Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

transporto priemonės savininkei N. D. – P. (dalyvauja nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą),

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2023 m. vasario 8 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs,

2) 2026 m. vasario 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 1 metams. Pripažintas recidyvistu. 2026 m. kovo 12 d. įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą, bausmės neatlikęs, laisvės apribojimo bausmės pabaiga - 2027 m. kovo 8 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. P. 2026 m. liepos 26 d. apie 10:25 val. Aušros al.-Dvaro g. sankryžoje, Šiauliuose, vairavo automobilį „Opel Mokka“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0184 (patikros sertifikato Nr. 2484471) jam buvo nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis M. J. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad galėjo būti liepos 26 d., ryte, apie 10 val. jis išgėrė 200 ml 40% stiprumo degtinės, ant viršaus - vaistus ir „apšuto“. Alkoholį vartojo vienas, jo sutuoktinė buvo išėjusi pasivaikščioti į parką, ji nematė, kad jis vartoja. Ji nebūtų leidusi vairuoti transporto priemonės, jei būtų mačiusi, kad jis vartoja alkoholį. Alkoholį jis vartojo prie automobilio, kuris stovėjo aikštelėje, jo gyvenamosios vietos kieme. Kai baigė gerti iki kol sėdo vairuoti praėjo maždaug 10 min. Važiavo vienas jo sutuoktinei priklausančiu automobiliu „Opel Mokka“, ketino vykti į „Saulės mieste“ esantį „Hesburgerį“, sūrainio. Važiuodamas Aušros al. ir Dvaro g. sankryžoje trenkėsi į priekyje stovėjusį automobilį, nes sumaišė pedalus. Nuo namų buvo nuvažiavęs apie kilometrą. Kai atvyko policijos pareigūnai, tikrino jo neblaivumą, nustatė 2,07 prom. Su neblaivumu sutiko ir šiuo metu jo neginčija. Žmona neturi teisės vairuoti transporto priemones. Jie turi sudarę sutartį dėl automobilio. Šį automobilį jis vairuoja nuo tada, kai daugiau nei prieš dvejus metus Lietuvoje įgijo teisę vairuoti transporto priemones, niekas kitas jo nevairuoja. Teisės vairuoti transporto priemones jis anksčiau netekęs nebuvo. Dėl savo veiksmų gailisi. Laukia dar viena stuburo operacija. Turi vieną nepilnametį vaiką, 13 metų, kurį reikia išlaikyti, materialinė padėtis nelabai gera, jis pusantrų metų turi nedarbingumą, per mėnesį gauna 200-300 eurų. Dabar gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, lanko kursus probacijoje. Lankosi pas psichiatrą, psichologą, yra paskirti vaistai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis ir jo gynėja.

Be paties kaltinamojo M. J. P. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

M. J. P., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad jis gydosi nuo alkoholizmo jau 3 metus, daktaras išrašo vaistus nuo nerimo, kad nenorėtų vartoti alkoholio. Prieš 3 mėnesius buvo nesusilaikęs, išgėrė alkoholio, po to vėl negėrė. 2026 m. liepos 26 d. ryte atsikėlė, vėl kilo noras pavartoti alkoholio, išgėrė 200 ml degtinės 40% stiprumo, išgėrė savo vaistus nuo nerimo bei leidosi vaistus nuo skausmo, nes yra po stuburo operacijos. Tada nusprendė išbandyti, kaip važiuoja automobilis „Opel Mokka“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nes pats jį remontavo. Automobilis priklauso jo žmonai N., ji vairuotojo pažymėjimo neturi, todėl yra susirašę sutartį, kad jis gali naudotis automobiliu. Žmona nematė, kad jis vartojo alkoholį, jos neklausė, ar gali imti automobilį, nes juo naudojasi pastoviai. Betikrindamas automobilį, kaip jis važiuoja po remonto, nusprendė nuvažiuoti į PC „Saulės miestas“ nusipirkti maisto į užkandinę. Žinojo, kad neblaiviam negalima vairuoti automobilio, negalvojo, kad taip suveiks. Vairuotojo pažymėjimą įgijo Lietuvoje prieš 2 metus, jis yra galiojantis. Jam važiuojant Aušros alėjos gatve, buvo įjungęs automobilyje autopilotą, kai prie Aušros al.-Dvaro g. sankryžos pamatė automobilį, jo markės neprisimena, šis automobilis staigiai stabdė, o jis sumaišė savo automobilio pedalus, paspaudė greičio pedalą vietoj stabdžio pedalo ir atsitrenkė į priešais stovėjusio automobilio galą. Jo automobilyje išsiskleidė oro pagalvės. Po to atvyko policijos pareigūnai, tikrino blaivumą, pūtė į alkotesterį du kartus, kiek rodė promilių, neprisimena. Gailisi, kad neblaivus vairavo automobilį „Opel Mokka“ (b. l. 97–100);

Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2026 m. liepos 26 d. apie 10:25 val. vairavo jam priklausantį automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (suomiški), juo važiavo Šiauliuose, Aušros al., nuo J. Basanavičiaus g. Kartu su juo važiavo ir keleivio vietoje sėdėjo M. L.. Privažiavęs Aušros al.-Dvaro g. sankryžą sustojo, jam degė raudonos spalvos signalas. Per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad dideliu greičiu jam iš galo atvažiuoja „Opel“ markės automobilis, kuris atsitrenkė į jo automobilį. Jis išlipo iš automobilio ir nuėjo prie „Opel“ vairuotojo. Vairuotojas buvo vienas, kitų asmenų automobilyje nebuvo. Pradėjo bendrauti su vairuotoju ir iš karto suprato, kad vairuotojas yra neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Draugas M. paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir apie įvykį pranešė policijai. Kol laukė policijos, „Opel“ vairuotojas buvo šalia, alkoholio nevartojo, vienu momentu net bandė šalintis iš eismo įvykio vietos. Įvykio metu nei jis, nei draugas nenukentėjo (b. l. 33–34);

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Ruslano Pocevičiaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2026 m. liepos 26 d., dirbdamas kartu su jaunesniuoju tyrėju I. Bernotu, apie 10:22 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Šiauliuose, Aušros al.-Dvaro g. sankryžoje į pranešėjo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (suomiški), atsitrenkė automobilis „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus ir pokalbio metu bando šalintis. GMP nereikia. Apie 10:30 val. atvykus į įvykio vietą, ant važiuojamosios kelio dalies, prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos, pastebėjo susidūrusius du automobilius, vienas iš jų buvo „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (suomiški), o kitas „Opel Mokka“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Opel“ markės automobilis buvo įvažiavęs ir atsitrenkęs į „BMW“ automobilio galinę dalį. Aiškinantis įvykio aplinkybes „BMW“ savininkas V. P. paaiškino, kad važiavo jam priklausančiu automobiliu nuo J. Basanavičiaus g. pusės, Aušros al. gatve link Tilžės g. Privažiavęs sankryžą Aušros al.-Dvaro g. sustojo prie raudono šviesoforo ir laukė leidžiamo signalo, kai netikėtai į galinę dalį atsitrenkė automobilis „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) V. P., išlipęs iš savo automobilio, nuėjo pas „Opel“ markės vairuotoją ir pradėjo su juo bendrauti, ko pasekoje suprato, kad eismo įvykį sukėlė neblaivus vairuotojas, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. V. P. nurodė, kad kartu su juo važiavo draugas M. L., kuris ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Kol laukė atvykstančios policijos, „Opel“ vairuotojas buvo šalia, alkoholio nevartojo, taip pat nurodė, kad „Opel“ automobilyje jokių žmonių nebuvo, apart vieno vairuotojo. Šalia eismo įvykio vietos buvęs „Opel“ markės vairuotojas M. J. P. prisipažino, kad alkoholį vartojo prieš 30 minučių. Alkoholį vartojo bare, tada sėdo už vairo ir važiavo. Panaudojus „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0184, patikros sertifikatas Nr. 2484471, galioja nuo 2026 m. balandžio 24 d. iki 2026 m. spalio 23 d., pirmu tikrinimu 10:33 val. nustatytas 2,07 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis, o antru tikrinimu 10:53 val. nustatytas 2,14 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis. Nustačius nusikalstamos veikos požymius, automobilis „Opel Mokka“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugojimo aikštelę, adresu Ginkūnų k., Malavėnų g. 8. Nustatyta, kad „Opel“ automobilis priklauso neblaivaus vairuotojo sutuoktinei N. D.-P. (vairuotojo pažymėjimo polis sistemoje neturi). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, paimtas LR M. J. P. galiojantis vairuotojo pažymėjimas, variklio užvedimo raktelis. Įvykio vietoje vaizdo kamerų nėra (b. l. 8–13);

įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Aušros alėjos ir Dvaro gatvės sankryžoje, Šiauliuose. Įvykio vietoje yra du susidūrę automobiliai, t. y. baltos spalvos automobilis „Opel“ priekine dalimi atsitrenkęs į tamsios spalvos „BMW“ automobilio galinę dalį. „Opel“ priekinėje dalyje yra stipriai deformuotas priekinis bamperis, variklio dangtis, įskilęs priekinis stiklas, suveikusios oro pagalvės, įlenktas dešinės pusės priekinis sparnas, įlenktos į vidų grotelės, iš automobilio ant kelio dangos matyti išbėgę automobilio skysčiai. Matomi „BMW“ automobilio galinio bamperio įlenkimai, subraižymai, įlenktas bagažinės dangtis, sugadintas galinis žibintas, bamperis atsikabinęs nuo dešinės pusės galinės arkos. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, vaizdo stebėjimo kamerų nėra (b. l. 14–25);

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, jog policijoje 2026 m. liepos 26 d. 10:27 val. registruotas pranešėjo L. pranešimas, kad Aušros al.-Dvaro g. sankryžoje, Šiauliuose, į automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė automobilis „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus ir pokalbio metu bando šalintis (b. l. 26–30);

neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad 2026 m. liepos 26 d. 10:33 val. M. J. P. nustatytos 2,07 promilės neblaivumo, 10:53 val. nustatytos 2,14 promilės neblaivumo. M. J. P. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 35);

AB „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, kad automobilio „Opel Mokka“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė yra N. D.-P. (b. l. 41);

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Opel Mokka“, analogiškų parametrų kaip automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje 5 510,00 Eur (su PVM) (b. l. 43);

Iš 2026 m. birželio 1 d. automobilio panaudos sutarties matyti, kad automobilio „Opel Mokka“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė N. D.-P. neatlygintai perdavė naudotis automobilį M. J. P. iki 2026 m. gruodžio 31 d. (b. l. 56–59).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę <...>, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas <...>.

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma pagrįstai įrodo, jog M. J. P. kaltinime nurodyti laiku ir vietoje vairavo automobilį „Opel Mokka“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,07 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo M. J. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamojo M. J. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką M. J. P. padarė būdamas recidyvistu, kuriuo jis pripažintas 2026 m. vasario 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu (BK 60 str. 1 d. 13 p.)

Prokurorė baigiamojoje kalboje prašė pripažinti M. J. P. recidyvistu. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. J. P. 2026 m. vasario 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu buvo pripažintas recidyvistu, jo teistumas nėra išnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo šiuo nuosprendžiu pakartotinai priimti sprendimą pripažinti dar kartą M. J. P. recidyvistu, kadangi priėmus šį nuosprendį M. J. P. recidyvisto statutas neišnyksta.

Kaltinamasis M. J. P. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta (BK 11 str. 3 d.). M. J. P. du karus teistas, teistumas neišnykęs (b. 1. 71–76), baustas administracine tvarka, baudas yra sumokėjęs (b. l. 66–70), dirbantis (b. l. 83–84), yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Byloje nėra duomenų, jog jis būtų įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitą. Įvertinęs anksčiau išdėstytų aplinkybių visumą, nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, bei atsižvelgęs į tai, kad nustatytos kaltinamojo M. J. P. viena atsakomybę lengvinanti bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, tai, kad anksčiau kaltinamajam jau du kartus buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės, tačiau M. J. P. bausmės vykdymo metu padarė naują nusikaltimą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai galėtų būti adekvati sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas (BK 49 str.), bausmės dydį parenkant didesnį negu minimalus numatytas baudžiamajame įstatyme (BK 49 str. 3 d.), t. y. 54 paros arešto. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai, paskirta bausmė M. J. P. mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina sumažinta 36 parų arešto bausmė bendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2026 m. vasario 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu švelnesnę laisvės apribojimo bausmę pakeitus griežtesne arešto bausme, tris laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai arešto parai, ir M. J. P. skirtina galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, M. J. P. į galutinę subendrintą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2026 m. liepos 26 d. 10:53 val. iki 2026 m. liepos 27 d. 14:30 val. (dvi paros) ir laikytina, kad jis atliko dalį bausmės – dvi arešto paras (b. l. 102–104, 121–122).

Įvertinus tai, kad M. J. P. kaltę pripažino ir gailisi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra dirbantis, jo pozityvius socialinius ryšius, gyvena santuokoje, augina nepilnametį vaiką, arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą, darytina išvada, kad realus arešto bausmės atlikimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir humanizmo principams, jo izoliavimas nuo visuomenės būtų neracionalus. Šiuo atveju, net ir konstatavus, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, bausmės tikslai gali būti pasiekti be kaltinamojo realaus arešto bausmės atlikimo, tuo labiau, kad probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-788/2021, 9 p.). Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad yra pagrindas M. J. P. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti vieniems metams, netaikant intensyvios priežiūros, skiriant BK 75 straipsnio 6 dalies 6, 8, 10 punktuose numatytus įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos, miesto, rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžia M. J. P. skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str.). Nagrinėjamos bylos kontekste BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. M. J. P. elgėsi ypač neatsakingai, nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, vairavo būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, sėdo prie transporto priemonės vairo, suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl M. J. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise 2 metų 6 mėnesių terminui (BK 68 str. 4 d.), terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo, t. y. nuo 2026 m. liepos 27 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ar priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2018 m. birželio 5 d. Nr. 2K-186-942/2018, 18 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 281¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu (jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo). Be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas, taigi, transporto priemonė yra BK 281¹ straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Tokiais atvejais, pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-719/2022, 5p.).

Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Visų pirma, pažymėtina, kad turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne nubausti kaltininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-976/2016, 61 punkto 10 papunktis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2021 m. balandžio 27 d. Nr. 2K-107-976/2021, 12 punktas, 2021 m. balandžio 20 d. Nr. 2K-91-303/2021). Taigi BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės, kai gali būti sprendžiamas konfiskuotino turto vertės išieškojimo klausimas. Teismas pažymi, kad sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės vertę priimamas, įvertinus turto konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, konstatavus BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytų išimčių buvimą ir nusprendus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės.

Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (1 punktas). Teismų praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. J. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė naudodamasis automobiliu „Opel Mokka“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos priemone. Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis „Opel Mokka“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 14 d. registruotas N. D. – P. vardu (b. l. 41). M. J. P. ir N. D. 2023 m. lapkričio 17 d. sudarė ikivedybinę sutartį, kurioje susitarė, kad santuokos metu įgyti automobiliai pripažįstami asmenine nuosavybe to sutuoktinio, kurio vardu jie yra registruoti (b. l. 51–54), taip pat sudaryta 2026 m. birželio 1 d. automobilio panaudos sutartis, pagal kurią laikinai automobilis perduotas naudotis M. J. P.. Kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino, kad tik jis naudojasi minėtu automobiliu, jo sutuoktinė nežinojo, jog jis automobilį vairuos neblaivus, ji to daryti būtų neleidusi. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad automobilis „Opel Mokka“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė N. D. – P. nuosavybė, nagrinėjamu atveju nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje numatyto pagrindo konfiskuoti kitam fiziniam asmeniui priklausantį turtą, todėl iš kaltinamojo M. J. P. konfiskuotina „Opel Mokka“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 5 510 Eur, kuri nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą.

Vertinant skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą, svarbu taip pat įvertinti kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Svarbu tai, kad M. J. P. veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kaltinamajam buvo nustatytas 2,07 prom. neblaivumas, kuris ženkliai viršijo įstatymo leidėjo numatytą neblaivumo ribą, nuo kurios yra taikoma vairuotojams baudžiamoji atsakomybė už vairavimą neblaiviems (1,51 prom.). Be to, vairuodamas transporto priemonę M. J. P. sukėlė eismo įvykį. Pažymėtina, jog automobilį kaltinamasis vairavo miesto centrinėje dalyje šviesiu paros metu, kur eismas intensyvus, o žmonių buvimas labai tikėtinas. Dėl to teismas neabejoja, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Todėl teismo vertinimu paskyrus kaltinamajam M. J. P. baudžiamojo poveikio priemonę – visą nurodyto turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą (BK 72 str. 5 d.), proporcingumo principas ir pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių bei protingumo kriterijai pažeisti nebus.

M. J. P. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (b. l. 107–110, 111–114, 115–118) taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2026 m. rugpjūčio 14 d. pažymą Nr. APD-2026-08344 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios iš viso sudaro 104,17 Eur, priteisimo iš kaltinamojo M. J. P. (b. l. 134).

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kaltinamajam M. J. P. gynėjas advokatas buvo būtinas ir jam buvo paskirtas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, šio proceso kaltinamasis paveikti negalėjo. Teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei į asmens turtinę padėtį, sprendžia, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo M. J. P. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilis „Opel Mokka“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelis, kurie saugomi adresu Malavėnų g. 8, Ginkūnų k., Šiaulių r., grąžintini transporto priemonės savininkei N. D. – P.;

- kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, esantis voke prie bylos galinio viršelio, paliktinas saugoti byloje;

- vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas M. J. P. vardu, esantis voke prie bylos galinio viršelio, perduotinas AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 (penkiasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. J. P. 36 (trisdešimt šešias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtą sumažintą 36 parų arešto bausmę dalinio sudėjimo būdu bendrinti su 2026 m. vasario 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu švelnesnę laisvės apribojimo bausmę pakeitus griežtesne arešto bausme, tris laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai arešto parai, ir M. J. P. paskirti galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, M. J. P. į galutinę subendrintą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2026 m. liepos 26 d. 10:53 val. iki 2026 m. liepos 27 d. 14:30 val. (dvi paros) ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – dvi arešto paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 6, 8, 10 punktais, kaltinamajam M. J. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, neskiriant jam intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą M. J. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. J. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2026 m. liepos 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalimis, M. J. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio „Opel Mokka“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 510,00 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus dešimt eurų).

M. J. P. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Proceso išlaidų už kaltinamajam M. J. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „Opel Mokka“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelį, saugomus adresu Malavėnų g. 8, Ginkūnų k., Šiaulių r., grąžinti transporto priemonės savininkei N. D. – P.;

- kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, esantį voke prie bylos galinio viršelio, palikti saugoti byloje;

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. J. P. vardu, esantį voke prie bylos galinio viršelio, perduoti AB „Regitra“.

Išaiškinti M. J. P., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti M. J. P., kad už vengimą vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą) numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.