Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-3056 Bylos Nr. eCIK-1009/2026 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02075-2025-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė), susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 1 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transjuda“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. birželio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė žalos sampratą ir jos apskaičiavimo metodiką reglamentuojančias teisės normas. Šiuo atveju žemės sklypuose medžiai buvo iškirsti įgyvendinant su užsakove Klaipėdos rajono savivaldybe sudarytą 2023 m. balandžio 27 d. rangos darbų sutartį dėl melioracijos griovių Rikinės upėje sutvarkymo. Reali žala nebuvo padaryta, nes siekiant įvykdyti rangos darbų sutartį medžiai bet kokiu atveju turėjo būti iškirsti. Spręsdamas apie galimos žalos atsiradimą, teismas turėjo įvertinti, koks buvo galutinis atliekamų rangos darbų rezultatas. Teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią aplinkai padarytos žalos faktas negali būti sutapatinamas vien su tam tikro gamtos elemento fiziniu pašalinimu ar pagal specialią metodiką apskaičiuota pinigine išraiška. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: neigiamą gamtos elementų pokytį arba šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50- 916/2018). Teismas privalėjo nustatyti, kaip konkrečiai pasireiškė neigiamas aplinkos pokytis ar aplinkos elemento funkcijų pablogėjimas, tačiau savarankiško vertinimo neatliko.

4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.247, 6.263 ir 6.279 straipsnių nuostatas, nes atsakomybę už žalą pritaikė tik darbus atlikusiai atsakovei, neįvertinęs visų žalos atsiradimo priežasčių sąsajumo bei kitų subjektų veiksmų. Atsakovė darbus vykdė pagal Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos užsakymu parengtą techninį projektą ir su ja sudarytą rangos darbų sutartį. Darbų užsakovė organizavo melioracijos statinių remonto darbus, valdė remontuojamus melioracijos statinius, vykdė darbų priežiūrą, priėmė atliktus darbus ir už juos atsiskaitė. Pagal Želdynų įstatymo 13 straipsnio 5 ir 6 dalies nuostatas prašymo išduoti leidimą pateikimas siejamas su privačios žemės sklypo savininku ar valstybinės žemės valdytoju. Atsakovė nebuvo žemės sklypo ar melioracijos statinių savininkė ar valdytoja, todėl vertinant jos veiksmų teisėtumą, turėjo būti nustatoma, kuriam subjektui pagal įstatymą teko pareiga inicijuoti leidimo gavimo procedūrą, ar šis subjektas tą pareigą įvykdė ir kokią teisinę reikšmę jo veikimas ar neveikimas turėjo konstatuoti žalai atsirasti. Neišsprendus šių klausimų, galėjo būti netinkamai spręstas kasatorės veiksmų neteisėtumo, priežastinio ryšio ir priteistos žalos klausimas.

5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.6 straipsnio 3 dalies, 6.279 straipsnio 1 dalies nuostatas, neįvertino, ar nagrinėjamu atveju egzistavo objektyvusis kelių asmenų bendrininkavimas. Solidarioji deliktinė atsakomybė gali kilti ir tada, kai žalą lemia keli savarankiški, skirtingo pobūdžio, tačiau tarpusavyje susiję kelių asmenų veiksmai ar neveikimas, jeigu kiekvienas jų yra teisiškai reikšminga galutinio rezultato priežastis ir žalos objektyviai negalima atriboti pagal atskirų asmenų sukeltus padarinius. Atsakovės veiksmai (bebrų nugraužtų medžių pašalinimas) negalėjo būti vertinami izoliuotai nuo savivaldybei, kaip darbų užsakovei ir melioracijos statinių valdytojai, tenkančių savarankiškų teisinių pareigų. Jeigu buvo būtinas leidimas pašalinti medžius, tai teismas turėjo nustatyti, kam pagal įstatymą tenka teisė ir pareiga inicijuoti tokio leidimo gavimą, ar šios pareigos nevykdymas buvo teisiškai reikšmingas žalos atsiradimui. Teismas turėjo įvertinti savivaldybės, kaip darbų organizatorės ir melioracijos statinių valdytojos, vaidmenį, nes ji užsakė projektą ir darbus, prižiūrėjo jų vykdymą, darbų nestabdė, priėmė darbų rezultatą, už jį atsiskaitė. Nenustatęs savivaldybės savarankiškų pareigų, jų galimo pažeidimo ir priežastinio ryšio, teismas galėjo neišsamiai įvertinti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, netinkamai taikyti CK 6.279 straipsnį.

6. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino deliktinės atsakomybės subjekto sampratą, pripažindamas, kad žalą savo veiksmais faktiškai padarė rangovė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kito asmens (darbų užsakovės) neveikimas, organizaciniai sprendimai ar pareigos nevykdymas prisidėjo prie žalos atsiradimo.

7. Nagrinėjamoje byloje kyla CPK 3 straipsnio 3 dalies punkto pagrindu poreikis kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų nuostatų atitikties Konstitucijai. SŽNSĮ įtvirtintas imperatyvus draudimas melioracijos statinių apsaugos zonose sodinti medžius, o Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ 2.3.4 punkte įtvirtinta išimtis dėl sureguliuotų upių, kuriose ant melioracijos statinių, įtrauktų į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą auga medžiai ir jie priskiriami saugotiniems želdiniams bei šia įtvirtinta išimtimi vadovaujasi Aplinkos apsaugos departamentas. Taigi Vyriausybės nutarimu įtvirtinta nuostata nesuderinama ir prieštarauja SŽNSĮ ir Želdynų įstatymui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.