- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-07
- Bylos Nr.
- eCIK-844/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05789-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Virgilijus Grabinskas (pirm.), Marius Bajoras, Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- UAB "Tigruva"
Dokumento Nr. DOK-2674 Bylos Nr. eCIK-844/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05789-2024-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 23 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tigruva“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės
Žemesnės instancijos teismas
UAB „Tigruva“ ieškinį atsakovui R. S. S. (R. S. S.) dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo ir atsakovo R. S. S. (R. S. S.) priešieškinį ieškovei UAB „Tigruva“ dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir delspinigių priteisimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 7 693,52 Eur skolos, 176,40 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (7 869,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. balandžio
12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė atsakovui iš ieškovės 24 246,16 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų, 1 709,26 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą
(25 955,42 Eur) nuo priešieškinio priėmimo 2024 m. liepos 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 636,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. balandžio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, jį patikslino ir priteistą ieškovei iš atsakovo 176,40 Eur palūkanų sumą padidino iki 233,10 Eur ir atitinkamai
7 869,92 Eur priteistą sumą, nuo kurios skaičiuojamos 5 proc. metinės palūkanos, padidino iki
7 926,62 Eur.
Šalies argumentai
Ieškovė kasaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. sprendimą dėl atmestų ieškinio reikalavimų panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės reikalavimus dėl 13 405,60 Eur skolos ir 1 335,00 Eur kompensacinių palūkanų iš atsakovo priteisimo; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. sprendimą dėl priešieškinio reikalavimų panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. sprendimą dėl ieškovės patenkintų ieškinio reikalavimų; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 23 d. nutartį dėl priešieškinio reikalavimų panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 23 d. nutarties vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
Teismai netinkamai nustatė statybos rangos sutarties kainą ir jos apskaičiavimo mechanizmą. Byloje nėra išnaudotos visos procesinės galimybės pašalinti abejones dėl sutarties sąlygų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimas).
Teismai pažeidė CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktą, CK 6.691 straipsnio 1 dalį dėl atsakovo, kaip užsakovo, bendradarbiavimo pareigos nevykdymo, CK 6.694 straipsnio 1–2, 4 dalis, CPK 185 straipsnį. Žemesnės instancijos teismai padarė akivaizdžius įstatymo pažeidimus dėl atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktų įrodomosios reikšmės nustatymo, dėl atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto, kaip dvišalio sandorio, įvykdymo prezumpcijos konstatavimo, dėl statybos rangos sutarties šalių teisių bei pareigų netinkamo paskirstymo atliktų darbų perdavimo – priėmimo procese, kas sąlygojo ir neteisingą bylos išnagrinėjimą ieškovės atmesto ieškinio dalyje. Teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vieningos teismų praktikos panašaus pobūdžio civilinėse bylose, padarė sistemines klaidas dalyje dėl statybos rangos sutarties šalims tenkančių teisių bei pareigų įgyvendinimo pastarosioms perduodant ir priimant atliktus darbus, tuo pačiu neteisingai paskirstant ginčo šalims iš tokio proceso kylančias finansines prievoles.
Teismai netinkamai nustatė atsakovo teisių gynimo būdą teikiant byloje priešieškinį. Teismai grubiai pažeidė CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą apeliacijos procese. Teismai pažeidė CK 6.665 straipsnio 1, 3 dalis, CK 6.678 straipsnio 1 dalį, CPK 320 straipsnį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos. Byloje nebuvo nustatinėjamos specifinės CK 6.665 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos, kas eliminavo nurodytos materialinės teisės normos taikymo galimybes byloje keliamo ginčo atvejui. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ieškovės apeliacinį skundą visiškai kitu faktiniu pagrindu nei buvo inicijuotas šalių ginčas teisme pagal pirminius ginčo šalių procesinius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas, užtikrindamas atsakovo turtinių interesų gynybą, aiškiai peržengė ir atsakovo byloje pateikto priešieškinio dalyką.
Teismai pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, netinkamai nustatydami statybos rangos sutarties objektą. Teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, tai lėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą. Teismai pažeidė esmines proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles (CK 6.193 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimas). CPK 178 straipsnio pažeidimas, netinkamas CPK 185 straipsnio nuostatų taikymas bei aiškinimas. Byloje iškilo klausimas dėl to, kokių statybos rangos darbų atlikimo pasekmėje susiformavo atsakovo nurodyti ginčo objekto stogo dangos remonto darbų trūkumai. Nors atsakovo atstovai kvestionuoja su ieškove pasirašytos sutarties darbų pobūdį ir apimtis, tvirtindami, kad ieškovė ėmėsi ginčo objekto viso stogo remonto darbų atlikimo, tačiau toks atsakovo atstovų ir žemesnės instancijos teismų pozicijos pasirinkimas, iš esmės prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Atitinkamai, žemesnės instancijos teismai savo aktyviais veiksmais, atmesdami ieškovės prašymus dalyje dėl papildomų įrodymų teikimo į bylą, akivaizdžiai suvaržė ieškovės procesines teises gintis jai nuo priešieškiniu keliamu kaltinimų.
Teismai pažeidė CPK 321 straipsnio 1 dalį, CPK 326 straipsnio 1 dalį, CPK 331 straipsnio
5 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko iš esmės nepakeistą. Tačiau jį patikslino ta dalimi, kuria priteisė ieškovės naudai didesnę palūkanų sumą bei nustatė didesnę priteistiną bendrą piniginę prievolę ieškovės naudai. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apeliacinės nutarties rezoliucinę dalį, grubiai pažeidė imperatyvius CPK 326 straipsnio
1 dalies reikalavimus ir apeliacijos procese priėmė tokį procesinį dokumentą, kurio
CPK 326 straipsnio 1 dalis nenumato.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies
1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio
2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakoma. Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 5 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio
23 d. nutarties vykdymą nėra sprendžiamas. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Tigruva“ (juridinio asmens kodas 302831683) 930 Eur (devynis šimtus trisdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. gegužės 20 d. akcinėje bendrovėje SEB bankas, mokėjimo nurodymo Nr. 2518. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.