Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) M. M. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. liepos 20 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. liepos 20 d. nutartį, apeliantė M. M. prašo teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde ieškovė teigė, kad pirmosios instancijos teismas neatskyrė tarptautinės Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nuo vidaus teritorinio teismingumo; netaikė CK 1.31 straipsnio 3 dalies ir CPK 785 straipsnio 1 dalies; duomenų trūkumą dėl teismingumo ir nuolatinės gyvenamosios vietos neteisėtai pavertė galutiniu atsisakymo pagrindu, nors privalėjo taikyti CPK 115 ir 138 straipsniuose nustatytą trūkumų šalinimo institutą; lengvai pašalinamus procesinio dokumento trūkumus vertino kaip nepašalinamą kliūtį civilinei bylai iškelti. Pažymėjo, kad teismas vertino, ar tėvystės nuginčijimas galimas nenustačius kito biologinio tėvo, ar vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, kodėl įrašytas asmuo turėjo teikti išlaikymą, ar įvaikinimo ketinimas pagrįstas objektyviais duomenimis, kokiu pagrindu atsakovas buvo įrašytas tėvu ir ar apeliantė ėmėsi pakankamų veiksmų biologiniam tėvui nustatyti. Apeliantės vertinimu, tai yra bylos esmės, įrodymų ir geriausių vaiko interesų pusiausvyros klausimai, o ne procesinės teisės kreiptis į teismą prielaidos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pateikia teismui naujus įrodymus - papildomi apeliantės ir vaiko nuolatinę bei faktinę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir Utenos rajone patvirtinantys dokumentai, jeigu jie pridedami EPP, tačiau minėtų dokumentų nepateikė, todėl teismas nevertina naujų įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teismui.

Dėl ginčo esmės Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškovės ieškinį.

Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama pagal teisinio reglamentavimo nustatytas taisykles.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Taigi, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, asmuo privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Kiekvienu atveju teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui.

Pažymėtina, jog teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu, tai yra kiekvienu atveju teismas, iškeldamas bylą, turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Tais atvejais, kai byla yra su tarptautiniu elementu, teismingumo taisyklės nustatomos pagal tarptautinio civilinio proceso teisės normas, reglamentuojamas tarptautinėse sutartyse, Europos Sąjungos (toliau – ES) teisėje arba nacionaliniuose teisės aktuose, priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijęs byloje esantis tarptautinis elementas.

Spręsdamas, ar šeimos byla yra su tarptautiniu (užsienio) elementu, teismas turi įvertinti šias aplinkybes: 1) ar byloje egzistuoja tarptautinis (užsienio) elementas; 2) koks yra šio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdis; 3) su kokia valstybe (kokiomis valstybėmis) jis yra susijęs.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimus – nuginčyti nepilnamečio vaiko tėvystę, pakeisti gimimo įrašo duomenis. Kaip nustatyta iš ieškovės teismui pateiktų dokumentų, ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, gyvena Lietuvoje. Nepilnametis vaikas E. G., turi dvigubą pilietybė, t. y. D. B. (B. c.) ir Lietuvos Respublikos, gyvena Lietuvoje su ieškove. Atsakovas D. M. yra A. R. pilietis, kurio gyvenamoji vieta yra J. K., L..

CPK 395 straipsnyje nustatyta, kad ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nagrinėja atsakovo gyvenamosios vietos teismas. CPK 785 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Nurodytos CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip (CPK 780 straipsnis). Tarp Lietuvos bei J. K. nėra pasirašytas dvišalis susitarimas dėl ginčo klausimo jurisdikcijos, todėl sprendžiant teismingumo klausimą taikytinos CPK normos (CPK 780 straipsnis).

Kasacinis teismas išaiškino, kad CPK 785 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtine Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija, remiantis vienos iš bylos šalių Lietuvos Respublikos pilietybe ir gyvenamąja vieta Lietuvoje, visų pirma, siekiama apginti vaiko, kaip vienos iš bylos šalių tėvų ir vaikų santykių bylose, interesus ar vieno iš tėvų, kaip galimai silpnesnės bylos šalies, interesus.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėja atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismas.

Kaip minėta, civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Taigi, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, asmuo privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Kiekvienu atveju teismas savo iniciatyva privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, tai yra teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys yra neteismingas tam teismui. CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai, kurių sąrašas pagal kasacinio teismo išaiškinimą, yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik nurodytoje proceso teisės normoje įtvirtintais pagrindais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą vertino, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės faktinė gyvenamoji, veiklos, socialinių ir ekonominių interesų tenkinimo vieta šiuo metu yra Utenos r. sav., todėl pateiktas ieškinys yra neteismingas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams.

CPK 138 straipsnis numato, kad bylos iškėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas, gali nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui, todėl procesiniai dokumentai perduotini trūkumams šalinti tik tais atvejais, kai šie trūkumai yra ne formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus (CPK 5, 7 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti tai, kad ieškovė reiškia ieškinį atsakovui dėl tėvystės nuginčijimo ir kaip konstatuota šioje nutartyje, toks ieškinys nagrinėtinas pagal ieškovės gyvenamąją vietą (CPK 780 straipsnis, 785 straipsnis). Teismas pažymi, kad CPK 376 straipsnis numato aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjant šeimos bylas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė reiškia ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, šeimos pobūdžio byloje, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad iš pateiktų bylos duomenų nėra pakankamai aišku, kur šiuo metu yra ieškovės ir jos vaiko faktinė buvimo (gyvenamoji) vieta. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos ir vaiko gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o teismui nusprendus, jog ieškovės nurodyta jos ir vaiko gyvenamoji vieta nėra pakankamai aiški turėjo sudaryti galimybę ieškovei patikslinti savo gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog kaip minėta, teismo vaidmuo šeimos bylose turi būti aktyvus ir teismas, kaip valstybės institucija, vykdanti teisingumą, taip pat turi galimybes ieškovės gyvenamajai vietai nustatyti remiantis registrų duomenimis, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti iš esmės suabsoliutindamas jog nėra pakankamai aišku, kur šiuo metu yra ieškovės ir jos vaiko faktinė buvimo (gyvenamoji) vieta.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apeliantės argumentais, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas 119 Eur žyminio mokesčio nesumokėjimas, priedų vertimų į lietuvių kalbą stoka, informacijos apie atstovavimą, taikos sutarties ar teisminės mediacijos galimybės nenurodymas, reikalavimų redakcinis išskyrimas ir paaiškinimas, kurie prašymai yra savarankiški materialieji reikalavimai, o kurie – procesiniai prašymai, yra procesinio dokumento turinio trūkumai, kuriems pašalinti teismas turėjo nustatyti terminą, o ne atsisakyti priimti ieškinį (CPK 138 straipsnis).

Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės baigties Taigi, nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias teismingumo taisykles civilinių ginčų, kylančių iš šeimos teisinių santykių, neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu, jį išsprendė formaliai, nesudarė galimybės ieškovei patikslinti ieškovės bei nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos adreso, pašalinti kitų ieškinio trūkumų, nurodytų skundžiamos nutarties 13-15 punktuose, dėl ko nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams. Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 336–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės M. M. atskirąjį skundą tenkinti. Panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. liepos 20 d. nutartį ir perduoti ieškovės M. M. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.