Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-3361/2026 Bylos Nr. BIK-776/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17822-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko, Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininko) ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiojo V. Š. atstovo advokato Mariaus Griciaus kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 6 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 2 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nukentėjusiojo V. Š. atstovas advokatas M. Gricius prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo nutartį ir A. J. paskirti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį –laisvės atėmimo bausmę devyniems mėnesiams, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį –laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. J. paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams. V. Š. civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi ir iš nuteistojo A. J. V. Š. naudai priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Kasatorius skunde nurodo, kad žemesnės instancijos teismai, spręsdami dėl nukentėjusiajam priteistino neturtinės žalos dydžio netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies ir BK X skyriaus nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad pagal susiformavusią teismų praktiką nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo svyruoja nuo 4 000 Eur iki 8 688 Eur, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad priteistinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 3 000 Eur iki 40 000 Eur. Kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad priteistinos neturtinės žalos dydis gali būti didesnis nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė kad didesnis neturtinės žalos dydis nustatomas tais atvejai, kai nukentėjusiojo patirti sužalojimai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su negrįžtamu neigiamu poveikiu sveikatai. Nukentėjusysis dėl įvykio patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, dar tebesigydo, jį kankina nemiga. Žemesnės instancijos teismai, spręsdami dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, neatsižvelgė į kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį. Skunde teigia, kad žemesnės instancijos teismai, skirdami nuteistajam bausmę, neatsižvelgę į visas aplinkybes, į kurias turi būti atsižvelgta skiriant bausmę, ir taip nuteistajam paskyrė per švelnią bausmę bei pažeidė BK 61 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad nuteistasis kaltės nepripažino, smurtavo viešoje vietoje, nesuteikė pagalbos nukentėjusiajam. Po nusikaltimo padarymo nuteistasis siekė išvengti atsakomybės, neatgailavo, didžiavosi prieš kitus asmenis savo atliktais veiksmais. Nuteistasis nukentėjusiajam nėra atlyginęs padarytos neturtinės žalos. Aplinkybės, kad nuteistasis anksčiau nebuvo teistas, dirba ir nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kasatoriaus vertinimu, nėra pagrindas nuteistajam skirti švelnesnę bausmę nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų ir nenustato faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas; 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, 6 punktas). Iš kasacinio skundo matyti, kad nukentėjusiojo V. Š. atstovas advokatas M. Gricius nesutinka su nuteistajam A. J. paskirta bausme, laiko ją per švelnia, taip pat nesutinka su nukentėjusiojo naudai priteistu neturtinės žalos dydžiu. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sugriežtinti arba sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės dydžio patikrinimas vien dėl jos griežtumo ir svarstymas, ar teismas atsižvelgė į aplinkybes, kurios, kasatoriaus manymu, galėjo esmingai paveikti teismo išvadas dėl bausmės, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Nors kasaciniame skunde kasatorius ir pateikia nuorodas į netinkamai pritaikytas BK nuostatas skiriant bausmę A. J., tačiau iš skundo turinio matyti, kad netinkamas šių normų taikymas grindžiamas ne teisiniais argumentais, o nuteistojo asmenybės ir kitų bylos faktinių aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę, vertinimo kritika. Kaip pirmiau minėta, kad tokie teiginiai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas – nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su neturtinės žalos priteisimu nukentėjusiajam, teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis pats savaime yra ne teisės, o fakto klausimas, todėl tiesiogiai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas skundžiamus teismų sprendimus šiuo klausimu patikrina tik teisės taikymo aspektu. Aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tyrimas ir vertinimas paprastai yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme. Iš paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad prašymas padidinti pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį grindžiamas subjektyviai išreikštu nesutikimu su priteistu neturtinės žalos dydžiu, o teiginiai dėl civilinės atsakomybės individualizavimo principo, nustatytų kriterijų ir formuojamos teismų praktikos nesilaikymo yra deklaratyvūs ir reikiamai nepagrįsti teisiniais argumentais. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nukentėjusiojo V. Š. atstovo advokato M. Griciaus kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo V. Š. atstovo advokato Mariaus Griciaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.