Šiaulių apygardos teismo nutartis

Š I A U L I Ų A P Y G A R D O S T E I S M A S N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Čebatoriūtė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) D. D. atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2026 m. liepos 3 d. nutarties, kuria buvo išspręstas ieškovės D. D. ieškinio atsakovui I. H. (I. H.) dėl santuokos pripažinimo negaliojančia ir neturtinės žalos priteisimo, ieškinio priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga (duomenys neskelbtini) apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia (duomenys neskelbtini) apygardos teismo vardu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl ieškovės atskirojo skundo.

Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia ir neturtinės žalos atlyginimo, nes ieškovė kreipdamasi į teismą nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Dėl naujų (papildomų) įrodymų

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymą – (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2026 m. liepos 3 d. nutarties kopiją.

Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktą įrodymą, atsisako jį priimti, atsižvelgiant į tai, kad šis įrodymas jau yra byloje.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nustatęs, kad ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia priskirtinas šeimos ginčui, o jo sprendimui taikytina privaloma ikiteisminio ginčų sprendimo tvarka – privalomoji mediacija (MĮ 20 straipsnio 1 punktas), bei byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitų ginčo šalių sutikimas dėl mediacijos vykdymo, taip pat nėra pateikta duomenų, kad atsakovui yra skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis arba yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, nusprendė atsisakyti priimti ieškovės D. D. ieškinį atsakovui I. H. (I. H.) dėl santuokos pripažinimo negaliojančia ir neturtinės žalos priteisimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį atsakovui I. H. (I. H.) dėl santuokos pripažinimo negaliojančia ir neturtinės žalos priteisimo. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovė siekė sudaryti santuoką su tikslu sukurti šeimą, tačiau sudarius santuoką su atsakovu paaiškėjo jo tikrieji ketinimai, kad atsakovas, būdamas (duomenys neskelbtini) pilietis, turi tiesioginį interesą išlaikyti santuokinius ryšius tik formaliai, kadangi tai jam atveria kelią pretenduoti į leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, kad ieškovė ne kartą bandė susisiekti su atsakovu, tačiau atsakovas ieškovę visose komunikacijos priemonėse užblokavo ir susirašinėjimus ištrynė. Šiuo metu ieškovė su atsakovu kontakto nepalaiko.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017).

CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

CPK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka.

Pagal minėtą reglamentavimą kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (Mediacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Įstatymo normos nenumato mediacijos pažymos (ar mediatoriaus pareiškimo apie mediacijos pabaigą) galiojimo laiko.

Pažymėtina, jog privalomoji mediacija taikoma tokiuose ginčuose: dėl santuokos nutraukimo ir kitų privalomų klausimų išsprendimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išlaikymo pilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, santuokoje turimu turtu naudojimosi tvarkos nustatymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ir jų auklėjimo tvarkos nustatymo, tėvystės nustatymo ir kt. Privalomoji mediacija netaikoma bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, tėvystės pripažinimo, gimimo fakto nustatymo, įvaikinimo, santuokos sudarymo, santuokos pripažinimo negaliojančia. Šeimos ginčo atveju ieškinio priėmimo metu nustačius, kad ieškovas nesilaikė privalomosios mediacijos, ieškinį atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Taigi, kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl santuokos pripažinimo negaliojančia ir neturtinės žalos priteisimo, kuriam nėra nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu ieškovė neturėjo pateikti rašytinius įrodymus, kad ji pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Tokių įrodymų ieškovė teismui ir nepateikė, šią aplinkybę ji patvirtino ir atskirajame skunde. Papildomai pažymėdama, kad ginčo objektas negali būti šalių kompromiso dalykas, todėl privalomosios mediacijos taikymas neatitinka Mediacijos įstatymo paskirties ir pažeidžia teisės kreiptis į teismą principą.

Apeliantė pagrįstai nurodo, kad santuoka sudaryta neketinant sukurti šeimos santykių, yra niekinė ir negalioja nuo jos sudarymo momento. Kadangi fiktyvi santuoka pažeidžia viešąją tvarką, imperatyvias įstatymo normas, viešojo intereso elementas eliminuoja šalių autonomiją susitarti taikiai, dėl ko pritartina apeliantės pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantei užkirto kelią į teisminę gynybą.

Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė inicijavo teisminį procesą nepažeisdama imperatyvius teisės aktų reikalavimus dėl privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos (neteisminės mediacijos), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė teisės normas, imperatyvius teisės aktų reikalavimus dėl privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos (neteisminės mediacijos), todėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2026 m. liepos 3 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais, teismas,

n u t a r i a: (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2026 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.