- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-07
- Bylos Nr.
- eCIK-841/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05596-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Virgilijus Grabinskas (pirm.), Marius Bajoras, Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- UAB Transporto būdas
Dokumento Nr. DOK-2670 Bylos Nr. eCIK-841/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05596-2025-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 28 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto būdas“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 26 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Transporto būdas“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 11 399,87 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (atskaičius mokesčius) ir 3 580 Eur (atskaičius mokesčius) netesybų; bylą dėl ieškinio reikalavimo atnaujinti terminą ir priteisti ieškovo naudai iš UAB „Transporto būdas“ neišmokėtas 5 929,44 Eur komandiruotės sąnaudas nutraukė; kitą ieškinio dalį atmetė. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. birželio 26 d. nutartimi atsakovės apeliacinį skundą atmetė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimą paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 26 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 11 399,87 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų ir 3 580 Eur netesybų bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; nepatenkinus šio prašymo – panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; priteisti atsakovei iš ieškovo visų instancijų teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
Teismai nesilaikė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių: konstatavę, kad ieškovas rėmėsi liudytojų parodymais, darbo skelbimu ir susirašinėjimu, sprendė, jog darbdavė turėjo pateikti šiuos įrodymus paneigiančius įrodymus, tačiau ar ieškovo pateikti įrodymai pakankamai patvirtina konkretų susitarimo turinį – nevertino.
Teismai pažeidė įrodymų pakankamumo standartą, nustatydami konkretų darbo užmokesčio už vieną dieną dydį, jo sudėtį ir taikymo apimtį (CPK 176, 178, 185 straipsniai).
Teismai priteisė 11 399,87 Eur kaip „su darbo santykiais susijusias išmokas“, tačiau nenustatė, kokią priteistos sumos dalį sudaro darbo užmokestis, kokią – dienpinigiai, už kokias konkrečias dienas ir kokiu darbo užmokesčio dydžiu kiekviena dalis apskaičiuota, taip pat neatskleidė priteistos sumos iki mokesčių ir po mokesčių santykio.
Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad mažesnis darbo užmokestis darbo sutartyje buvo nurodytas siekiant išvengti mokesčių sumokėjimo, todėl teismai, konstatavę susitarimą mokėti didesnį darbo užmokestį, privalėjo nustatyti teisėtą darbo užmokesčio iki mokesčių dydį, atskirti dienpinigius ir išspręsti mokesčių išskaičiavimo bei sumokėjimo klausimą, o ne priteisti pagal tokį susitarimą apskaičiuotą bendrą sumą po mokesčių sumokėjimo. Šie klausimai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose apskritai nenagrinėti.
Teismai rašytinės darbo sutarties sąlygų vienam tikslui (skolai apskaičiuoti) pripažino neatitinkančiomis tikrosios šalių valios, o kitam tikslui (netesyboms apskaičiuoti) patikimais. Apeliacinės instancijos teismas šio prieštaravimo nepašalino. Toks selektyvus tų pačių duomenų vertinimas nesuderinamas su CPK 185 straipsniu, 265 straipsnio 1 dalimi,
270 straipsnio 4 dalimi ir 331 straipsnio 4 dalimi.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies
1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio
2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakoma.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.