Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Martynas Galvičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato D. Ž. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 4 d. nutarties,

Latvijos Respublikos Valstybinės policijos vyriausiojo viešosios tvarkos policijos departamento Reagavimo skyriaus Saugaus eismo valdymo tarnybos Vežimo keliais priežiūros skyriaus 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimu byloje Nr. 01187002628425-1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 5 000 Eur piniginė sankcija už tai, kad 2025 m. lapkričio 21 d., 18.03 val. vairuotojas R. B. vairavo transporto priemonių junginį - sunkvežimį „SCANIA R520“, lietuviškas registracijos numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba „JYKI V31“, lietuviškas registracijos numeris (duomenys neskelbtini), automobilių eismo kelyje (duomenys neskelbtini) 30-ajame kilometre, važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Atliekant transporto priemonių junginio faktinės masės kontrolę svarstyklėmis „HAENNIWL-108“ (svarstyklių lentelės Nr. 2983 ir Nr. 2985), nustatyta, kad priekabos „JYKI V31“, lietuviškas registracijos numeris (duomenys neskelbtini), faktinė masė buvo 35 700 kg. Atėmus galimą paklaidą (+/- 5%), nustatyta, kad faktinė priekabos masė buvo 33 915 kg. Priekabos „JYKI V31“, Lietuvos registracijos numeris (duomenys neskelbtini), leistina 24 000 kg masė buvo viršyta 9 915 kg arba 41,312 %. Tuo nesilaikė Latvijos Respublikos Kelių eismo įstatymo 18 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto, 43.8 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto, 2 dalies bei Vežimo keliais įstatymo 54 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Sprendimas įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos nesumokėjo, todėl Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Rygos regiono departamento Viešosios tvarkos policijos skyriaus Eismo administracinių nusižengimų tyrimo tarnyba, vadovaudamasi 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms, kreipėsi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, prašydama pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimu paskirtą ir nesumokėtą 5000 Eur piniginę sankciją. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartimi tenkintas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Valstybinės policijos Rygos regiono departamento Viešosios tvarkos policijos skyriaus Eismo administracinių nusižengimų tyrimo tarnybos prašymas ir pripažinta Latvijos Respublikos Valstybinės policijos vyriausiojo viešosios tvarkos policijos departamento Reagavimo skyriaus Saugaus eismo valdymo tarnybos Vežimo keliais priežiūros skyriaus 2025 m. lapkričio 21 d. priimtu sprendimu byloje Nr. 01187002628425-1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 5 000 Eur piniginė sankcija, nustatyta ją vykdyti pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatymus. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įpareigota sumokėti 5 000 Eur finansinę baudą per 2 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą.

Skundu apygardos teismui asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas D. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir bylą dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo nutraukti. Nurodo, jog nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos priimtą sprendimą buvo tinkamai informuota, kadangi sprendimas ir jo vertimai buvo išsiųsti bendrovės elektroninio pašto adresu, o elektroninio laiško gavimas sistemoje pažymėtas kaip sėkmingas. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos priimtas sprendimas buvo faktiškai įteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, įgaliotam bendrovės vardu priimti sprendimus dėl paskirtos piniginės sankcijos sumokėjimo ar jos ginčijimo. Priešingai, iš prie liudijimo pridėtų duomenų matyti tik tai, kad elektroninis laiškas buvo išsiųstas ir jo gavimas buvo techniškai patvirtintas bendrovės pašto serverio lygiu. Tai savaime nepatvirtina, kad konkretus bendrovės atstovas gavo, atidarė ir perskaitė sprendimą bei informaciją apie teisę jį ginčyti ir tokios teisės įgyvendinimo terminą. Ši aplinkybė yra esminė, nes Lietuvos Respublikos teismas nesprendžia Latvijos Respublikoje paskirtos piniginės sankcijos teisėtumo ar faktinių pažeidimo aplinkybių iš esmės. Pagal tarpusavio pripažinimo mechanizmą Lietuvos Respublikoje remiamasi kitos valstybės narės priimtu galutiniu sprendimu. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimybė apsiginti būtent sprendimą priėmusioje valstybėje - šiuo atveju Latvijos Respublikoje - yra esminė jos teisės į veiksmingą teisminę gynybą garantija. Skunde cituoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ir teigia, jog sprendžiant, ar piniginė sankcija gali būti pripažinta ir vykdoma Lietuvos Respublikoje, nepakanka konstatuoti vien formalų dokumento išsiuntimo faktą. Būtina įvertinti, ar byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip sankcija nubaustas juridinis asmuo, faktiškai buvo informuota apie priimtą sprendimą. Nagrinėjamu atveju tokie įrodymai nėra pateikti. Byloje nėra duomenų, kad elektroninį laišką faktiškai gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kitas juridinio asmens atstovas arba asmuo, kuris pagal Lietuvos teisę buvo kompetentingas priimti sprendimą dėl paskirtos piniginės sankcijos. Taip pat nėra duomenų, kad toks asmuo būtų patvirtinęs dokumentų gavimą. Vien elektroninio laiško pristatymas į bendrovės pašto serverį negali būti automatiškai prilyginamas veiksmingam pranešimui apie sankciją. Techninis laiško pristatymo patvirtinimas įrodo tik tai, kad elektroninė žinutė pasiekė atitinkamą elektroninių ryšių infrastruktūrą. Jis neįrodo, kad laiško turinys pasiekė konkretų asmenį, kompetentingą veikti juridinio asmens vardu, ir kad šis asmuo turėjo realią galimybę susipažinti su sprendimu bei jame nurodyta apskundimo tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatęs įrodymų duomenų apie faktinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo informavimą, negalėjo apsiriboti formaliu konstatavimu, jog elektroninis laiškas buvo išsiųstas ir jo gavimas patvirtintas techniniu būdu. Priešingai, turėjo būti įvertinta, ar toks pranešimo būdas konkrečiu atveju atitiko Latvijos Respublikos teisę ir ar jis realiai užtikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisę į gynybą. Atsiliepimų į asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato D. Ž. skundą negauta.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato D. Ž. skundas atmestinas

Aukštesnysis teismas, įvertinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skundo argumentus, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 4 d. nutarties motyvus ir susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jos naikinti ar keisti.

Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (su pakeitimais, padarytais sprendimu 2009/299/TVR) (toliau – ir sprendimas 2005/214/TVR) nustatytos taisyklės ir tvarka, kuriomis vadovaujantis kitose valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažįstamos ir vykdomos pagal pripažįstančios valstybės teisę. Sprendimo 2005/214/TVR 6 straipsnyje nustatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnyje numatytą nepripažinimo ar nevykdymo pagrindą.

Sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 2 dalies g punkte nustatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu yra nustatyta, kad pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą atitinkamas asmuo rašytinės procedūros atveju pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 2 dalies i punkte numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija taip pat gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu, kaip yra numatyta i papunktyje – pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą asmuo asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai liudijime nurodyta, kad pagal kitus sprendimą priėmusios valstybės nacionalinėje teisėje nustatytus procesinius reikalavimus laiku: asmeniui buvo asmeniškai įteiktas teismo šaukimas ir tokiu būdu jis buvo informuotas apie numatytą teisminio nagrinėjimo, po kurio buvo priimtas sprendimas, laiką ir vietą, arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą teisminio nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad buvo aiškiai nustatyta, jog jis žinojo apie numatytą teisminį nagrinėjimą, ir asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, jei jis neatvyks į teisminį nagrinėjimą; arba, kaip numatyta ii papunktyje, kad žinodamas apie numatomą teisminį nagrinėjimą, asmuo įgaliojo advokatą, kurį paskyrė atitinkamas asmuo arba valstybė, jį ginti teisminio nagrinėjimo metu ir tas advokatas iš tiesų jį gynė teisminio nagrinėjimo metu; arba, kaip numatyta iii papunktyje, kad jam įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kurių nagrinėjimo procese šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą pakartotinai nagrinėti iš esmės, įskaitant naujus įrodymus, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo: aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per taikomą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą arba nepateikė apeliacinio skundo. Taip pat sprendimo 2005/214/TVR 7 straipsnio 2 dalies j punkte numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija taip pat gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jeigu pagal 4 straipsnyje numatytą liudijimą asmuo asmeniškai nedalyvavo, nebent liudijime nurodyta, kad asmuo, aiškiai informuotas apie procesą ir galimybę asmeniškai dalyvauti teisminiame nagrinėjime, aiškiai pareiškė, kad atsisako teisės dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, ir aiškiai nurodė, kad jis neginčija bylos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu jos vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves. To paties straipsnio 3 dalies 7, 8 ir 9 punktuose taip pat nustatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu: piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus; piniginė sankcija buvo paskirta nedalyvaujant nubaustam asmeniui, išskyrus atvejus, kai BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad asmuo buvo informuotas apie procesą pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę ir galimybę asmeniškai dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, bet aiškiai pareiškė, kad atsisako teisės dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, taip pat aiškiai nurodė, kad jis neginčija bylos; piniginė sankcija buvo paskirta asmeniui, kuris asmeniškai nedalyvavo nagrinėjant bylą teisme, o sprendimas buvo priimtas, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad: a) jam asmeniškai laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą bylos nagrinėjimą, taip pat asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, nors jis neatvyks į bylos nagrinėjimą, arba b) jis, žinodamas apie numatomą bylos nagrinėjimą, įgaliojo savo pasirinktą ar valstybės paskirtą gynėją jį ginti bylos nagrinėjimo metu ir gynėjas iš tiesų šį asmenį gynė bylos nagrinėjimo metu, arba c) jam įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę paduoti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per nustatytą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą, arba nepadavė apeliacinio skundo.

Iš Latvijos Respublikos liudijimo (toliau – ir liudijimas) h dalies 3 punkto 2 ir 3 papunkčių matyti, kad sprendimas buvo priimtas bendrovės, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbuotojo akivaizdoje, jis buvo informuotas apie vietoje skirtą nuobaudą jam suprantama kalba, o sprendimas su informacija apie teisę jį apskųsti buvo išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Be to, 2026 m. sausio 27 d., kai bylos buvo gautos Eismo administracinių nusižengimų tarnyboje, pranešimas apie sprendimą buvo pakartotinai išsiųstas tuo pačiu elektroninio pašto adresu, kartu su pažeidimo aprašymu, informacija apie apskundimo tvarką bei mokėjimo duomenų santrauka anglų ir lietuvių kalbomis, taip pat buvo pratęstas baudos sumokėjimo terminas. Apie sėkmingą pristatymą liudija penki elektroninio pašto sistemos pranešimai. Tačiau asmuo per nustatytą terminą nepareikalavo pakartotinio bylos svarstymo ir nepateikė apeliacinio skundo. Liudijime taip pat nurodyta, jog Valstybinė policija padarė viską, kas įmanoma, kad informuotų įmonę, institucija negali kontroliuoti aktyvių įmonės bandymų pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus bei išvengti baudos, todėl atsižvelgiant į tai, kad buvo gauti penki pranešimai apie sėkmingą pristatymą, sprendimas laikomas tinkamai įteiktu.

Pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal sprendime 2005/214/TVR įtvirtintą abipusio pripažinimo principą sprendimą vykdančiosios valstybės teismas iš esmės remiasi sprendimą priėmusios valstybės pateiktame liudijime nurodytais duomenimis. Iš liudijimo matyti, kad nagrinėjamu atveju sprendimas buvo įteiktas vadovaujantis sprendimą priėmusios kompetentingos institucijos nacionaline teise. Latvijos Respublikos pareigūnai ėmėsi visų priemonių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų tinkamai informuota ir galėtų visapusiškai įgyvendinti savo procesines teises. Kaip nurodyta liudijime, sprendimas su informacija apie teisę jį apskųsti buvo įteiktas asmeniškai bendrovės darbuotojui, bendrovė taip pat buvo informuota, kad sprendimas gali būti priimtas asmeniui neatvykus į teisminį nagrinėjimą. Sprendimas buvo išsiųstas oficialiu bendrovės el. paštu (duomenys neskelbtini), taip pat išsiųstas dar penkiais bendrovės darbuotojų el. paštais ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), iš visų jų gauti pranešimai apie sėkmingą el. laiškų pristatymą. Nors skunde teigiama, kad elektroninio laiško išsiuntimas ir jo gavimo techniškas patvirtinimas bendrovės pašto serverio lygiu savaime nepatvirtina, kad konkretus bendrovės atstovas gavo, atidarė ir perskaitė sprendimą bei informaciją apie teisę jį ginčyti ir tokios teisės įgyvendinimo terminą, aukštesnysis teismas su tokiais skundo argumentais sutikti negali.

Kaip matyti iš aukščiau aptartų byloje esančių duomenų, pirmiausia sprendimas skirti nuobaudą buvo įteiktas vietoje bendrovės darbuotojui, kuriam teisė apskųsti priimtą sprendimą išaiškinta jam suprantama kalba. Aukštesniojo teismo įsitikimu, darbuotojas, veikdamas kaip atsakingas ir rūpestingas asmuo, privalėjo perduoti bendrovės atsakingiems darbuotojoms jam vietoje įteiktą sprendimą. Be kita ko, kaip minėta, Latvijos Respublikos kompetentinga institucija priimtą sprendimą papildomai išsiuntė oficialiu bendrovės elektroniniu paštu, taip pat ir dar penkių bendrovių darbuotojų (tarp jų – ir direktoriaus D. P.) elektroniniais paštais, iš jų visų gautas patvirtinimas apie sėkmingą laiško pristatymą. Tai, kad bendrovės darbuotojai, įskaitant ir patį bendrovės direktorių, galimai neatidarė ir neperskaitė elektroniniu paštu siųsto pranešimo, taip pat apie gautą laišką neinformavo vadovo ar asmens, kuriam yra pavesta administruoti bendrovės elektroninį paštą, negali būti pagrindas konstatuoti, kad Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos siųstas elektroninis laiškas nepasiekė adresato, t. y. bendrovė nebuvo tinkamai informuota apie jos atžvilgiu priimtą sprendimą ir paskirtą administracinę baudą bei bendrovės teisę sprendimą apskųsti. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog įmonės darbuotojai gavę neperskaitė siųsto pranešimo ar gavę neinformavo įmonės vadovo apie gautą pranešimą, nagrinėjamu atveju įmonės atsakomybės nešalina, kadangi nuo sėkmingo elektroninio laiško išsiutimo ir pristatymo adresatui dienos atsiranda įmonės atsakomybė dėl atitinkamo elgesio varianto pasirinkimo – reaguoti į gautą pranešimą, imtis tam tikrų priemonių aplinkybių aiškinimuisi, susisiekti su pranešimą siuntusia institucija ir pan., ar pranešimą ignoruoti.

Apygardos teismas taip pat pažymi, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad pagal 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 1 straipsnio a papunktį, privaloma užtikrinti, kad, įteikiant sprendimą, kuriuo skiriama finansinė bauda, suinteresuotasis asmuo būtų jam suprantama kalba informuotas apie svarbiausias minėto sprendimo dalis, iš kurių galėtų suprasti, kuo yra kaltinamas, taip pat pasinaudoti visomis gynybos teisėmis, arba apie galimybę prireikus gauti šių dalių vertimą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) 2021 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Nr. C-338/20). Šiuo nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos siųsto pranešimo „Dėl Latvijos valstybės policijos paskirtų baudų 02.2025“ turinio, jame ne tik anglų, bet ir lietuvių kalba nurodytas bylos, kurioje priimtas sprendimas, numeris, pažeidimo esmė, paskirtos baudos dydis, išaiškinta apskundimo tvarka, baudos sumokėjimo tvarka. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tinkamai informuota apie Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos priimtą sprendimą, kuriuo skiriama finansinė bauda. Bendrovė buvo informuota lietuvių ir anglų kalbomis apie svarbiausias priimto sprendimo dalis, iš kurių akivaizdžiai galėjo suprasti už kokį pažeidimą paskirta piniginė sankcija ir pasinaudoti visomis gynybos teisėmis, taip pat pasinaudoti ir jiems suteikta teise skųsti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos priimtą sprendimą.

Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos liudijimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtos piniginės baudos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje atitinka 2005 m. vasario 24 d. Europos Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms reikalavimus. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnio 3 dalyje numatytų pagrindų atsisakyti pripažinti piniginę sankciją nėra. Todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pripažintas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Rygos regiono departamento Viešosios tvarkos policijos skyriaus Eismo administracinių nusižengimų tyrimo tarnybos 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimas byloje Nr. 01187002628425-1, kuriuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ paskirta piniginė sankcija – 5 000 Eur dydžio bauda, ir perduotas vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato D. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 4 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.