Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (suinteresuoto asmens) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal antstolio R. K. pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „V.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas paskyrė suinteresuotam asmeniui 500 Eur baudą už nepagrįstą delsimą įvykdyti teismo sprendimu nustatytus įpareigojimus.

Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl teismo paskirtos baudos už teismo sprendimo nevykdymą pagrįstumo ir dydžio.

Pažymėtina, kad teismo įpareigojimai turi būti atlikti per objektyviai trumpiausią laiką (CPK 7 straipsnio 1 dalis) ir veiksmų neatlikus operatyviai, teismo sprendimas yra vykdomas priverstinai, taikant įstatyme nustatytas sankcijas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. sprendimu už akių apeliantė Vilniaus rajono savivaldybės administracija buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti suinteresuoto asmens UAB „V.“ 2025 m. liepos 1 d. prašymą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė teismo sprendimo įpareigojimus įvykdė tik po antstolio kreipimosi į teismą. Šias aplinkybės skunde patvirtino ir apeliantė, nurodydama, jog tik 2026 m. gegužės 4 d. priėmė naują sprendimą dėl UAB „V.“ prašymo.

Remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.

Taigi, skolininkui neatlikus teismo sprendime ar privalomajame nurodyme išvardytų veiksmų, pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį gali būti taikomos sprendimo nevykdymo pasekmės.

Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantei baudą, įvertino priežastis, dėl kurių apeliantė, vykdydama teismo sprendimą, išieškotojos prašymą išnagrinėjo pažeisdama Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto 15 darbo dienų terminą, skaičiuotiną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas sprendė, kad apeliantė sprendimą dėl išieškotojos prašymo neabejotinai galėjo priimti anksčiau nei padarė ir taip pažeidė ne tik išieškotojos interesus, bet ir sudarė prielaidas paneigti teismo sprendimo privalomumą.

Nors apeliantė teigė, kad jos delsimą įvykdyti teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. sprendimą už akių lėmė teisminis ginčas su UAB „R.“, pažymėtina, kad pati apeliantė skunde nurodė, jog naujas sprendimas dėl išieškotojos prašymo UAB „V.“ buvo priimtas 2026 m. gegužės 4 d.

Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-931-1090/2026, iškeltoje pagal ieškovės UAB „R.“ ieškinį atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Taigi, apeliantė įvykdė 2025 m. rugsėjo 26 d. sprendimo už akių įpareigojimus iki civilinės bylos Nr. e2-931-1090/2026 išnagrinėjimo ir delsimą lėmė pačios apeliantės nepakankamas aktyvumas.

Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalies dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo paskirtos baudos dydis yra proporcingas ir teisingas siekiamiems tikslams pasiekti. Be to, apeliantė nepateikė argumentų, kuriais paneigtų paskirtos baudos dydžio pagrįstumą bei nenurodė, kokio dydžio bauda už teismo sprendimo nevykdymą, jos vertinimu, būtų proporcinga.

Kiti atskirojo skundo argumentai šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau neanalizuojami.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atskirojo skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.