- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-07
- Bylos Nr.
- eCIK-834/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00056-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Virgilijus Grabinskas (pirm.), Marius Bajoras, Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Haitas“, MB ,,Haitas“
- Ieškovas
- A.B.O.G. NV
Dokumento Nr. DOK-2651 Bylos Nr. eCIK-834/2026 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00056-2025-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 27 d. paduotu atsakovės mažosios bendrijos „Haitas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 25 d. sprendimo peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Belgijos bendrovės „A.B.O.G. NV“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Topada“, mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Haitas“, P. D., I. D. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų,
Žemesnės instancijos teismas
T. D.
Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. vasario 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovėms bei trečiajam asmeniui jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. birželio 25 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo patenkino, pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento atsakovų UAB „Topada“ ir P. D. bei I. D. 2021 m. kovo 12 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir atsakovų P. D. ir I. D. bei MB ,,Haitas“ 2024 m. vasario 12 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, taikė vienašalę restituciją – grąžino statinį (pastatą – sandėlį) atsakovės UAB „Topada“ nuosavybėn.
Šalies argumentai
Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 25 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 4 d. sprendimą; netenkinus minėto prašymo, perduoti šią bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui; sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 25 d. sprendimo vykdymą iki bylos nagrinėjimo pabaigos; priteisti atsakovui MB ,,Haitas“ iš ieškovo apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ir argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės kitaip nei kasacinio teismo praktikoje aiškino ir taikė ginčui reikšmingas materialiosios teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai įvertino trečiojo asmens – MB „Haitas“ – sąžiningumą, nepagrįstai pripažino negaliojančiais ginčo sandorius bei formaliai ir automatiškai pritaikė restituciją, neįvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.145 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.153 straipsnyje įtvirtintų kriterijų.
CK 6.146 ir 6.153 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias sąžiningo įgijėjo teisių apsaugą bei restitucijos taikymą, taip pat nukrypo nuo šiais klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana (Pauliano ieškinys) taikymo sąlygas, dėl to netinkamai pritaikytos restitucijos paskirtį bei sąžiningo įgijėjo teisių apsaugą reglamentuojančios teisės normos, taip pat pažeidė procesinę pareigą išsamiai įvertinti visas reikšmingas bylos aplinkybes ir motyvuoti sprendimą. Be jokios analizės, motyvų, aklai ir automatiškai, neatlikus individualaus restitucijos pasekmių vertinimo, taikydamas vienašalę restituciją ir grąžindamas ginčo statinį UAB „Topada“ nuosavybėn, apeliacinės instancijos teismas visiškai neįvertino, kad dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų.
Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pagal kurią restitucija turi būti taikoma tik tokia apimtimi, kokia būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, kartu nepažeidžiant sąžiningų trečiųjų asmenų teisių. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino restitucijos teisinių pasekmių N. J., kuris už atlygį įgijo
MB „Haitas“ nario teises ir kurio nesąžiningumas byloje nenustatytas, teisėms, nepateikė jokių motyvų, kodėl tokios pasekmės gali būti taikomos sąžiningam įgijėjui.
Aukščiausiojo Teismo praktikoje nėra pakankamai aiškaus ir vienodo išaiškinimo, kaip turi būti taikoma restitucija, kai ginčo turtas buvo perduotas juridiniam asmeniui kaip turtinis įnašas, o vėliau šio juridinio asmens nario teises už realų atlygį įgijo sąžiningas trečiasis asmuo.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies
1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio
2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kasacinio skundo teisiniais argumentais taip pat nepagrindžiamas teismų praktikos byloje kilusiais teisės klausimais nevienodumas.
Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakoma. Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 25 d. sprendimo vykdymą iki bylos nagrinėjimo pabaigos nėra sprendžiamas. Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti mažajai bendrijai „Haitas“ (juridinio asmens kodas 306646130) 1868 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. liepos 24 d. akcinėje bendrovėje SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 10. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.