Šiaulių apylinkės teismo nutartis

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, kurioje

M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. rugsėjo 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, 2025-06-18 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;

kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui – motinai E. D., o būtent, 2025-11-07, apie 20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu tyčia sudavė kumščiais nukentėjusiajai E. D. dešimt smūgių į veido, krūtinės ląstos ir juosmens sritis, dūrė aštuonis kartus peiliu į rankas bei kojas ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą – pjautines žaizdas dešinėje rankoje ir dešinėje šlaunyje.

Motyvuojamoji dalis

Tokie M. D. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, M. D. pasikėsino įvykdyti plėšimą, t. y. 2026-02-21, apie 2 val. 40 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, naudodamas nukentėjusiosios E. D. atžvilgiu fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad tyčia sudavė kumščiais bei spyrė nukentėjusiajai E. D. dešimt smūgių į galvos, krūtinės ląstos, juosmens sritis, kojas, bei panaudodamas peilį, kuriuo galima sužaloti žmogų, dūręs peiliu jai keturis kartus į ranką, nugarą, koją, dubens sritį bei tokiais veiksmais sukėlęs nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padaręs šiuos sužalojimus – poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, durtines žaizdas dešinės mentės srityje, kairiame kelyje, gaktos srityje, kairėje plaštakoje – nežymų sveikatos sutrikdymą, taip atėmęs galimybę priešintis, pasikėsino pagrobti E. D. priklausantį turtą – pinigus, 100 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji E. D. nukreipė jo dėmesį, užrakino buto duris ir telefonu išsikvietė pagalbą.

Tokie M. D. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje.

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad M. D. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui – motinai E. D. Šias aplinkybes pripažino ir pats ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. D. Be to, pastarojo kaltę, įvykdžius inkriminuojamą veiką, patvirtina nukentėjusiosios E. D. duoti parodymai bei kita byloje esanti medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į atliktus M. D. neteisėtus veiksmus, jam inkriminuota baudžiamojo įstatymo uždrausta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

2026-02-21 Šiaulių AVPK Radviliškio RPK vyresniosios tyrėjos tarnybiniu pranešimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kuriame nurodyta, kad 2026-02-21, apie 02:40 val., (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje, žodinio konflikto metu neblaivus (nustatytas 1,84 prom. girtumas) sūnus M. D., gim. (duomenys neskelbtini), kumščiu suduodamas ne daugiau kaip 5 kartus į dešinės pusės skruostą bei peiliu durdamas nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, sužalojo savo motiną E. D., gim. (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus. Nukentėjusioji išvežta į Radviliškio ligoninės Priėmimo skyrių tolimesnei apžiūrai. Įvykio vietos apžiūros metu paimti 3 peiliai. M. D. sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK areštinę (t. 1, b. l. 193);

2026-03-19 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios E. D. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui turinys: pranešėja nurodo, kad neblaivus sūnus prieš ją smurtauja, subadė peiliu; sūnus laikinai išėjo į „skladą“, ji užsirakino, bet bijo, kad sūnus išdauš langą (t. 2, b. l. 10–11);

2026-02-21 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu, kuriame aprašyta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpa, kur M. D. įvykdė nusikalstamą veiką; ant grindų plačiai paplitusios raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės; ant minkštasuolio rasti ir paimti trys peiliai (t. 2, b. l. 16–30);

2026-03-18 daiktų apžiūros protokolu, kuriame aprašyti iš įvykio vietos paimti trys peiliai (t. 2, b. l. 32–38);

Šiaulių AVPK Radviliškio RPK Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“, kuriame nurodyta, kad blaivi pranešėja E. D. paaiškino, jog jai būnant miegamajame kambaryje, kuris yra antrajame pastato aukšte, apie 02.30 val., išgirdo garsus „ateik čia“. Nuėjusi pažiūrėti, pamatė savo sūnų M. D., kuris jos manymu buvo neblaivus, elgėsi neadekvačiai, agresyviai, sakė pykstantis, kad ši pastoviai vaikšto į jo kambarį, reiškė pretenzijas dėl ankstesnio įvykio, kuriame yra kaltinamas dėl fizinio skausmo sukėlimo ir, užsimodamas kumščiu, ne mažiau penkių kartų sudavė E. D. į galvos bei veido sritis, tokiais veiksmais sukeldamas pastarajai fizinį skausmą. Netrukus sūnus dar labiau suagresyvėjo ir, nuėjęs prie kriauklės, pasiėmė ant sienos pritvirtinus virtuvinius peilius, pradėjo jais smūgiuoti, durti į pranešėjos kūną, tokiais veiksmais pastarąją sužalodamas. Pranešėja gindamasi peilius iš sūnaus atėmė ir apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112, o atimtus peilius paslėpė. Po įvykio sūnus išėjo į ūkinės paskirties pastatą, esantį netoli gyvenamojo namo. Įvykio liudininkų nėra, įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. M. D. paaiškino, kad visą laiką buvo ūkinės paskirties pastate, vartojo alkoholinius gėrimus, į namus nėjo, prieš savo mamą fizinio smurto nenaudojo, jos nemušė ir peiliais nesužalojo (t. 2, b. l. 40–43);

2026-03-18 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, kuriame užfiksuota kaip nukentėjusioji E. D. iš jai pateiktų atpažinti trijų peilių atpažino peilį, kuriuo M. D. jai įdūrė į įvairias kūno vietas (t. 2, b. l. 55–59);

2026-02-21 asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti ant nukentėjusiosios E. D. kūno matomi sužalojimai: 55 mm x 30 mm patinimas-kraujosruva dešiniame skruoste, ties apatine voko dalimi; 45 mm x 5 mm nugaros dešinėje pusėje; 3 mm x 2 mm įdrėskimas ant dešinės rankos riešo; 4 mm x 3 mm įdrėskimai ant dešinės rankos dilbio; 80 mm x 3 mm įdrėskimas ant kairės rankos dilbio; žaizda ant kairės rankos plaštakos viršutinės dalies; 19 mm x 3 mm durtinė žaizda ant kairės kojos užpakalinės dalies; kraujuojanti žaizda ant kairės kojos, ties kelio sritimi; durtinė žaizda ties gakta (t. 2, b. l. 92–105);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 230/2026(05), kurioje nurodyta, kad E. D. tiesioginių trauminių poveikių pasekoje padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, durtinės žaizdos dešinės mentės srityje, kairiame kelyje, gaktos srityje, kairėje plaštakoje, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas; poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke padaryta kietu buku daiktu (paviršiumi) vienu trauminiu poveikiu; durtinės žaizdos padarytos duriančių savybių turinčiu daiktu, galimai peiliu, 4 trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 114–115);

ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto M. D. parodymais, kad psichikos ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo. Įtarimo esmę supranta, kaltu prisipažįsta iš dalies, nes įvykio aplinkybių nepamena. Pripažįsta, kad galėjo suduoti mamai E. D. kelis kartus, tačiau kur, nepamena. Nepripažįsta, kad galėjo peiliu durti. Jis šiuo metu gyvena pas draugą. 2026-02-20, apie 18 val., atvyko pas mamą ir ūkiniame pastate vartojo alkoholį. Mama buvo namuose. Pamena, kad buvo parėjęs į namus ir dėl kažko su mama susipyko. Konflikto metu gal ir galėjo suduoti mamai, tačiau kad būtų paėmęs peilį ir juo dūręs, nepamena. Kada viskas įvyko, pasakyti negali. Buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl to nieko nepamena (t. 4, b. l. 4–6).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-72/2026 nurodyta, kad M. D. rekomenduojama skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę specializuotoje įstaigoje – Utenos stacionariniame teismo psichiatrijos skyriuje (t. 3, b. l. 87–90).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-27/2026 nurodyta, kad M. D. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), negalėjo suvokti veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; šiuo metu M. D. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; M. D. negali adekvačiai suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl negali būti apklausiamas, jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną, jo parodymai gali būti įtakoti lėtinio psichikos sutrikimo; M. D. dėl savo psichikos būsenos negali būti teisiamas, t. y. atsakyti baudžiamąja tvarka už inkriminuotus smurtinius veiksmus; M. D. rekomenduojamos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio PL) (t. 3, b. l. 124–131).

Šias išvadas teisiamajame posėdyje patvirtino teismo psichiatrė ekspertė Jolanta Didžiokienė, kuri posėdžio metu nurodė, jog M. D. skyriuje buvo tirtas 2026 m. gegužės–birželio mėnesiais. Pastarajam buvo atlikta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, išnagrinėta ikiteisminio tyrimo medžiaga, medicininė dokumentacija, atliktas klinikinis stebėjimas, pokalbiai, psichologinis įvertinimas. Ekspertai pateikė išvadą, jog M. D. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), ir negalėjo suvokti veikų pavojingumo bei valdyti savo veiksmus. Ekspertizės atlikimo metu ir šiuo metu M. D. serga lėtiniu psichikos sutrikimu ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. M. D. rekomenduota priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis, t. y. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Įvertinus ligos anamnezę, turimus duomenis, paaiškėjo, kad M. D. dar paauglystėje „krito“ pažangumas, išryškėjo autoagresiniai poelgiai, polinkis vartoti alkoholį ir narkotines medžiagas, kryptingos, produktyvios veiklos stoka, jis intensyviai kažkurį laiką rūkė marihuaną, įsitraukė į azartinius žaidimus. Psichikos būsenos pablogėjimas išryškėjo M. D. gyvenant ir dirbant Olandijoje. 2024 m. birželio mėnesį grįžęs į Lietuvą, M. D. atsiribojo nuo kitų, užsisklendė, nesirūpino savimi, buvo pasireiškusi depresija. M. D. išsakė savęs apkaltinimo idėjas, jautėsi nepilnavertis, nepateisinęs savo vilčių, išsakė santykių idėjas motinos atžvilgiu, tapo įtarus. Vėliau šios idėjos pasiekė kliedesinį lygį, stebėtas elgesio neadekvatumas, jis neadekvačiai pradėdavo kaltinti mamą, kad ši nori jam pakenkti, išsakė kliedesius neva mama jį maitina netinkamu maistu, degina jo drabužius, be leidimo eina į jo kambarį. Stebėtas neadekvatus elgesys, smurtas motinos atžvilgiu birželio mėnesį. Po to, veikos kartojosi 2025 m. lapkritį, 2026 m. vasario mėn. Po pirmos veikos praėjus 3 ar 4 paroms, M. D. pateko į psichiatrijos ligoninės stacionarą, jam konstatuotas panašus į (duomenys neskelbtini) sutrikimas. M. D. gydytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Išrašant iš ligoninės, rekomenduota tęsti gydymą, bet kaip paaiškėjo, M. D. ambulatoriškai gydymo netęsė, vaistų vartojimą nutraukė. Gydymo metu stebėti ir mąstymo pakitimai, įtarti santykio, poveikio kliedesiai. Atlikus psichologinį įvertinimą, konstatuoti ryškūs mąstymo pakitimai, būdingi būtent šiam sutrikimui. Ambulatorinės ekspertizės metu kilo įtarimų dėl galimo lėtinio psichikos sutrikimo, todėl buvo rekomenduotas stacionarinis ištyrimas jų skyriuje. M. D. buvo atliktas ir psichologinis įvertinimas. Išoriškai M. D. atrodė prislopintų emocijų, sulėtintas, ramesnis, bet buvo įtarus, nepasitikintis, neleido kitam tiriamajam būti kartu vienoje palatoje. M. D. elgesyje psichozinė simptomatika nestebėta, tačiau jo pasisakymuose, mąstyme stokojo logikos, jis atvirai išsakė, kad motina norėjo jam pakenkti, į maistą dėjo miltelius, jis jautėsi nesaugus. Buvo stebima kritikos stoka įvertinant savo būseną ir šias veikas. Formaliai M. D. gailėjosi dėl savo veiksmų, bet negalėjo paaiškinti elgesio motyvų, stebėjosi kad jis galėjo taip elgtis motinos atžvilgiu. Įvertinus bylos medžiagą matyti, kad M. D. veiksmai buvo socialiai pavojingi, ypač antros veikos metu – jis bandė durti į kaklą, akis, t. y. į gyvybiškai svarbias kūno vietas, buvo grasinimai nužudyti. Todėl komisija, įvertinus nusikaltimų pobūdį, tai, kad M. D. ambulatoriškai nevartojo vaistų po stacionarinio gydymo, rekomendavo pastarajam sustiprinto stebėjimo sąlygas, kad jis kuo ilgesnį laiką būtų psichiatrų akiratyje, kad būtų pasiekta kuo ilgesnė ligos remisija ir atsirastų kritika. Kadangi M. D. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, kuris dar apsunkintas alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimu, labai sunku prognozuoti kaip pastarasis gali elgtis jį psichotraumuojančioje situacijoje. Ekspertizės metu nustatė, kad M. D. yra socialiai pavojingas, pastarojo elgesys impulsyvus, motyvacija poelgiams liguista ir apsunkinta alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimo. M. D. pavojingumą didina ir tai, kad veiksmai yra pasikartojantys, todėl kaip pastarasis elgtųsi ligai paūmėjus, negalima prognozuoti. M. D. yra socialiai pavojingas kitiems ir pats sau, nes būdavo autoagresijos atvejų, kai M. D. žalodavo ir save.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad M. D. pasikėsino padaryti baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad 2026-02-21, apie 2 val. 40 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, naudodamas nukentėjusiosios E. D. atžvilgiu fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad tyčia sudavė kumščiais bei spyrė nukentėjusiajai E. D. dešimt smūgių į galvos, krūtinės ląstos, juosmens sritis, kojas, bei panaudodamas peilį, kuriuo galima sužaloti žmogų, dūręs peiliu jai keturis kartus į ranką, nugarą, koją, dubens sritį bei tokiais veiksmais sukėlęs nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą, taip atėmęs galimybę priešintis, pasikėsino pagrobti E. D. priklausantį turtą – pinigus, 100 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji nukreipė jo dėmesį, užrakino buto duris ir išsikvietė pagalbą. M. D. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kita byloje surinkta medžiaga. Nors nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu pakeitė parodymus, teigdama, kad sūnus nereikalavo iš jos pinigų, o 100 eurų ji sūnui pasiūlė pati, tikėdamasi, kad pastarasis liausis prieš ją smurtavęs, teismas mano, jog M. D. padaryta veika yra kvalifikuota teisingai. Liudytoja teisme apklausta tyrėja S. K. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atliko nukentėjusiosios E. D. apklausą ir užrašė parodymus iš pastarosios žodžių. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių E. D. apklausą atlikusi tyrėja būtų suinteresuota užrašyti ne tokius parodymus, kokius davė nukentėjusioji, apklausiama po įvykio. Teismas įvertina tai, kad nukentėjusioji E. D. yra M. D. motina, todėl stengiasi sušvelninti sūnaus teisinę padėtį, sumenkinti jo padarytas teisei priešingas veikas ir jų pasekmes, prašydama kad sūnus gydymo įstaigoje būtų stebimas ne sustiprinto o bendro stebėjimo sąlygomis. Tai rodo ir ta aplinkybė, kad po 2025-11-07 M. D. smurto prieš E. D., pastaroji sąmoningai klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus, teigdama jog ją užpuolė ir primušė gatvėje nepažįstami jaunuoliai. Teisme apklausiama nukentėjusioji teigė, kad sūnaus smurtiniai veiksmai jai sukėlė tik trumpalaikį nedidelį skausmą, nors apklausiama ikiteisminio tyrimo metu sukeltą skausmą vertino 6-8 balais iš dešimties. Be to, nukentėjusioji aiškiai nurodė, kad M. D. nuolat prašydavo alkoholio, pinigų, o jų negavęs, imdavo smurtauti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į atliktus M. D. neteisėtus veiksmus, jam inkriminuota baudžiamojo įstatymo uždrausta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį.

M. D. veikų padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Veikų padarymo metu jis negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės, reikšmės ir negali jų valdyti. Dėl šios priežasties M. D. yra pripažintinas nepakaltinamu (BK 17 straipsnis). M. D. atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytas įstatymo uždraustas pavojingas veikas negali. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, siekiant užtikrinti, kad M. D. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu M. D. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu (t. 4, b. l. 23–24, 30–31), nutarčiai įsiteisėjus, panaikintina.

Nutarčiai įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – du peiliai, striukė ir kelnės, saugomi PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (t. 1, b. l. 74–76, 94–96; t. 2, b. l. 61–63), sunaikintini.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikintini visi apribojimai, taikyti mobiliojo ryšio telefonui „Samsung Galaxy A16“, ikiteisminio tyrimo metu grąžintam M. D. (t. 1, b. l. 111–117).

Laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, nutarčiai įsiteisėjus, paliktinos byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 3 punktu,

nutaria:

M. D. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje.

M. D. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Ikiteisminio tyrimo metu M. D. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, du peilius, striukę ir kelnes, saugomus PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikinti.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti visus apribojimus, taikytus mobiliojo ryšio telefonui „Samsung Galaxy A16“, ikiteisminio tyrimo metu grąžintam M. D.

Laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, nutarčiai įsiteisėjus, palikti byloje.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.