- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-29
- Bylos Nr.
- eAN2-12-1140/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00077-2026-8
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintarė Bunikienė
- Pažeidėjas
- A. B.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Gintarė Bunikienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 29 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
A. B. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija arba Šiaulių apskrities VPK ANBNS) vyresniosios tyrėjos Kristinos Gudžiūnienės 2026 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-1890-2026 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį 10 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 12 d. 07.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas pirma eismo juosta ir apvažinėdamas kelią pažymėtą įspėjamuoju ženklu Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė antra eismo juosta važiavusią sunkiasvorę transporto priemonę „Renault“. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 127, 128 punktų reikalavimus. Nesutikdamas su minėtu Institucijos nutarimu, A. B. padavė skundą apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos 2026 m. kovo 5 d. nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 29 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. skundas netenkintas, Šiaulių apskrities VPK ANBNS vyriausiosios tyrėjos Kristinos Gudžiūnienės 2026 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-1890-2026, kuriuo A. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskirta 10 Eur bauda, paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukas A. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 29 d. nutartį (toliau – ir skundžiama nutartis) ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Įvykio vietos nuotraukose yra užfiksuota, kad priekyje sunkiasvorės transporto priemonės „Renault“ nukreipiamosiomis gairelėmis yra pažymėtas antros eismo juostos nukreipimas į pirmą, visiškai uždarant antrą juostą, kurioje stovi ir kuria važiavo „Renault“. Byloje esančiame policijos automobilio kamera padarytame vaizdo (priekinio ir galinio) įraše matyti, kad policijos automobilis važiuoja pirmąja eismo juosto, o transporto priemonės, važiuojančios už jo antrąja eismo juosta persirikiuoja į pirmąją dėl antrosios juostos uždarymo. Būtent šis ženklinimas rodo, kad „Renault“ turėjo poreikį persirikiuoti į pirmą juostą tam, kad galėtų netrukdomai judėti toliau ir tai yra svarbi aplinkybė, vertinant transporto priemonių susidūrimo aplinkybes, kurią teismas ignoravo.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pirmoje juostoje, kuria važiavo A. B., buvo kliūtis ir eismo juostos susiaurėjimas, o antroje eismo juostoje, kuria važiavo sunkiasvorė transporto priemonę „Renault“ kliūčių nebuvo nustatyta; teismas nurodė, kad tokią išvadą daro remdamasis byloje esančiais duomenimis, įskaitant įvykio vietos nuotraukas, video medžiagą, policijos surinktą medžiagą, liudytojo A. Š. parodymus bei paties A. B. paaiškinimus. Tokia teismo išvada, pasak apelianto, yra nepagrįsta ir aiškiai prieštaraujanti byloje esantiems duomenims, be to, ši nepagrįsta išvada įtakojo kitą nepagrįstą teismo išvadą, kad A. B., o ne „Renault“ E. V., susidarė poreikis keisti judėjimo kryptį gairelių išsidėstymo kelyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai patikimais laikė liudytojo A. Š. parodymus, kad pirmojoje eismo juostoje buvo kliūtis ir eismo juostos susiaurėjimas, o antrąja eismo juosta važiavusiai krovininei transporto priemonei kliūčių nebuvo, kad pirmąja eismo juosta važiavusios transporto priemonės paprastai praleisdavo antrąja eismo juosta važiuojančius automobilius ir tik po to persirikiuodavo, ir kad jis išgirdo variklio apsukų padidėjimo garsą ir matė, kad A. B. vairuojamas lengvasis automobilis judėjo aktyviau ir siekė pravažiuoti susiaurėjimo vietą pirmiau krovininio automobilio, ir jais rėmėsi nutartyje kaip bene pagrindiniu A. B. kaltės įrodymu.
Neginčytina, kad šiai bylai yra reikšminga tai, kaip buvo organizuojamas eismas įvykio metu, tačiau teismas visiškai ignoravo byloje esančius duomenis, kad nukreipiamųjų gairelių išsidėstymas pirmoje juostoje, kuria važiavo A. B., buvo keičiamas po įvykio. Apelianto nuomone, nukreipiamosios gaireles link gatvės vidurio, atribodami savo darbo teritoriją ir uždarydami pirmą juostą, perkėlinėjo gatvės remonto darbus atliekantys darbininkai, kurie 8.00 val. pradėjo darbus, o galimai atsirado ir suinteresuotų asmenų, kuriems buvo aktualu pakeisti įvykio vietos detales. Nukreipiamųjų gairelių įvykio vietoje, pirmos juostos pakraštyje, buvo užfiksuotas policijos pareigūnų automobilio kameromis 6.57 val., įvykio laikas – 7.50 val., iki įvykio jokie darbai gatvėje dar nevyko ir nukreipiamosios gairelės stovėjo toje pačioje padėtyje, kaip užfiksuota 6.57 val. vaizdo įraše.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo teiginys, kad A. B. argumentai dėl nukreipiamųjų gairelių pakeitimo po eismo įvykio nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, prieštarauja byloje esantiems duomenims, į eismo įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „body“ kamera užfiksuota (įrašo laikas 07.47), kad nukreipiamosios gairelės sudėtos taip, kad pirmąja juosta eismas negalimas; įraše (įrašo laikas 10.15-10.59) girdimas pokalbis, kad ženklai „ir dabar keičiami vietomis“, „viskas išjudinta“ bei girdisi policijos pareigūnės komentarai, kad „nesvarbu, viskas yra užfiksuota“, „yra kamerų įrašai“, o „jei jų neišsisaugojo, tai jų kaltė“ ir pan. Taigi jau įvykio vietoje buvo aišku, kad nukreipiamosios gairelės buvo perstatinėjamos uždarant pirmą juostą, ko nebuvo įvykio metu – A. B. viso tyrimo metu nuosekliai aiškino, kad pirmos eismo juostos plotis buvo pakankamas eismui vykti ir eismas realiai vyko – A. B. važiavo automobilių kolonoje pirmąja juosta ir nekeitė judėjimo krypties, nekeitė važiavimo greičio, pajutus smūgį į galinę automobilio dalį jo automobilis pilnai buvo pirmoje eismo juostoje ir nuo smūgio buvo pastumtas į priekį.
A. B. įsitikinimu, kuris remiasi tuo, ką pats matė įvykio metu, ir tuo, kas yra surinkta byloje, sunkiasvorė transporto priemonė „Renault“, važiavusi antra eismo juosta, darė persirikiavimo į pirmą juostą manevrą, nes, kaip minėta, priekyje nukreipiamosiomis gairelėmis buvo pažymėtas antros eismo juostos nukreipimas į pirmą, visiškai uždarant antrą juostą (tai matyti įvykio vietos nuotraukose), be to, „Renault“ vairuotojas E. V. pats nurodė, kad ne pirmą kartą važiavo šia gatve jos remonto metu, taigi jis neabejotinai žinojo apie eismo nukreipimą iš antros eismo juostos, todėl iš anksto atlikinėjo manevrą persirikiuoti į pirmąją eismo juostą. „Renault“ persirikiavimo manevrą patvirtina pirminiai vairuotojo E. V. paaiškinimai, nurodyti ir tyrėjos Deimantės Žvirgždaitės tarnybiniame pranešime, kad jam A. B. vairuojamas automobilis „pateko į akląją zoną“, dėl ko jis automobilio nepastebėjo ir susidūrė – jei „Renault“ būtų judėjęs savo juosta nekeisdamas krypties, jam nebūtų buvusi aktuali „akloji zona“, paaiškinimas „akląja zona“ naudojamas pateisinti gretima juosta važiavusio automobilio kliudymą. Pirminis E. V. paaiškinimas buvo kaltės pripažinimas, o vėliau, atvykus aktyviam įmonės vadybininkui, atsirado kaltės neigimas bei liudytojas A. Š., kurs vienintelis iš visų buvusių darbininkų tariamai matė ir viską žino apie įvykį. Apklausiamas teisme E. V. keitė parodymus.
Teismas iš viso ignoravo eksperto dr. Valentino Mitunevičius (UAB IMPULSANA) pateiktose išvadose Nr. MV2025-77 ir Nr. MV2026-10 nustatytus ir išsamiai aprašytus automobilių kontaktą apibūdinančius abiejų transporto priemonių apgadinimus, o būtent, kad prieš pat pirminį kontaktą krovininis automobilis „Renault“, judėjęs 5 km/h didesniu greičiu, nei A. B. vairuotas automobilis „Mercedes-Benz“, kabinos priekine dešine dalimi, priekinio bamperio dešiniu šonu bei priekinio dešinio rato padangos šonine dalimi turėjo liestinį kontaktą su automobilio „Mercedes-Benz“ kairio šono galine dalimi bei užpakaliniu kairiu ratu, slystamas automobilių kontaktas kryptimi link automobilio „Mercedes-Benz“ priekio tęsėsi tol, kol automobilio „Renault“ priekinio dešinio rato padangos šoninė dalis įsirėmė į automobilio „Mercedes-Benz“ užpakalinį kairį sparną ties jo arka. Slystamą automobilių kontaktą kryptimi nuo automobilio „Mercedes- Benz“, galo (kairiojo kampo) link priekio patvirtinantys sugadinimai ir sugadinimai „Renault“ priekyje dešinėje kampe reiškia, kad greičiau važiavęs „Renault“ atsitrenkė į automobilio „Mercedes-Benz“ galą ir dėl to prabraukė sparną priekio kryptimi, kol atsirėmė į galinio kairiojo rato arką – būtent tokia buvo transporto priemonių tarpusavio padėtis kontakto metu.
Nurodyti automobilio „Mercedes-Benz“ sugadinimai paneigia vairuotojo E. V. parodymus, kad „kitas automobilis trenkė į jo automobilio dešinį kampą“, kad „kaltininkas greičiausiai viršijo greitį, paskutinę minutę ties kelio susiaurėjimu bandydamas jį pralenkti“. Automobilių sugadinimai, ypač automobilio „Mercedes-Benz“, einantys nuo galo link priekio, paneigia liudytojo A. Š. parodymus, kad A. B. vairuojamas automobilis padidino greitį, įlindo į antrą eismo juostą ir kliudė sunkvežimį, nes pagal A. Š. papasakotą mechanizmą sugadinimai ant automobilio „Mercedes-Benz“ eitų ne automobilio priekio, o galo kryptimi.
Ekspertas nenustatė automobilių padėties gatvėje kontakto metu, tačiau automobilių tarpusavio padėtis kontakto metu yra nustatyta ir pagrįsta objektyviai užfiksuotais sugadinimais, o tai sudaro pagrindą spręsti apie susidūrimo mechanizmą. Ne savo iniciatyva, o darbininkų nurodymu A. B. nuo gatvės patraukė savo automobilį, ši aplinkybė niekaip neįtakoja įvykio tyrimo, nes po kontakto abi transporto priemonės dar judėjo ir konkrečios kontakto vietos pėdsakų gatvėje bet kokiu atveju nebuvo.
Grįžtant prie liudytojo A. Š. parodymų vertinimo, akcentuoja, kad teismas nepagrįstai juos vertino kaip patikimus ir jais rėmėsi konstatuodamas A. B. kaltę dėl eismo įvykio, nes šio liudytojo parodymai neatitinka tiek objektyvių duomenų, tiek vairuotojo E. V., kurio naudai A. Š. nurodė įvykio aplinkybes, parodymų. Be to, kad A. Š. parodymus apie „Mercedes-Benz“ „užgazavimą“ ir „lindimą“ prieš sunkiasvorį automobilį, bandymą „pralėkti“ paneigia aukščiau aptarti „Mercedes-Benz“ apgadinimai, tikrovės neatitinka A. Š. parodymai apie tai, kad automobiliui „Renault“ nebuvo kliūčių judėti antrąja juosta (aukščiau nurodytos aplinkybės apie eismo iš antros juostos nukreipimą į pirmą juostą), kad po įvykio nukreipiamųjų gairelių padėtis nebuvo keičiama (aukščiau nurodytos aplinkybės apie jų perkėlimą), kad sunkvežimio vairuotojas E. V. priėjo prie darbininkų ir paklausė, ar matė įvykį, tada jis pasakė, jog matė (E. V. parodė, kad A. Š. priėjo ir nurodė, kad galės paliudyti „nes visą valandą ar pusantros vyko nesutarimas“). Pastebėtina ir tai, kad A. Š. nurodė, jog su juo buvo gal septyni darbininkai, ir stebėtinai nei vienas iš jų, išskyrus A. Š., nematė įvykio aplinkybių, kas dar labiau kelia abejones dėl A. Š. parodymų apie eismo įvykio aplinkybes teisingumo ir jo nesuinteresuotumo.
Eismo įvykio vietoje vairuotojas E. V. akcentavo, kad transporto priemonėje „Renault“ yra vaizdo registratorius ir įvykio aplinkybės bus užfiksuotos, tačiau dėl neaiškių priežasčių vaizdo įrašas tyrimo metu dingo, kas sudaro pagrindą manyti, jog jis buvo nenaudingas šios transporto priemonės vairuotojui E. V. ir savininkui UAB „E. P.“. Kad įvykio aplinkybės buvo tiriamos atmestinai, patvirtina tas faktas, kad įvykio vietoje nebuvo užtikrintas įrašo peržiūrėjimas ir išsaugojimas. Liudytoja teisme apklausiama tyrėja R. G. nurodė, kad „Renault“ vairuotojas ir vadybininkas teigė, jog sunkiasvorėje transporto priemonėje yra vaizdo registratorius ir bus galima peržiūrėti vaizdo įrašus, kurie aiškiai leis nustatyti visas įvykio aplinkybes. Tačiau vėliau UAB „E. P.“ pranešė, kad registratorius įvykio metu buvo sugedęs - „pastrigęs“ ir todėl vaizdo įrašų negali pateikti. Tyrėja R. G. pasitenkino tokiu įmonės paaiškinimu ir jokių veiksmų, kuriais būtų galima nustatyti, ar tikrai registratorius neveikė, nesiėmė ir teisme negalėjo paaiškinti, kodėl nesiėmė jokių veiksmų patikrinti gautos informacijos pagrįstumą, surasti vaizdo įrašą.
Panaši situacija buvo ir su degalinės „O.“ vaizdo stebėjimo kamerų įrašu. Degalinėje „O.“ yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurių stebėjimo plotas galimai apima ir įvykio vietą. Tačiau policijos pareigūnė, tirdama įvykį, neišsireikalavo tų vaizdo įrašų. Jos teigimu, jai nuvykus į degalinę ir paprašius tų vaizdo įrašų, jai buvo paaiškinta, jog įvykio metu švietė saulė ir vaizdo nesimato – ir pareigūnei užteko tokio pasakymo iš degalinės darbuotojos, ji nepaprašė jai pačiai leisti peržiūrėti tuos įrašus, kad įsitikinti ar tikrai nieko nesimato, nesurašė jokio tarnybinio akto, kad vaizdo įraše nesimato ir todėl jis netinkamas kaip įrodymas, ar pan. Tokie tyrėjos veiksmai kelia pagrįstų abejonių dėl tyrimo objektyvumo, ką patvirtina ir liudytojos J. Z. parodymai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities VPK ANBNS viršininkas Edgaras Rulys prašo skundo netenkinti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad, Institucijos nuomone, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai, nagrinėdami A. B. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, skundo argumentus išanalizavo, įvertino visas A. B. ir jo atstovo nurodytas faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai įrodymų (nuotraukos, vaizdo įrašas, eismo įvykio fiksavimo protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, administracinio nusižengimo protokolas, paaiškinimai, tarnybinis pranešimas ir kt.) A. B. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, bei KET 9, 127 ir 128 punktų nuostatų pažeidimų konstatuoti. Šioje administracinio nusižengimo byloje surinkti objektyvūs įrodymai patvirtina A. B. kaltę dėl padarytų KET pažeidimų. Remiantis ištirtais administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais, Institucijos nutarimu pagrįstai konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo A. B. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, yra neginčijamai įrodyta. A. B. skunde nurodytos aplinkybės nesuponuoja pagrindo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti ir nešalina jo administracinės atsakomybės dėl padarytų KET pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, teigia, kad būtent netinkamas sunkiasvorės transporto priemonės „Renault“ vairuotojo E. V. elgesys sąlygojo eismo įvykio kilimą.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK ANBNS vyresniosios tyrėjos Kristinos Gudžiūnienės 2026 m. kovo 5 d. nutarimo, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apylinkės teismas išklausė paties A. B. paaiškinimus, kaip liudytojus apklausė E. V., A. Š., R. G., J. Z., ištyrė rašytinius bylos dokumentus ir, įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, konstatavo, kad A. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde A. B. iš esmės remiasi tais pačiais argumentais, kuriuos pateikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Skundžiamoje nutartyje pasisakyta dėl visų esminių skundo argumentų, joje išdėstyti išsamūs, bylos duomenimis pagrįsti A. B. padaryto administracinio nusižengimo teisinio vertinimo motyvai bei argumentai, kuriais skundas buvo netenkintas. Nesutikti su skundžiamoje nutartyje pateiktu bylos įrodymų vertinimu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
Kaip buvo minėta aukščiau, šioje byloje A. B. pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį nubaustas už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 12 d. 07.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas pirma eismo juosta ir apvažinėdamas kelią pažymėtą įspėjamuoju ženklu Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė antra eismo juosta važiavusią sunkiasvorę transporto priemonę „Renault“, tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 128 punktų reikalavimus.
KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 128 punktas numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Žemesnės instancijos teismas
Iš A. B. apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis laikosi pozicijos, kad eismo įvykį lėmė ne jo, o krovininio automobilio „Renault“ vairuotojo E. V. veiksmai. A. B. nuo pat administracinio nusižengimo pradžios teigė, kad įvykio dieną, t. y. 2025 m. rugpjūčio 12 d., apie 07.50 val., važiavo automobiliu „Mercedes-Benz“ (duomenys neskelbtini), pirma eismo juosta, arčiau dešinio kelkraščio, važiavimo greitis nebuvo didelis, apvažinėdamas pirmoje kelio juostoje esančią duobę, pažymėtą kelio bokšteliais, pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Jis nebuvo įvažiavęs į kitą eismo juostą, jo automobilis pilnai tilpo pirmoje eismo juostoje. A. B. manymu, krovininis automobilis rikiavosi į pirmą eismo juostą ir kliudė jo vairuojamą automobilį „Mercedes-Benz“. Įvykio vietos nuotraukose yra užfiksuota, kad priekyje krovininio automobilio „Renault“ nukreipiamosiomis gairelėmis yra pažymėtas antros eismo juostos nukreipimas į pirmą, visiškai uždarant antrą juostą, kurioje stovi ir kuria važiavo krovininis automobilis „Renault“. Būtent šis ženklinimas rodo, kad krovininis automobilis „Renault“ turėjo poreikį persirikiuoti į pirmą juostą tam, kad galėtų netrukdomai judėti toliau. Sutikti su šiais skundo argumentais nėra pagrindo.
Iš byloje esančių policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo, eismo įvykio fiksavimo protokolo, E. V. bei A. B. paaiškinimų, liudytojo A. Š. teismo posėdžio metu duotų parodymų, įvykio vietos fotonuotraukų, policijos pareigūnų automobilio registratoriaus vaizdo įrašų yra matyti, kad kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo vykdomi kelio darbai, dėl kurių buvo susiaurinta pirmoji eismo juosta ir įrengtos eismo nukreipimo priemonės. Taigi, kliūtis ir eismo juostos susiaurėjimas buvo būtent pirmojoje eismo juostoje, kuria važiavo A. B., o antrąja eismo juosta važiavusiam krovininiui automobiliui „Renault“ tiesioginių kliūčių nebuvo, o tai patvirtina, kad būtent A. B. artėjo prie jo eismo juostoje buvusios kliūties ir eismo juostos susiaurėjimo, todėl jam kilo pareiga pasirinkti tokį važiavimo būdą, kuris užtikrintų saugų eismą ir nesudarytų kliūčių kitoms transporto priemonėms.
Be to, tiek iš įvykio vietos fotonuotraukų, policijos pareigūnų automobilio registratoriaus vaizdo įrašų yra matyti, kad už po eismo įvykio užfiksuoto sustojusio krovininio automobilio „Renault“, iš karto už įvažiavimo į degalinę „O.“, pirmojoje eismo juostoje, dešinėje pusėje yra pirmos eismo juostos susiaurėjimas, pažymėtas eismo nukreipimo priemonėmis, ir tik toliau yra nukreipiamosiomis gairelėmis pažymėtas antros eismo juostos nukreipimas į pirmą eismo juostą, kas tik patvirtina, kad krovininio automobilio „Renault“ vairuotojas neturėjo jokio poreikio iki eismo įvykio persirikiuoti į pirmą eismo juostą. Nelogiška būtų iš antros eismo juostos persirikiuoti į pirmą eismo juostą prieš pat pirmosios eismo juostos susiaurėjimą, juolab, kad krovininio automobilio vairuotojas E. V. šiuo kelio ruožu važinėjo kiekvieną dieną, jam buvo žinomi šiame kelio ruože atliekami kelio darbai ir įrengtos eismo nukreipimo priemonės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra svarbi kelio eismo situacija iki susidūrimo ir susidūrimo metu, o ne kelio situacija už 50 ar 100 metrų.
A. B. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo byloje esančius duomenis, kad nukreipiamųjų gairelių išsidėstymas pirmoje juostoje, kuria važiavo A. B., buvo keičiamas po įvykio. Su tokiu apelianto argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip jau buvo minėta aukščiau, A. B. teigė, kad jis apvažinėjo pirmoje kelio juostoje esančią duobę, pažymėtą kelio bokšteliais, ir pajuto smūgį. Tiek iš įvykio vietos fotonuotraukų, tiek iš policijos pareigūnų automobilio registratoriaus vaizdo įrašų yra matyti, kad pirmojoje juostoje, dešinėje kelio pusėje yra išpjauto asfalto duobė, kurios kraštai yra pažymėti kelio bokšteliais, šie kelio bokšteliai buvo tiek 06.57 val. policijos ekipažui pravažiuojant pro įvykio vietą, tiek po eismo įvykio praėjus valandai ir pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams fiksuojant įvykio vietą. Vadinasi, administracinio nusižengimo tyrimui reikšmingi kelio bokšteliai nebuvo judinami, be to, su bokštelio padėtimi eismo įvykio metu A. B. sutiko, pasirašydamas 2025 m. rugpjūčio 12 d. eismo įvykio fiksavimo protokolą. Kitų, administracinio nusižengimui tyrimui nereikšmingų kelio bokštelių keitimas/perstatymas, teismo vertinimu, neturi reikšmės.
Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas iš viso ignoravo eksperto dr. Valentino Mitunevičius pateiktose išvadose Nr. MV2025-77 ir Nr. MV2026-10 nustatytus ir išsamiai aprašytus automobilių kontaktą apibūdinančius abiejų transporto priemonių apgadinimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2025 m. gruodžio 15 d. Eksperto išvadoje Nr. MV 2025-77 nustatytas krovininio automobilio „Renault“ ir lengvojo automobilio „Mercedes-Benz“ susidūrimo mechanizmas ir abiejų transporto priemonių apgadinimai, atitinka nustatytas eismo įvykio aplinkybes. Eismo įvykio metu A. B. vairuojamas automobilis „Mercedes-Benz“ apvažinėjo jo važiuojamoje pirmoje eismo juostoje esančią kliūtį, išvažiavo į antrą eismo juostą, kuria važiavo krovininis automobilis „Renault“, t. y. A. B. vairuojamas automobilis „Mercedes-Benz“ įvažiavo į krovininio automobilio važiavimo trajektoriją, susidūrimo metu, kadangi galimai krovininis automobilis „Renault“ važiavo greičiau, krovininis automobilis „Renault“ kabinos priekine dešine dalimi, priekinio bamperio šonu bei priekinio dešinio rato padangos šonine dalimi turėjo liestinį kontaktą su automobilio „Mercedes Benz“ kairio šono galine dalimi bei užpakaliniu kairiu ratu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos eismo įvykio aplinkybės atitinka eksperto išvadas dėl įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimų.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad eksperto išvada, kad techniniu požiūriu yra tikėtini A. B. paaiškinimai, jog jis važiavo pirmąja eismo juosta tiesiai ir nesiruošė persirikiuoti, o susiaurėjusios pirmosios eismo juostos plotis teoriškai buvo pakankamas saugiam lengvojo automobilio pravažiavimui, reiškia tik tai, kad egzistavo techninė galimybė A. B. pravažiuoti susiaurėjusią eismo juostą. Ji nepatvirtina, kad A. B. faktiškai viso eismo įvykio metu judėjo išimtinai savo eismo juostos ribose, ir nepaneigia kitų byloje surinktų įrodymų. Be to, ekspertas nenustatė tikslios transporto priemonių tarpusavio padėties kontakto metu bei negalėjo nustatyti, kurio vairuotojo veiksmai buvo eismo įvykio priežastis, o pastarojo nurodyta aplinkybė neva A. B. nesiruošė persirikiuot apskritai yra už eksperto vertinimo ir kompetencijos ribų.
Dėl liudytojo A. Š. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti šio liudytojo nešališkumu ar parodymų patikimumu. Byloje nėra duomenų, kad aptariamas liudytojas būtų susijęs su kuriuo nors iš eismo įvykio dalyvių ar turėtų asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl pagrindo netikėti liudytojo parodymais nėra.
A. B. savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad eismo įvykio vietoje vairuotojas E. V. akcentavo, kad transporto priemonėje „Renault“ yra vaizdo registratorius ir įvykio aplinkybės bus užfiksuotos, tačiau dėl neaiškių priežasčių vaizdo įrašas tyrimo metu dingo, kas sudaro pagrindą manyti, jog jis buvo nenaudingas šios transporto priemonės vairuotojui E. V. ir savininkui UAB „E. P.“. Su šiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti, kadangi jie nepagrįsti objektyviais duomenimis ir grindžiami tik subjektyviais apelianto pasvarstymais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, byloje nėra objektyvių duomenų, kad vaizdo įrašai būtų sąmoningai sunaikinti ar nuslėpti siekiant nuslėpti eismo įvykio aplinkybes.
Atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas ir nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. A. B. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai iš esmės grindžiami kitokiu tų pačių aplinkybių vertinimu, prielaidomis dėl galimo kitų asmenų elgesio bei abejonėmis dėl tyrimo eigos, tačiau nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta.
Kaip pirmiau minėta, ANK 417 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Institucijos 2026 m. kovo 5 d. nutarimu A. B. nubaustas 10 Eur bauda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. B. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį A. B. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. liepos 29 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.