Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audrius Sadausko ir Laisvydo Zederštremo, sekretoriaujant Linai Graužinienei, dalyvaujant prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, kaltinamojo A. R. gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. R. gynėjo advokato Algimanto Ruginio skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugsėjo 22 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. R. ir E. G. baudžiamojoje byloje Nr. 1-526-853/2026 kaltinami tuo, kad veikdami bendrai, panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2026 m. vasario 1 d. laikotarpiu tarp 00 val. iki 1.20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku išgertuvių metu, adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiuoju D. R., A. R. tyčia sudavus nukentėjusiajam D. R. vieną smūgį stikliniu puodeliu į galvą, padarant pakaušio muštinę žaizdą, kaktos poodinę kraujosruvą, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, toliau girtaujant ir grasinant užmušti nukentėjusiojo D. R. šeimą, siekiant sugriebti nukentėjusiajam D. R. už kaklo, dėl ko nukentėjusiajam D. R. siekiant išvengti konflikto, išėjus iš buto į bendro naudojimo laiptinę bei nulipus laiptais žemyn, pirmojo aukšto aikštelėje pasivijo ir A. R. sudavus nukentėjusiajam D. R. vieną smūgį į pakaušį, dėl ko D. R. atsitrenkė į sieną ir nugriuvo ant grindų, E. G. spyrus nukentėjusiajam D. R. į koją, bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam D. R. dešiniojo blauzdikaulio ir dešiniojo šeivikaulio lūžius, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip atimdami galimybę nukentėjusiajam D. R. priešintis, iš nukentėjusiojo D. R. kelnių kišenės pagrobė svetimą – nukentėjusiajam D. R. priklausantį turtą: 1000 eurų vertės mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi T13 rpo“. Šioje A. R. ir E. G. veikoje yra požymių nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje. 2026 m. rugsėjo 7 d. baudžiamoji byla perduota teismui su kaltinamuoju aktu.

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi įtariamajam A. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2026 m. birželio 22 d. 9.20 val. įtariamasis sulaikytas.

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2026 m. birželio 23 d. nutartimi paliktas galioti įtariamajam A. R. 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi paskirtas suėmimas ir nustatytas 2 mėnesių terminas, skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 22 d. iki 2026 m. rugpjūčio 22 d.

4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas įtariamajam pratęstas 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugpjūčio 22 d.

5. Šiaulių apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atmestas įtariamojo A. R. gynėjo advokato Algimanto Ruginio skundas dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutarties.

6. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam A. R. pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. rugsėjo 22 d. iki 2026 m. gruodžio 22 d.

8. Teismo posėdžio metu kaltinamojo A. R. gynėjas advokatas Algimantas Ruginis prašė skundą tenkinti, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Šarūnas Vaicekavičius prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

9. BPK 119 straipsnyje nustatyta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) ir tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Be to, kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama, jos terminas gali būti pratęsiamas tik esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

10. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimo (pratęsimo) būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus atsiribojama nuo išsamaus baudžiamosios bylos duomenų, pagrindžiančių arba ne įtariamojo (kaltinamojo) kaltę, padarius nusikalstamą veiką, vertinimo, kaltės nustatymo. Aukštesnės instancijos teismas tik patikrina, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nurodytą nusikalstamą veiką. Šioje bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje, nesprendžiant kaltinamojo A. R. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą klausimo, bet vertinant, kiek pareikštas kaltinimas yra pagrįstas, darytina išvada, kad pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų apie tai, kad A. R. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tokiais duomenimis be kaltinamojo A. R. parodymų yra kito kaltinamojo E. G., nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros, kitų objektų apžiūros, asmens parodymo atpažinti protokolai, specialisto išvada, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys, bei kita rašytinė bylos medžiaga. Pateiktų ikiteisminio tyrimo duomenų analizė apygardos teismui leidžia konstatuoti, jog šiame baudžiamosios bylos etape egzistuoja pagrindas manyti A. R. galėjus padaryti jam inkriminuojamus neteisėtus veiksmus, o jokių kitų duomenų ar aplinkybių, pagrįstai leidžiančių abejoti tokia galimybe, byloje nepateikta.

11. A. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis, skundžiamos nutarties motyvais ir skundo argumentais, konstatuoja, kad Telšių apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus duomenis, pagrįstai įžvelgė kaltinamojo slapstymosi nuo teisėsaugos institucijų ir teismo bei naujų nusikalstamų veikų, nurodytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje, darymo riziką, o pratęsdamas suėmimo terminą trims mėnesiams kaltinamojo teisių nesuvaržė labiau, nei tą leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, proporcingumo principas ir baudžiamojo proceso įstatymas.

12. Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių visumą. BPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad, esant pagrįstam manymui, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų kitų aplinkybių. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

13. Šioje baudžiamojoje byloje A. R. kaltinamas padaręs vieną apysunkį nusikaltimą, už kurį įstatyme kaip viena iš alternatyvių bausmių numatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų. Nors nusikaltimo sunkumas ir gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip minėta, pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Taigi šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Šiuo atveju ne tik egzistuoja BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo skyrimo sąlyga, bet galimai gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė didina tikimybę, jog kaltinamasis A. R., suvokdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais.

14. Bėgimo (pasislėpimo) tikimybę didina ir kitos aplinkybės: A. R. anksčiau teistas 27 kartus už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, už kurias teistumas nėra išnykęs, dauguma atvejų – už nusikaltimus nuosavybei, taip pat ir analogiškus šioje byloje nagrinėjamam, be to, penkis kartus – už nusikaltimus žmogaus sveikatai (pagal BK 140 straipsnio 1, 2 dalis, 138 straipsnio 1 dalį); šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką galimai padarė praėjus vos 2 mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikęs ankstesniu teismo sprendimu jam skirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už vagystę; administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas daug kartų už įvairius administracinius nusižengimus, taip pat ir smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų; vedęs; Sodros duomenimis, nedirba nuo 2022 m. kovo 24 d., duomenų, kad būtų registruotas Užimtumo tarnyboje byloje nėra, gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad kaltinamasis vedęs, turi vaiką, gyvenamąją vietą, tačiau jo bėgimo (slapstymosi) riziką patvirtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų (prokuroro 2026 m. kovo 16 d. nutarimu buvo paskelbta įtariamojo paieška, pradėta paieškos byla Nr. 73-12-N0002-26, kadangi jo buvimo vieta buvo nežinoma, jo sutuoktinė J. R. nurodė, kad vyras jau kurį laiką girtauja ir namie nenakvoja; paieška nutraukta 2026 m. birželio 22 d. suradus įtariamąjį). Be to, 2019 m. įtariamajam diagnozuota: (duomenys neskelbtini). Todėl ikiteisminio tyrimo teisėjos išvada apie tai, kad Lietuvoje kaltinamojo nesaisto stiprūs socialiniai ar ekonominiai ryšiai yra pagrįsta. Vien tai, kad kaltinamasis yra vedęs, turi vaiką, gyvenamąją vietą, priešingai skundo argumentams, nekeičia nustatytų aplinkybių vertinimo, nes išvardintų duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje, suprasdamas jam gresiančią griežtą baudžiamąją atsakomybę, kaltinamasis A. R. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

15. Pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktą, suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

16. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis A. R. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Šioje byloje A. R. įtariamas padaręs vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, patenkantį į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, dėl kurių gali būti paskirtas suėmimas. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad nusikalstamas veikas A. R. daro jau daugiau nei du dešimtmečius, nors ir gana jauno amžiaus jis teistas jau 27 kartus už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas nuosavybei, asmens sveikatai, kitus nusikaltimus (ne kartą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį). Nors paskirtas bausmes ir atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs. Ne kartą baustas ir administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, kuriuos padarė neblaivus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Ankstesniais teismų sprendimais A. R. skirtos tiek švelnesnės, tiek ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kaip ir bausmės vykdymo atidėjimas ar lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, nes vos atlikęs bausmę jis nusikalsta ir vėl. Šie duomenys patvirtina įtariamojo asmenybės pavojingumą, polinkį daryti teisei priešingas veikas, ypatingai būnant neblaiviu. Ir šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką A. R. įtariamas galimai padaręs būdamas neblaivus. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, todėl egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindas.

17. Kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, jo galimai padaryto nusikaltimo pavojingumas ir pobūdis leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtąjį į laisvę ar skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Vien kaltinamojo A. R. deklaratyvūs teiginiai apie šeimos ilgesį, norą įsidarbinti, atlyginti padarytą žalą ar juo labiau skunde akcentuojamos organizacinės kliūtys nagrinėti baudžiamąją bylą teisme, kai kaltinamasis suimtas, savaime nepaneigia griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo kaltinamajam pagrįstumo, o ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas, yra adekvatus baudžiamosios bylos nagrinėjimo eigai ir sudėtingumui, kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingam ir pakankamam suėmimo pagrindui. Todėl darytina išvada, jog kaltinamajam A. R. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai nebus pasiekti.

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. rugsėjo 14 d. nutartimi kaltinamajam A. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, todėl ją naikinti kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. R. gynėjo advokato Algimanto Ruginio skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. rugsėjo 14 d. nutarties atmesti. Nutartis galutinė ir neskundžiama.