Šiaulių apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1S-342-953/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27343-2026-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.2.4.; 2.14.3.; 2.14.4 (S)

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Martynas Galvičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Klimčukienės skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje J. B. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymu, grąžinta prokurorui. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

2026-08-31 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose gautas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Klimčukienės pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Šioje baudžiamojoje byloje J. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, t.y., kad jis 2026 m. rugpjūčio 11 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų dėl menkavertės dingsties, savo vairuojamu automobiliu AUDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užkirtęs kelią važiuojančiam automobiliui BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu jį sustabdęs, priėjęs prie automobilio vairo sėdinčio M. S., tyčia, per atidarytą langą kumščiu vieną kartą smogė pastarajam į veidą, po to M. S. išlipus iš automobilio, tyčia kumščiu vieną kartą smogė M. S. į veidą, ko rezultate pastarasis nukrito ant žemės, ir tokiais įžūliais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam M. S. fizinį skausmą, išgąsdino konfliktą mačiusį K. A., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje J. B. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymu, grąžinta prokurorui motyvuojant tuo, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nėra aiškios, nes kaltinamasis J. B. ikiteisminio tyrimo metu jam pareikšto kaltinimo nepripažino ir iš esmės ginčijo esmines jam inkriminuojamos veikos aplinkybes. Kaltinamasis nurodė, kad pranešime apie įtarimą nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, pripažino tik tai, kad sudavė du smūgius, tačiau neigė vieną iš reikšmingų kaltinimo aplinkybių – kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis nukrito ant žemės. Taigi kaltinamasis nesutiko su jam inkriminuojamų veiksmų faktinėmis aplinkybėmis ir jų apimtimi. Kaltinamojo apklausa ikiteisminio tyrimo metu faktiškai nebuvo užbaigta – jis daugiau parodymų nedavė, pasišalino iš apklausos kabineto ir apklausos protokolo nepasirašė. Ši aplinkybė, vertinama kartu su kaltinamojo pozicija dėl jam pareikšto įtarimo, rodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gautas nuoseklus ir išsamus kaltinamojo paaiškinimas dėl visų jam inkriminuojamos veikos aplinkybių, todėl vien prokuroro pareiškime išdėstyta kaltinimo pozicija savaime negali būti prilyginamas aiškioms ir neginčijamoms nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms. Iš paties prokuroro pareiškimo matyti, kad kaltinimo faktinėms aplinkybėms pagrįsti būtina apklausti liudytojus. Be to, kaltinamasis esmines jam inkriminuojamos veikos aplinkybes ginčija, jo apklausa nebuvo iš esmės užbaigta, o jis apklausos protokolo nepasirašė ir pasišalino iš apklausos kabineto, todėl egzistuoja pagrįstas pagrindas manyti, kad tam tikroms reikšmingoms nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti ir patikrinti būtina išsamiau ištirti byloje esančius duomenis bei apklausti proceso dalyvius. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Jurgita Klimčukienė skundžia Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir prašo minėtą nutartį panaikinti ir pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka perduoti nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo dedamos pastangos apklausti įtariamąjį J. B., tačiau šis apklausos metu kaltės nepripažino bei parodė, kad tai kas nurodyta pranešime apie įtarimą, yra nesąmonė, teigė sudavęs tik du smūgius, tačiau teigė, kad nuo jų nukentėjusysis nenukrito. Daugiau parodymų nedavė, pasišalino iš kabineto nepasirašęs. Visgi, pažymėtina, kad vien tai, jog įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu nebaigė apklausos savaime nereiškia, kad ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybės yra neaiškios, kaip skundžiamoje nutartyje nurodo teismas. Pažymėtina, kad įtariamasis turėjo galimybę susipažinti su jam pareikštais įtarimais bei išsakyti savo poziciją dėl jam pareikštų įtarimų bei išsakė savo poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų, kol piktybiškai nepasišalino iš apklausos kabineto ir policijos įstaigos savo iniciatyva. Taip pat pabrėžtina, kad abu nukentėjusieji nurodyti prokurorės 2026 m. rugpjūčio 27 d. pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka jau buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu bei jų duoti parodymai visiškai atitinka kitus objektyvius ikiteisminio tyrimo bylos duomenis, t. y. nukentėjusiojo K. A. pateiktą vaizdo įrašą, tuo tarpu įtariamojo ikiteisminio tyrimo duoti parodymai prieštarauja šio vaizdo įrašo duomenims. Įtariamasis pats neneigia sudavęs nukentėjusiajam du smūgius jam pateiktame pranešime apie įtarimą nurodytomis aplinkybėmis, tačiau pakartotinai neigė, kad dėl jam suduotų smūgių nukentėjusysis buvo nukritęs, nors faktas, kad nukentėjusysis M. S. įvykio metu buvo parkritęs bei kad įtariamasis smūgiuoja nukentėjusiajam matyti prie ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos pridėtame vaizdo įraše. Taigi, prokurorės vertinimu, skundžiamoje 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartyje teismo padaryta išvada, kad baudžiamosios bylos aplinkybės nėra aiškios neatitinka faktinių baudžiamosios bylos duomenų bei skundžiama teismo nutartimi nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybių aiškumo standartas neatitinka teisinių prokuroro pareiškimui dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nustatytų reikalavimų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta visa reikalinga ikiteisminio tyrimo medžiaga, buvo išnaudoti visi būtini baudžiamojo proceso veiksmai tam, kad būtų surinkti visi reikšmingi tiriamam įvykiui duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti visi su įvykiu susiję įvykio dalyviai bei asmenys, kuriems žinoma tyrimui reikšminga informacija apie tiriamą įvykį, nukentėjusiųjų duoti parodymai pilnai atitinka kitus objektyvius ikiteisminio tyrimo bylos duomenis. Be to, skundžiama teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartis buvo priimta išnagrinėjus prokurorės pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka rašytinio proceso tvarka, t. y. nerengiant teismo posėdžio ir į jį nekviečiant proceso dalyvių. Prokurorės vertinimu, toks teismo sprendimas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo imperatyvius reikalavimus dėl prokuroro pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nagrinėjimo tvarkos, todėl jis yra neteisėtas ir nepagrįstas bei turėtų būti panaikintas. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs prokurorės skunde išdėstytus argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Klimčukienės pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka perdavė prokurorui.

BPK normos, reglamentuojančios pagreitintą procesą, supaprastina ikiteisminio tyrimo stadiją ir vieną iš bylų proceso pirmosios instancijos teisme stadijos etapų - bylos parengimą nagrinėti teisme.

Pagreitintas procesas galimas esant šių, BPK 426 straipsnyje numatytų, sąlygų visumai: 1) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios; 2) baudžiamoji byla teisminga apylinkės teismui; 3) prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dieną arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos gali kreiptis į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

Atvejai, kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, baudžiamojo proceso įstatyme nenurodyti ir neatskleisti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar šios aplinkybės yra aiškios. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aiškumas yra tiek faktinė, tiek vertinamoji pagreitinto proceso sąlyga. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kai yra žinomi veikos padarymo laikas, vieta, būdas, padariniai, šią veiką padaręs asmuo ir jį apibūdinantys duomenys, numatyti BPK 427 straipsnio 1 dalyje, kitos nusikalstamos veikos aplinkybės, atitinkančios baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Paprastai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kai asmuo užklumpamas jam bedarant nusikalstamą veiką; kai mačiusieji įvykį asmenys, tarp jų ir nukentėjusieji, tiesiogiai nurodo nusikalstamą veiką padariusį asmenį; kai ant asmens, jo drabužių ar jo būste surandami nusikalstamos veikos pėdsakai; kai asmuo atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir pan.

Ar nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, prieš kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka sprendžia prokuroras, įvertindamas duomenis, kurie bus nagrinėjami teisiamajame posėdyje. Aplinkybių, neturinčių reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui (pavyzdžiui, nusikalstamos veikos pradžios ar kt.), nenustatymas arba netikslus nustatymas nėra kliūtis kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

Įtariamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir jo parodymai apie nusikalstamos veikos aplinkybes yra tik vienas iš duomenų, pagal kuriuos sprendžiama, ar nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, šaltinių. Kaltės neprisipažinimas arba dalinis pripažinimas pats savaime nereiškia, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nėra aiškios.

Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga matyti, kad įtariamasis J. B. 2026-08-25 buvo iškviestas į apklausą, jam buvo perskaitytas pranešimas apie įtarimą, tačiau įtariamasis vis replikavo, kad čia yra nesąmonė, kad būtų parodomi vaizdo įrašai, vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiųjų atžvilgiu, po to, pildant apklausos protokolą atsistojęs pradėjo vaikščioti kabinete, šaukė, kad jis parodymų neduos, niekur nepasirašys, nes viskas, kas surašyta yra nesąmonė, kaltės nepripažins bei pasakė: „sudaviau tik du smūgius, bet tas nenukrito“. J. B. buvo nurodyta atsisėsti ir paskaityti protokolą, jis, stovėdamas vėl pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius bei savavališkai išėjo iš kabineto. Šiuo atveju nors įtariamasis J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, pasišalino iš kabineto ir apklausos protokolo nepasirašė, tačiau jis išsakė ikiteisminio tyrimo pareigūnei poziciją dėl pareikšto įtarimo. Be to, įtariamasis pagal BPK 20 str. 4 d. nuostatas turi teisę duoti parodymus; tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Šiuo atveju įtariamasis J. B. atsisakė duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau šis asmens atsisakymas niekaip neįtakoja galimybės baudžiamąją bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka.

Kai teisme gaunamas prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tuoj pat rengiamas teismo posėdis arba paskiriama kita posėdžio data ir laikas ir apie tai pranešama prokurorui. Išklausęs prokuroro, nukentėjusiojo, kaltinamojo, gynėjo nuomones, teisėjas priima vieną iš šių sprendimų: 1) surengti bylos nagrinėjimą teisme tuoj pat, 2) surengti bylos nagrinėjimą teisme kitą dieną, 3) atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Teisėjas sprendimą atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka priima nustatęs, kad yra praleistas BPK 426 straipsnyje numatytas terminas arba tuo atveju, jei nustato, kad byla yra teisminga apygardos teismui. Tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, byla perduodama prokurorui.

Kai byla perduodama prokurorui, reikia nustatyti, kad buvo surašytas BPK 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas.

Prokuroro pareiškimo turiniui keliamus reikalavimus įtvirtina BPK 427 straipsnio 1 dalis, t. y. jame turi būti nurodoma kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys; trumpai aprašyta padaryta nusikalstama veika: jos padarymo vieta, laikas, būdas ir padariniai; nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už tą veiką; išvardyti liudytojai ir nukentėjusieji, kurių parodymais grindžiamas kaltinimas arba kuriuos prašoma apklausti teisiamajame posėdyje, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nagrinėjant bylą; išdėstyta prokuroro pozicija ir kaltinamojo nuomonė dėl galimybės į bylos nagrinėjimą nekviesti liudytojų.

Nagrinėjamu atveju visi šie duomenys prokurorės pareiškime atsispindi: nurodyti įtariamojo J. B. anketiniai duomenys, nurodytas inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, padarymo aplinkybės. Prokurorė yra išdėsčiusi nukentėjusiųjų parodymus, kuriais vadovaujasi bei kokia rašytine bylos medžiaga remiasi. Be to, prokurorė yra nurodžiusi poziciją dėl būtino nukentėjusiųjų dalyvavimo teismo procese.

Pažymėtina tai, kad bylos nagrinėjimas teisme pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis BPK V dalies (Bylų procesas pirmosios instancijos teisme) taisyklių, tik vietoj kaltinamojo akto prokuroras perskaito savo pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (BPK 432 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, baudžiamoji byla pagreitinto proceso tvarka vyksta pagal bendras bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme taisykles, išskyrus tai, kad byloje nėra surašyto kaltinamojo akto ir vietoj jo įrodymų tyrimo pradžioje yra skaitomas, kaip minėta, prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, o išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka, gali būti priimami tokie pat procesiniai sprendimai, kaip ir pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus bylą bendra tvarka. Taigi teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka, turi teisę atlikti bet kurį procesinį veiksmą, kurį jis gali atlikti nagrinėdamas bylą bendra tvarka (apklausti liudytojus, nukentėjusiuosius, rinkti įrodymus, skirti ekspertizę ir pan.), ir priimti tokių pat rūšių nuosprendžius, kaip ir išnagrinėjęs bylą bendra tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad kaltinamojo pozicija ir byloje esančių kitų duomenų prieštaringumas, būtinybė apklausti liudytojus bei išsamiai patikrinti jų parodymus sudaro pagrindą spręsti, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nėra tokios aiškios, jog nebūtų poreikio atlikti papildomus procesinius veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone šioje baudžiamojoje byloje yra atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, be to, nėra nustatyta, kad surašytas prokurorės pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka neatitiktų BPK 427 straipsnio reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas gali nagrinėti baudžiamąją bylą pagal pateiktą pareiškimą, tikrinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyti, ar šie duomenys laikytini įrodymais ar ne, ir kokius faktus šie įrodymai įrodo ar paneigia, tuo pačiu, remiantis atlikta analize, teismas privalės priimti atitinkamo turinio procesinį sprendimą. Kaltinamajam pasirinktu būdu gintis nuo jam pareikšto kaltinimo taip pat nėra procesinių kliūčių.

Bylos grąžinimas šiuo atveju prieštarautų operatyvumo principui. Bylos nagrinėjimas pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis BPK V dalyje nustatytų taisyklių (BPK 432 straipsnis), o remiantis BPK 242¹ straipsnio 1 dalies nuostatoms, teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Grąžinus bylą į prokuratūrą procesas nepagrįstai užsitęstų ir pažeistų kaltinamojo teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką.

Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai dėl pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka neatitikimo BPK 427 straipsnio reikalavimams negali būti pripažinti teisingais, o bylos perdavimas prokurorui, nesant nustatytų tokių aptariamo procesinio dokumento trūkumų, pažeidžia BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepateisinamai vilkina bylos nagrinėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Klimčukienės skundą tenkinti. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - baudžiamąją bylą Nr. 1-1578-766/2016 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-27343-26) su joje esančiu pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka grąžinti toliau nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.