Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Z. ieškinį atsakovams S. Z., K. M. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad gimus G. Z., jam jokių abejonių dėl tėvystės nekilo, nes tuo metu su atsakove dar gyveno kaip šeima. Dvejus metus augino vaiką kaip savo sūnų, tačiau paskui jų santykiai su atsakove nutrūko. Apie tai, kad vaikas yra ne jo, o K. M., atsakovė jam pasakė vieno incidento metu prieš kelis metus. Jokių aktyvių veiksmų dėl tėvystės nuginčijimo jis tuomet nesiėmė, visą šį laiką mokėjo teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikui, kartais pabendraudavo su vaiku. Artimo ryšio su vaiku neturi, nori, kad vaikui būtų nustatyta tikroji tėvystė.

4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad ieškovas nėra vaiko G. Z. tėvas, tačiau atsakovai nesiėmė jokių veiksmų, kad tikroji tėvystė vaikui būtų nustatyta.

7. Išvadą teikianti institucija ieškinį palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvystės nuginčijimo

8. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše tėvu įrašytas ieškovas M. Z.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ir tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Įrodymais, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti moksliniai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį) bei kiti įtikinami faktai.

10. Iš bylos duomenų bei šalių paaiškinimų matyti, kad vaikas G. Z. gimė ieškovo M. Z. ir atsakovės S. Z. santuokos metu, santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Tačiau, tiek S. Z., tiek K. M. nurodė iš karto žinoję, jog vaikas G. Z. nėra ieškovo, o biologinis vaiko tėvas yra K. M.. Vos gimus vaikui, ieškovui abejonių dėl tėvystės nekilo, nes tuo metu jie su S. Z. dar gyveno kaip šeima, bet po kurio laiko jis iš pačios atsakovės sužinojo, kas yra tikrasis vaiko tėvas.

11. Sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Sprendžiant visus su vaikais susijusius šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis, todėl tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

12. Teismo vertinimu, šalių paaiškinimai ir kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovas nėra vaiko G. Z. tėvas, tarp ieškovo ir vaiko nėra susiformavusių ilgalaikių santykių bei socialinio ryšio. Vaikas G. Z. žino, kad ieškovas nėra jo biologinis tėtis, bendrauja su juo, kaip su savo seserų tėčiu. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovas M. Z. nėra vaiko G. Z. biologinis tėvas, todėl nuginčytina ieškovo tėvystė vaiko atžvilgiu (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).

Dėl tėvystės nustatymo

13. Nuginčijus M. Z. tėvystę vaiko G. Z. atžvilgiu, siekiant užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, yra būtina šioje byloje išspręsti ir tėvystės nustatymo klausimą.

14. Pagal CK 3.147 straipsnio 1 dalį jei nuginčyti vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti vyras, laikantis save vaiko tėvu. Šiuo atveju, parengiamojo teismo posėdžio ir teismo posėdžio metu atsakovas K. M. visuomet vienareikšmiškai tvirtino, kad nori būti nustatytas vaiko G. Z. tėvu, tą patvirtina ir teismui ne kartą teiktų taikos sutarčių turinys, tačiau savarankiško reikalavimo dėl tėvystės nustatymo jis neišreiškė, todėl, buvo sutikslinti ieškinio reikalavimai. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis).

15. Byloje pateikti įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina aplinkybes, kad biologinis vaiko G. Z. tėvas yra K. M.. Jau kelerius metus S. Z. su K. M. gyvena kaip šeima, kartu augina vaikus, jais rūpinasi. Abu atsakovai yra įsitikinę, jog biologinis vaiko G. Z. tėvas yra būtent K. M.. Tarp vaiko ir K. M. yra susiklostęs tėvo ir vaiko ryšys. Remdamasis turimais duomenimis, teismas turi pagrindą pripažinti atsakovą K. M. nepilnamečio G. Z. tėvu, o G. Z. pripažinti K. M. vaiku (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis).

Dėl duomenų vaiko gimimo įraše pakeitimo

16. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu ir panaikinti iš G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad M. Z. yra G. Z. tėvas. Šiuo atveju, nuginčijus ieškovo M. Z. tėvystę vaiko G. Z. atžvilgiu ir nustačius atsakovo K. M. tėvystę vaiko

G. Z. atžvilgiu, yra tikslinga (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti duomenis apie vaiko tėvą, nurodant, jog vaiko tėvas yra atsakovas K. M. (CK 3.147 straipsnio 3 dalis, CPK 392 straipsnio 2 dalis).

17. CK 3.167 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu. Atsakovai S. Z. ir K. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog norėtų, kad nustačius K. M. tėvystę vaiko G. Z. atžvilgiu, vaiko pavardė būtų pakeista į tėvo pavardę „ M.“. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 13 punktą, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą keičiama teisingumo ministro tvirtinamų civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 60 punktu, registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą ar nuginčijimą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė, jei teismo spendime dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ar nuginčijimo nenurodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju, abu vaiko tėvai yra apsisprendę suteikti vaikui tėvo pavardę, todėl, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, vaiko teise žinoti savo identitetą, vaiko pavardė pakeistina (Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 13 punktas, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 60 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šioje byloje ieškovas patyrė 1615 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1500 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą ir 115 žyminis mokestis. Ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteistinos 1615 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nuginčyti tėvystę: nustatyti, kad M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. Z. nėra M. Z. vaikas.

Pripažinti tėvystę ir nustatyti, kad K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. Z. yra K. M. vaikas.

Įpareigoti Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrių G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti duomenis apie tėvą, vaiko tėvu įrašant K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini)duomenis apie tėvą, pakeisti G. Z. pavardę iš „Z.“ į „M.“.

Priteisti iš atsakovų S. Z. ir K. M. ieškovui M. Z. lygiomis dalimis 1615 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.