Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2266 Bylos Nr. CIK-653/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30968-2021-0 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko, Agnės Tikniūtės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės), susipažinusi su 2026 m. birželio 18 d. paduotu atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Visaupra“ ir V. Š. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovės padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Domus Albus“, uždarosios akcinės bendrovės „Invest8 asset“, V. P., N. P., S. K., A. K. ir P. K. patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Visaupra“, V. Š., S. Š., L. K., V. K. ir G. S. dėl nuosavybės teisės pripažinimo pasibaigusia, patalpų pripažinimo bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe, sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, atsakovų, kaip statytojų, teisių pripažinimo pasibaigusiomis, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: V. B., D. B., A. B., mažoji bendrija „Optimised“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, notarė R. M., K. K., LTL Kredito unija ir uždarosios akcinės bendrovės: „Spauda“, „Julianus Inkaso“, „Finpro LT 1“, „SME Capital 3“, „Išmanusis finansavimas“.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. kovo 18 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Atsakovės kasaciniu skundu prašo kasacinį skundą patenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės neliečiamumą ir nukrypo nuo vieningos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuosavybės teisės neliečiamumo klausimu.

Ginčo atveju nėra nei vienos sąlygos riboti atsakovės UAB „Visaupra“ ir kitų atsakovų nuosavybės teisę į ginčo patalpas. Atsakovės UAB „Visaupra“ nuosavybė, įskaitant ir jos teisę statyti, atimta nesivadovaujant jokiu įstatymu, nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45, 46, 47, 48 straipsniai), nesant ir nenustačius jokių socialiai reikšmingų tikslų, jokio visuomenės poreikio. Nebuvo jokio išimtinio atvejo riboti atsakovių nuosavybę, nesilaikyta jokio proporcingumo principo ar bendrųjų tarptautinės teisės principų, atsakovėms neatlyginta už iš atsakovės UAB „Visaupra“ paimtas ginčo patalpas, statytojų teises. Atsakovių nuosavybės teisė paimta nesivadovaujant ir nesilaikant jokių įstatymų, pažeidžiant visus teisinės valstybės, teisinio tikrumo, apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principus.

Priešingai nei nustatė teismai, nei atliekama rekonstrukcija, nei atsakovės UAB „Visaupra“ sutikimas, kad jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis būtų naudojamasi bendrai, nėra joks nuosavybės pabaigos pagrindas, nes nei įstatymai, nei kasacinio teismo praktika tokio nuosavybės pabaigos pagrindo nenumato. Nustatę priešingai, teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės apsaugą ir nukrypo nuo nuosavybės teisės apsaugą reglamentuojančios teismų praktikos.

Teismai nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017.

Teismai formaliai nurodė, kad po pastato rekonstrukcijos ginčo patalpos tapo bendromis, taigi jos negali būti įregistruotos atsakovės UAB „Visaupra“ nuosavybe. Atsakovė

UAB „Visaupra“ leido naudotis jai priklausančiu turtu, kas nėra joks nuosavybės pabaigos pagrindas.

Teismai pripažindami atsakovės UAB „Visaupra“ nuosavybės teisę į ginčo patalpas pasibaigusia, pripažindami, kad ginčo patalpos yra bendroji dalinė daugiabučio namo nuosavybė, pripažindami 2006 m. vasario 7 d. sudarytą bendrasavininkų susitarimą, jog ginčo patalpos yra atsakovės UAB „Visaupra“ nuosavybė, o jomis naudojamasi bendrai, niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo pradžių), pripažindami, kad visos atsakovų, kaip statytojų, teisės pagal 2004 m. kovo 15 d. statybos leidimą yra pasibaigusios, pripažindami 2023 m. kovo 9 d. sudarytą statybos teisių perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia ab initio; pripažindami 2023 m. birželio 7 d. sudarytą dalies patalpų pirkimo–pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, pažeidė atsakovų teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, asmens pasitikėjimo valstybe ir teise principus.

Skundžiamais teismų procesiniais sprendimais taip pat pažeista Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 877 (aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. birželio 18 d. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.