizuoti žalos atlyginimą konkrečioje byloje. Ieškovas neva patirtą neturtinę žalą grindė abstrakčiais teiginiai apie išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą, profesinės veiklos apsunkinimą ar neigiamą aplinkinių požiūrį, tačiau tokie teiginiai savaime nepatvirtina nei neturtinės žalos fakto, nei jos intensyvumo. Pagal kasacinio teismo praktiką turi būti nustatyta, kokius konkrečius neigiamus išgyvenimus asmuo patyrė, koks buvo jų intensyvumas, trukmė ir poveikis jo asmeniniam, socialiniam ar profesiniam gyvenimui. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl laikino sulaikymo jis būtų patyręs sveikatos sutrikimų, ilgalaikių psichologinių pasekmių, būtų kreipęsis medicininės ar psichologinės pagalbos, netekęs darbo, klientų, profesinės reputacijos ar pan. Be to, apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovas dalį tariamai patirtos neturtinės žalos siejo su kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – taikymu, tačiau šios priemonės teisėtumo neginčijo, juo labiau jos neteisėtumas nagrinėjamoje byloje nebuvo konstatuotas. Atkreiptas dėmesys į tai, kad ieškovui laisvės apribojimas buvo taikytas itin trumpai (25 val. 42 min), tačiau realiai, išsamiai ir argumentuotai teismas neįvertino tokio laikino sulaikymo trukmės, aplinkybių ir padarinių ieškovo asmeniniam bei profesiniam gyvenimui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a : Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.