Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje L. K., E. U., akcinė bendrovė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Ištyrus rašytinius įrodymus nustatyta, kad P. D., mirusi (duomenys neskelbtini), su H. J. D., mirusiu (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini), susilaukė dviejų vaikų – E. U. ir L. K.. Taip pat nustatyta, kad R. K. ir L. K. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus – pareiškėjo R. K.. Taigi, pareiškėjas R. K. yra palikėjos P. D. vaikaitis.

Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad P. D. būdama santuokoje su H. J. D., (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės viešame registre įregistruotos tik P. D. vardu. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytas turtas buvo įgytas santuokos metu, turtas laikytinas P. D. ir H. J. D. bendra jungtine nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl H. J. D. palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą niekas nesikreipė. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas 2026 m. liepos 20 d. išrašas iš Testamentų registro.

Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro 2026 m. liepos 9 d. išduotas liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas yra priėmęs P. D. palikimą. Pareiškėjas teigia, kad H. J. D. palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą, priėmė jo senelė P. D..

CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja, ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Taigi, sprendžiant, ar P. D. priėmė sutuoktinio H. J. D. palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, būtina nustatyti, ar buvo atlikti aktyvūs veiksmai, patvirtinantys, jog mirusioji P. D. siekė valdyti paveldėtą turtą kaip šio turto savininkė.

Pagal Gyventojų registro duomenis P. D. gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini). Tai yra, P. D. po sutuoktinio mirties liko gyventi jų bendrai įgytame bute. Kartu su pareiškimu pateikti įvairūs mokėjimo kvitai ir sąskaitos už komunalines paslaugas, eksploatvavimo išlaidas, taip pat pareiškime išdėstyti paaiškinimai patvirtina, kad po sutuoktinio H. J. D. mirties P. D. gyveno nurodytame bute, mokėjo komunalinius mokesčius už butą, turtą prižiūrėjo, naudojo jį ir valdė kaip savo. Tokie P. D. veiksmai atitinka palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą požymius (CPK 185 straipsnis). Kiti asmenys, kurie galėtų pretenduoti į H. J. D. palikimą, L. K. ir E. U., nurodė, kad su pareikštu pareiškimu sutinka.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjo R. K. pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikėja P. D. priėmė palikimą, atsiradusį mirus sutuoktiniui H. J. D., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, pareiškime nurodyta paveldimo turto apimtis (sudėtis) reikšmės neturi, nes teismas sprendžia ar patenkinti pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį viso palikimo priėmimo faktą, arba tokį pareiškimą atmesti, tai yra, šios kategorijos bylose teismas, priimdamas sprendimą palikimo sudėties neidentifikuoja, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas buvo, ar nebuvo nurodęs pareiškime tikslią palikimo sudėtį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po H. J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.