Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. G. prašymą dėl termino, skundui dėl Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2026 m. liepos 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) paduoti, atnaujinimo klausimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos Nutarimu E. G. nubaustas 60 Eur bauda už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 3 dalyje, padarymą. 2026 m. rugsėjo 4 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas 2026 m. rugsėjo 1 d. E. G. skundas dėl Institucijos Nutarimo pakeitimo, kartu prašant atnaujinti praleistą Nutarimo apskundimo terminą, teigiant, kad negavo nei pirmos baudos, nei el. laišku, nei paštu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas

Pažymėtina, jog procesinis terminas – įstatymo arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesiniai terminai įpareigoja teismą veikti operatyviai, jie turi užtikrinti, kad bylos nagrinėjimas nebus vilkinamas, teismo procesas bus greitas, taip pat įpareigoja ir proceso dalyvius – proceso greitumas priklauso ir nuo to, kaip jie laikosi nustatytų terminų, ar nepiktnaudžiauja savo teisėmis, tam, kad ginčas teisme būtų išspręstas operatyviai ir ekonomiškai. Praleistas terminas skundui paduoti laikytinas esminiu skundo padavimo tvarkos pažeidimu. Įstatymų leidėjas praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis. Teismo diskrecijai paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, išskirtinės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais. Įstatyme numatytas neilgas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama.

Teismo vertinimu E. G. skundą dėl Institucijos Nutarimo pateikė praleidęs ANK 623 straipsnyje numatytą 20 dienų nutarimo apskundimo terminą, nes tiek skundas, tiek prašymas pateikti 2026 m. rugsėjo 1 d. Kartu teismas pažymi, kad nei iš bylos medžiagos, nei iš prašyme bei skunde dėstomų argumentų negalima nustatyti ir (ar) įžvelgti kokių nors pateisinamų, objektyvių priežasčių, kurios galėjo realiai sutrukdyti E. G. laiku ir operatyviai pasinaudoti įstatyme numatyta nutarimo apskundimo galimybe laiku, pats E. G. nei prašyme, nei skunde nenurodė jokių aplinkybių ir duomenų, kodėl terminas buvo praleistas.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad įstatymo numatyta teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nėra absoliuti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, o svarbios termino praleidimo priežastys yra nuo asmens valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą, taip pat proceso teisės normų pažeidimas, jei dėl to asmens galimybės realizuoti apeliacijos teisę buvo nepagrįstai suvaržytos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-118/2013, Nr. N-1-1932/2007, Nr. N-1-1218/2007).

Atsižvelgiant į tai, kad E. G. praleido 2026 m. liepos 24 d. Institucijos priimto Nutarimo apskundimo terminą, byloje nėra jokių šio termino praleidimą pateisinančių ir objektyvių aplinkybių, taipogi byloje nėra duomenų, kad skundą pateikęs asmuo, siekdamas apginti savo teises elgėsi atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai, E. G. prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti atnaujinti 2026 m. liepos 24 d. Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apskundimo terminą E. G. Nutartis per 10 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.