Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo juridinio asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „T.“ atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Rygos regiono departamento Viešosios tvarkos policijos skyriaus Eismo administracinių nusižengimų tyrimo tarnybos 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 01187002628225-1 (toliau – ir Sprendimas) UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buvo paskirta 5 000 Eur piniginė sankcija (bauda) už tai, kad 2025 m. lapkričio 21 d. 18.03 val. vairuotojas R. B. vairavo transporto priemonių junginį – sunkvežimį „Scania R520“, lietuviškas registracijos numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba „Jyki V31“, lietuviškas registracijos numeris (duomenys neskelbtini), automobilių eismo kelyje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) pasienis), 30-ajame kilometre ir važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad motorinės transporto priemonės dviejų ašių veleno apkrovos suma buvo 28 950 kg. Apskaičiavus leistiną paklaidą (+/-5%), nustatyta, kad motorinės transporto priemonės dviejų ašių veleno apkrovos suma buvo 27 502,5 kg. Išmatavus atstumą tarp motorinės transporto priemonės „Scania R520“ varančios ašies ašių, nustatyta, kad atstumas tarp ašių yra 1,36 m. Taigi, motorinės transporto priemonės „Scania R520“ dviejų ašių veleno apkrova buvo viršyta 8 502,5 kg arba 44,75 %. Sprendimas priimtas, vadovaujantis Kelių eismo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 43.8 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Vežimo keliais įstatymo 54 straipsnio 19 dalimi. Sprendimas įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 10 d., tačiau neįvykdytas. 2026 m. liepos 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo gautas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Latvijos Respublikos Rygos regiono departamento Viešosios tvarkos policijos skyriaus Eismo administracinių nusižengimų tyrimo tarnybos prašymas pripažinti UAB „T.“ paskirtą piniginę sankciją ir ją vykdyti Lietuvos Respublikoje. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patenkintas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Rygos regiono departamento Viešosios tvarkos policijos skyriaus Eismo administracinių nusižengimų tyrimo tarnybos prašymas (liudijimas) ir nutarta pripažinti Latvijos Respublikos Valstybinės policijos Rygos regiono departamento Viešosios tvarkos policijos skyriaus Eismo administracinių nusižengimų tyrimo tarnybos 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 01187002628225-1, kuriuo UAB „T.“ buvo paskirta 5 000 Eur piniginė sankcija (bauda) ir ją vykdyti pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatymus. UAB „T.“ įpareigota 5 000 Eur piniginę sankciją (baudą) sumokėti per 2 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

Skundu aukštesniajam teismui juridinio asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, UAB „T.“ atstovas advokatas Dainius Žiedas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir baudžiamąją bylą dėl piniginės sankcijos pripažinimo bei vykdymo nutraukti.

Nurodo, jog nesutinka su teismo išvada, kad UAB „T.“ apie Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos priimtą sprendimą buvo tinkamai informuota, nes sprendimas ir jo vertimai buvo išsiųsti bendrovės elektroninio pašto adresu, o elektroninio laiško gavimas sistemoje pažymėtas kaip sėkmingas. Teigia, jog byloje nėra duomenų, kad elektroninį laišką faktiškai gavo UAB „T.“ vadovas, kitas juridinio asmens atstovas arba asmuo, kuris pagal Lietuvos Respublikos teisę buvo kompetentingas priimti sprendimą dėl paskirtos piniginės sankcijos, taip pat nėra duomenų, jog toks asmuo būtų patvirtinęs dokumentų gavimą. Taip pat teigia, kad vien elektroninio laiško pristatymas į bendrovės pašto serverį negali būti automatiškai prilyginamas veiksmingam pranešimui apie sankciją, nes techninis laiško pristatymo patvirtinimas įrodo tik tai, jog elektroninė žinutė pasiekė atitinkamą elektroninių ryšių infrastruktūrą, bet neįrodo, kad laiško turinys pasiekė konkretų asmenį, kompetentingą veikti juridinio asmens vardu, ir tai, jog šis asmuo turėjo realią galimybę susipažinti su sprendimu bei jame nurodyta apskundimo tvarka.

Atkreipia dėmesį į tai, kad ši aplinkybė yra esminė, nes Lietuvos Respublikos teismas nesprendžia Latvijos Respublikoje paskirtos piniginės sankcijos teisėtumo ar faktinių pažeidimo aplinkybių iš esmės, kadangi pagal tarpusavio pripažinimo mechanizmą Lietuvos Respublikoje remiamasi kitos valstybės narės priimtu galutiniu sprendimu. Dėl to teigia, jog UAB „T.“ galimybė apsiginti būtent sprendimą priėmusioje valstybėje - šiuo atveju Latvijos Respublikoje - yra esminė jos teisės į veiksmingą teisminę gynybą garantija. Pažymi, kad veiksmingas sprendimo gavimas ir pakankamas laikas apskundimui yra būtinos teisės į veiksmingą teisminę gynybą garantijos. Atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2021 m. spalio 6 d. sprendime byloje Nr. C-338/20 pabrėžė, jog piniginės sankcijos vykdymo procese turi būti užtikrintos teisės į gynybą garantijos ir asmuo turi būti informuotas taip, kad galėtų suprasti sprendimo esminius elementus bei veiksmingai įgyvendinti savo procesines teises. Dėl to teigia, kad vien formalus pranešimo išsiuntimas negali būti laikomas pakankamas, jeigu konkrečiomis bylos aplinkybėmis nėra įrodyta, kad asmuo iš tikrųjų turėjo galimybę pasinaudoti jam suteikta teise ginčyti sprendimą (Europos Sąjungos Tarybos 2005 m vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau - ir Pamatinis sprendimas) 7 straipsnio 2 dalies g punktas, 20 straipsnio 3 dalis, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimas byloje Nr. C-671/18, 2021 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Nr. C-338/20). Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365¹ straipsnio 3 dalyje expressis verbis nustatyti atsisakymo pripažinti piniginę sankciją pagrindai, susiję būtent su asmens informavimu ir jo teisių į gynybą užtikrinimu. Nurodo, jog šios nuostatos apima atvejus, kai sankcija paskirta rašytinio proceso būdu ir asmuo nebuvo tinkamai informuotas apie teisę ginčyti bylą ir tokios teisių gynimo priemonės terminus, taip pat atvejus, kai sankcija paskirta asmeniui nedalyvaujant procese, ir nėra nustatytos įstatyme numatytos garantijos, patvirtinančios jo faktinį informavimą apie procesą bei galimybę jame dalyvauti.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatęs įrodymų apie faktinį UAB „T.“ atstovo informavimą, negalėjo apsiriboti formaliu konstatavimu, jog elektroninis laiškas buvo išsiųstas ir jo gavimas patvirtintas techniniu būdu, priešingai, turėjo įvertinti, ar toks pranešimo būdas konkrečiu atveju atitiko Latvijos Respublikos teisę ir ar jis realiai užtikrino UAB „T.“ teisę į gynybą. Pažymi, kad Pamatinio sprendimo sistema grindžiama abipusio pripažinimo principu, tačiau pats Pamatinis sprendimas aiškiai nustato, jog abipusis pripažinimas negali būti taikomas taip, jog būtų paneigtos pagrindinės teisės. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pabrėžęs, kad nors atsisakymo pagrindai turi būti aiškinami siaurai, vykdančiosios valstybės institucija privalo reaguoti į konkrečias ir pagrįstas abejones dėl pagrindinių teisių pažeidimo. Priešingu atveju Lietuvos Respublikoje būtų pripažįstama ir vykdoma piniginė sankcija, nors nėra patikimai nustatyta, jog sankcija nubaustas juridinis asmuo turėjo realią galimybę sužinoti apie jam paskirtą sankciją ir per nustatytą terminą ją ginčyti. Toks rezultatas neatitiktų ne tik BPK 365¹ straipsnio, bet ir Pamatinio sprendimo 7 straipsnio 2 dalies g punkto bei 20 straipsnio 3 dalies, taip pat teisės į veiksmingą teisminę gynybą esmės.

Apibendrindamas skunde nurodytus argumentus, atstovas advokatas teigia, kad byloje nepašalinta abejonė, ar UAB „T.“ turėjo realią ir veiksmingą galimybę gauti sprendimą, sužinoti apie teisę jį ginčyti bei laiku pasinaudoti šia teise, todėl piniginės sankcijos pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje neatitinka BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtintų garantijų bei Pamatinio sprendimo reikalavimų, ir pažeidžia UAB „T.“ pagrindines teises į veiksmingą gynybą.

Atsiliepimų į UAB „T.“ atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

Skundu UAB „T.“ atstovas advokatas iš esmės ginčija vienintelę aplinkybę, kad UAB „T.“ nebuvo tinkamai informuota apie užsienio valstybėje, t. y. Latvijos Respublikoje, juridinio asmens atžvilgiu priimtą sprendimą skirti 5 000 Eur baudą ir tai pažeidė bendrovės teisę į veiksmingą gynybą.

Europos Sąjungos Tarybos 2005 m vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms yra nustatytos taisyklės, kuriomis vadovaujantis kitose valstybėse narėse teismo sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažįstamos ir vykdomos pagal pripažįstančios valstybės teisę. Pamatinio sprendimo 6 straipsnyje numatyta, kad sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo.

Pamatinio sprendimo 7 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriems esant vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą. Atvejai, kada teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, įtvirtinti ir BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje. UAB „T.“ atstovas skunde teigia, jog bendrovė nebuvo tinkamai informuota apie priimtą sprendimą ir todėl buvo pažeista bendrovės teisė į gynybą.

Pažymėtina, kad pagal Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės nuostatas, tinkamą sprendimo įteikimo tvarką reglamentuoja ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, o sprendimą priėmusios valstybės - šiuo atveju Latvijos Respublikos - teisės aktai. Taip pat pateiktos bylos duomenys patvirtina, jog 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimas byloje Nr. 01187002628225-1, kurio bendrovei buvo paskirta 5 000 Eur bauda, UAB „T.“ buvo įteiktas Latvijos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Šiuo atveju iš nagrinėjamos bylos matyti, kad Latvijos Respublika pateikė duomenis apie UAB „T.“ informavimą (b. 1. 72-92). Liudijimo h dalies 4 punkte nurodyta, jog byla buvo išnagrinėta ir sprendimas priimtas vietoje, t. y. pažeidimo padarymo vietoje ir jo nustatymo metu, nedalyvaujant pažeidėjui, laikantis Kelių eismo įstatymo 43.8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos tvarkos, skirtos vežėjams nerezidentams, be to, apie skirtą baudą vietoje buvo informuotas transporto priemonės vairuotojas, UAB „T.“ samdomas darbuotojas, jam suprantama kalba; sprendimas su apeliacijos informacija ir informacija apie teises buvo išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini). Taip pat liudijime nurodyta, kad asmuo asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas sprendimas, sprendimas buvo priimtas bendrovės darbuotojo akivaizdoje, asmeniui sprendimas buvo įteiktas 2025 m. lapkričio 21 d., ir pakartotinai sprendimas buvo įteiktas (su santraukų vertimais) 2026 m. sausio 27 d. Asmuo nepareikalavo pakartotinio bylos svarstymo arba nepateikė apeliacinio skundo per nustatytą laiką. Be to, liudijime nurodyta ir tai, jog, kai tik bylos buvo gautos Eismo administracinių nusižengimų tyrimo tarnyboje 2026 m. sausio 27 d., sprendimas pakartotinai buvo išsiųstas tuo pačiu el. pašto adresu (kuris vėliau persiųstas penkiems įmonės darbuotojams), kartu su pažeidimo santrauka, apeliacijos tvarka ir mokėjimo santrauka anglų ir lietuvių kalbomis, o jo mokėjimo terminas buvo pratęstas; pristatymas patvirtintas penkiais sėkmingo pristatymo pranešimais, gautais iš el. pašto sistemos. Kitaip nei ankstesnių pranešimų atveju, perskaitymo patvirtinimas nebuvo išsiųstas (kiekvienas asmuo savarankiškai pasirenka, ar jį siųsti, ar ne), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė policija padarė viską, kas įmanoma, jog informuotų įmonę, ir, kad policija negali įtakoti aktyvių įmonės pastangų dėl įstatymų, kitų teisės aktų laikymosi / nesilaikymo, baudų vykdymo, o iš el. pašto sistemos buvo gauti sėkmingo pristatymo patvirtinimai, institucija laikė, kad apie sprendimą bendrovei buvo pranešta tinkamai.

Pažymėtina, kad Latvijos Respublikos kompetentinga institucija, prašydama pripažinti ir Lietuvos Respublikoje vykdyti 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimu UAB „T.“ skirtą 5 000 Eur baudą, pateikė duomenis, kurie patvirtina liudijime nurodytą informaciją apie bendrovės informavimą dėl jai paskirtos piniginės sankcijos. Iš Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos pareigūnės E. Z. 2026 m. sausio 27 d. siųsto el. laiško matyti, kad laiškas „Dėl Latvijos valstybinės policijos paskirtų baudų“ lietuvių ir anglų kalbomis elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas 2026 m. sausio 27 d. 13.25 val. Šiame laiške buvo nurodyta, jog bendrovė informuojama apie tai, kad Valstybinė policijos įstaiga užfiksavo 7 atvejus (2025 m. lapkritis), kai UAB „T.“ buvo skirta finansinė bauda, laiške buvo nurodyti visi septyni atvejai, nurodant bylos numerius, pažeidimų datą, laiką, koks pažeidimas padarytas, teisinis pagrindas, paskirtos baudos dydis ir kt. Kaip matyti, šiame UAB „T.“ siųstame laiške atitinkamai buvo pateikta informacija ir apie ginčijamą sprendimą byloje Nr. 01187002628225-1 (b. l. 35-41). Taip pat prie liudijimo buvo pridėti duomenys apie tai, kad minėto turinio laiškas 2026 m. sausio 27 d. buvo išsiųstas ne tik oficialiu UAB „T.“ elektroninio pašto adresu, kuris oficialiai nurodomas kaip kontaktinis įmonės elektroninio pašto adresas (internetinė prieiga: https://www.info.lt/imones/Targir%C4%97-UAB/2119042), bet ir dar penkiais bendrovės darbuotojų adresais, taip pat ir direktoriui D. P. el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-46). Iš bylos duomenų matyti ir tai, jog Latvijos Respublikos kompetentinga institucija gavo sistemos pranešimus apie laiškų pristatymą UAB „T.“ vadovo ir darbuotojų elektroninio pašto adresais (b. l. 42-46).

Skunde neginčijama, kad nurodyti elektroninio pašto adresai būtų neteisingi ar nenaudojami, tačiau nurodoma, jog nėra duomenų, patvirtinančių laiško gavimą, t. y., kad Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos siųsti laiškai pasiekė gavėją, jo pašto dėžutę, gavėjas laišką matė ir perskaitė, o patvirtina tik tai, jog laiškas pasiekė serverį.

Prie liudijimo pridėti dokumentai rodo, kad dėl 2026 m. sausio 27 d. siųstų laiškų „Dėl Latvijos valstybinės policijos paskirtų baudų“ lietuvių ir anglų kalbomis UAB „T.“ ir jos darbuotojams buvo gauti patvirtinimai iš (duomenys neskelbtini) (b. l. 42-46). Nors bendrovės atstovas advokatas skunde teigia, jog tokie duomenys tik patvirtina, kad laiškas pasiekė bendrovės serverį, bet nepatvirtina, jog gavėjas laišką matė ir jį perskaitė, tačiau pažymėtina, kad jau Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs analogiško turinio UAB „T.“ atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundo argumentą, 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutarties 11 punkte nurodė, kad „oficialiame „Microsoft“ puslapyje (https://support.microsoft.com/en-us/outlook/mail/add-and-request-read-receipts-and-delivery-notifications-in-outlook) pažymėta, jog pristatymo patvirtinimas patvirtina, kad el. laiškas buvo pristatytas į gavėjo pašto dėžutę, bet ne tai, kad gavėjas jį matė ar perskaitė. Kad laiškas iš serverio gali neatsidurti pašto dėžutėje prie „gautųjų“, gali lemti tai, jog jis dėl atitinkamų individualių elektroninio pašto nustatymų gali automatiškai nukeliauti į „šlamšto“ ar net ištrintų laiškų aplankus.<...>“ (byla Nr. 1S-544-497/2026). Tuo pačiu skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu laiškas nukeliautų į kitus aplankus, būtent gavėjas yra atsakingas dėl to, jog jo elektroninio pašto dėžutė būtų atsakingai patikrinta, ypač tais atvejais, kai elektroninio pašto adresas yra nurodytas oficialiose svetainėse ir registruose.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, t. y. tai, kad Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos priimtas sprendimas buvo išsiųstas ne tik oficialiu bendrovės elektroninio pašto adresu, bet ir bendrovės vadovui, taip pat ir kitiems bendrovės darbuotojams, konstatuojama, kad Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 01187002628225-1 UAB „T.“ buvo išsiųstas tinkamai, jis atitiko ir Latvijos Respublikos teisės aktų nustatytą tvarką dėl dokumentų įteikimo, todėl nėra BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti ir vykdyti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos 2025 m. lapkričio 21 d. sprendimu byloje Nr. 01187002628225-1 UAB „T.“ paskirtos 5 000 Eur sankcijos (baudos). Nesant objektyvių duomenų, paneigiančių liudijime nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo abejoti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos pateikta informacija apie procesinių dokumentų įteikimą ir tinkamą UAB „T.“ informavimą apie jos atžvilgiu priimtą sprendimą. Vien tai, kad UAB „T.“ teigia dokumentų faktiškai negavusi, nepaneigia jų išsiuntimo bei tinkamo pristatymo fakto oficialiu UAB „T.“ elektroninio pašto adresu.

Aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad šiuo atveju juridinis asmuo turi pareigą užtikrinti tinkamą jo oficialiais adresais siunčiamos korespondencijos priėmimą ir organizuoti savo veiklą taip, jog galėtų laiku susipažinti su gaunamais procesiniais dokumentais. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teismuose iš tiesų nagrinėta ne viena byla, kurioje UAB „T.“ yra paskirtos piniginės sankcijos, tačiau iš esmės nuolat teikiama informacija, kad bendrovė ir jos atstovai negavo pranešimų apie nagrinėjamas bylas ar jų atžvilgiu priimtus sprendimus. Nagrinėtinu atveju pažymėtina, jog neigiamos pasekmės, atsirandančios dėl to, kad el. paštu siunčiami dokumentai neperskaitomi ir su jų turiniu nesusipažįstama, negali būti perkeliamos sprendimą priėmusiai institucijai. Vien tai, kad UAB „T.“ nesiima jokių aktyvių veiksmų, jog išspręstų nuolat kylančias situacijas dėl, jos manymu, netinkamo procesinių dokumentų įteikimo (pavyzdžiui, neatnaujina kontaktinių duomenų informacinėse sistemose, nesikreipia į užsienio instituciją su prašymu gauti procesinius sprendimus elektroninių ryšių priemonėmis, nenustato pareigos vairuotojams nedelsiant pranešti apie gautus sprendimus bendrovės atžvilgiu), rodo įmonės atsainų požiūrį į daromus pažeidimus. Be to, baudžiamajame procese proceso dalyviai privalo elgtis sąžiningai ir bendradarbiauti su procesą vykdančiomis institucijomis, o jų procesinės teisės negali būti naudojamos taip, kad būtų trukdoma procesui ar sudaromos dirbtinės kliūtys procesinių dokumentų įteikimui. Analogiškai pasisakyta ir Vilniaus apygardos teismo nutartyse, priimtose bylose Nr. 1S-544-497/2026, 1S-574-576/2026. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vengti procesinių dokumentų įteikimo, kas būtų nesuderinama su proceso ekonomiškumo ir sąžiningumo principais.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai buvo įteikti laikantis Latvijos Respublikos teisės aktų reikalavimų, todėl nėra BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti pripažinti ir vykdyti Institucijos sprendimą. Dėl to konstatuojama, kad apylinkės tesimo nutartis, kuria pripažinta Sprendimu Nr. 01187002628225-1 UAB „T.“ paskirta 5 000 Eur dydžio piniginė sankcija ir nutarta ją vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytu argumentu nėra teisinio pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti juridinio asmens, kuriam paskirta piniginė sankcija, UAB „T.“ atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.