Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo S. S. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutarties, kuria pripažintas ir perduotas vykdyti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nuosprendis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nuosprendžiu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. S. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 191 straipsnio 2 dalyje, kartu su 1 dalies 2 sakiniu, Įstatymo dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų 3 straipsnio 1 dalyje, kartu su 1 straipsnio 3 dalimi, Įsakymo dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų 30 straipsnio 1 dalyje, kartu su 3 straipsnio 2 dalimi, kartu su 1 priedo B sąrašo 70 punktu. Minėtu nuosprendžiu nustatyta, kad S. S. 2025 m. spalio 25 d. apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini) pasienio užkardoje (duomenys neskelbtini) Lietuvoje registruotu krovininiu automobiliu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu pagal išankstinį susitarimą arba tarpusavio supratimą su šiuo metu nenustatytais bendrininkais ir turėdamas tikslą perduoti narkotines medžiagas didesniam skaičiui asmenų arba už didelį atlygį, ar esant kitoms ypač sunkinančioms aplinkybėms, įvežė 27775 gramus kokaino. Už nurodytos nusikalstamos veikos padarymą S. S. paskirtas laisvės atėmimas 9 metams bei išsiuntimas iš (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atvykti į (duomenys neskelbtini) visam laikui. Nuosprendis įsiteisėjo 2026 m. kovo 30 d.

2026 m. gegužės 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gauti Lietuvos kalėjimų tarnybos persiųsti (duomenys neskelbtini) kalėjimų tarnybos dokumentai dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nuosprendžio, priimto Lietuvos Respublikos piliečio S. S. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutartimi pripažintas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nuosprendis byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priimtas S. S. atžvilgiu, ir nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Teismas nutarė (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nuosprendžiu nustatytą veiką suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 9 metams. Į S. S. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laisvės ribojimo ir bausmės laikas, atliktas pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nuosprendį byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – nuo 2025 m. spalio 25 d. iki faktinio pradėjimo vykdyti Lietuvos Respublikoje dienos. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo faktinio pradėjimo ją vykdyti Lietuvos Respublikoje dienos.

2026 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apygardos teisme gautas nuteistojo S. S. atsiliepimas į jo paties skundą, kuriame nuteistasis papildomai nurodo, jog tyrimo metu jam buvo pažadėta, kad, jeigu bendradarbiaus ir padės atskleisti nusikaltimą, kalės (duomenys neskelbtini) – šalyje, kur ir nusikalto. Nuteistojo teigimu, jis paskirtą bausmę nori atlikti (duomenys neskelbtini), nes čia įkalinimo įstaigoje gavo darbo, socialiai, dėl kultūros tradicijų adaptavosi, jį artimieji aplanko, dalyvauja visose perauklėjimo programose, vildamasis lygtinio paleidimo (trumpesnio laisvės atėmimo termino). Nori elgtis gerai, grįžti į šeimą, darbus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. S. skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo S. S. skundu bei patikrinęs skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą byloje esančių duomenų kontekste, konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, teisingai įvertino bylos aplinkybes, teisės taikymo klaidų nepadarė ir pagrįstai nuteistajam S. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, sprendimai konfiskuoti turtą ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – ir Įstatymas) paskirtis – užtikrinti tam tikrų baudžiamąjį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, kuriuose taikomas sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principas, įgyvendinimą.

Minėto Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą. S. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis. Iš byloje esančio Gyventojų registro išrašo matyti, kad S. S. nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki dabar yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nuosprendžiu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. S. paskirtas išsiuntimas iš (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jam atvykti į (duomenys neskelbtini) visam laikui. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju skundžiamoje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutartyje pagrįstai nustatytos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose numatytos Europos Sąjungos valstybės narės – (duomenys neskelbtini) – sprendimų baudžiamojoje byloje pripažinimo ir vykdymo sąlygos.

Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas aplinkybių, kurias nustatęs teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta: nėra pagrindo spręsti, kad sprendimo vykdymas pažeistų nuteistojo pagrindines teises ir (ar) laisves; nusikalstama veika, dėl kurios padarymo nuteistas nuteistasis, laikoma nusikalstama ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą; nėra suėję BK 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai; nuteistasis yra gimęs (duomenys neskelbtini), todėl nusikalstamos veikos padarymo metu buvo tokio amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė; taip pat nelaikytina, kad sprendimo pripažinimas ir vykdymas pažeistų non bis in idem principą; nenustatyta liudijimo dėl nuosprendžio baudžiamojoje byloje tarpusavio pripažinimo principo taikymo, skiriant laisvės atėmimo bausmę, siekiant ją vykdyti Europos Sąjungoje, trūkumų; nenustatyta, kad nuteistasis naudotųsi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos; likusi neatliktos bausmės dalis yra ilgesnė nei šeši mėnesiai; nuteistasis asmeniškai dalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kurio buvo priimtas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nuosprendis byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nenustatyta kitų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų trukdžių pripažinti ir Lietuvos Respublikoje vykdyti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nuosprendį, kuriuo S. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nors nuteistasis S. S. nesutiko būti perkeltas į Lietuvos Respubliką bausmės atlikimui, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnį nuteistojo nesutikimas nėra pagrindas atsisakyti pripažinti ir vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 6 straipsnio 2 dalį nuteistojo sutikimas nėra būtinas, kai nuosprendis ir liudijimas perduodami valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena; valstybei narei, į kurią nuteistasis bus deportuotas panaikinus jam skirto nuosprendžio vykdymą remiantis išsiuntimo iš šalies ar deportavimo orderiu, įtrauktu į nuosprendį ar teisminį arba administracinį sprendimą, ar bet kokią kitą priemonę, priimtą pagal nuosprendį; valstybei narei, į kurią nuteistasis pabėgo ar į kurią kitokiu būdu sugrįžo dėl jam išduodančiojoje valstybėje iškeltos bylos arba priėmus apkaltinamąjį nuosprendį toje valstybėje. Įvertinus tokį teisinį reguliavimą yra visiškai akivaizdu, kad esant nuteistojo nesutikimui su tuo, jog jo atžvilgiu (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo priimtas nuosprendis būtų pripažintas ir juo paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų vykdoma Lietuvos Respublikoje, tai neužkerta kelio teismui priimti priešingą, nei pageidauja nuteistasis, procesinį sprendimą.

Nuteistasis S. S., nesutikdamas su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, skunde ir savo atsiliepime nurodo, kad tyrimo metu jam buvo pažadėta, jog, jeigu bendradarbiaus ir padės atskleisti nusikaltimą, jis kalės (duomenys neskelbtini), be to, jam, atliekant bausmę Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigose, grės realus pavojus jo gyvybei ir sveikatai, nes jis sulaukė grasinimų susidorojimu, jeigu jis duos parodymus prieš asmenis, esančius Lietuvoje. Tačiau šie nuteistojo teiginiai nepagrįsti jokiais faktais, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šias nuteistojo nurodytas aplinkybes, todėl šie skundo ir atsiliepimo argumentai vertinami kaip deklaratyvūs ir atmetami kaip nepagrįsti.

Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nuosprendžiu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta S. S. išsiųsti iš (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jam atvykti į šią valstybę visam laikui. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžta socialinės reabilitacijos sąvoka, nurodant, kad tai visuma socialinių, psichologinių, teisinių, pedagoginių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti nuteistojo sėkmingą reintegraciją į visuomenę. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nuosprendžiu nuspręsta S. S. išsiųsti iš (duomenys neskelbtini), nuteistojo teiginiai, kad įkalinimo įstaigoje (duomenys neskelbtini) jis gavo darbo, socialiai, dėl kultūros ir tradicijų adaptavosi, jį artimieji aplanko, jis dalyvauja visose perauklėjimo programose vildamasis lygtinio paleidimo, nelaikytini turinčiais esminę reikšmę. Aukštesnysis teismas pažymi, kad socialinė reabilitacija tiek teisine, tiek faktine prasme gali būti veiksminga tik toje valstybėje, kuri turi nuolatinę jurisdikciją asmens atžvilgiu ir privalo užtikrinti jo pagrindinių teisių įgyvendinimą. Tokia valstybė paprastai yra asmens pilietybės valstybė, nes tik ji turi pareigą priimti savo pilietį ir sudaryti sąlygas jo socialinei reintegracijai. Valstybė, priėmusi sprendimą dėl asmens išsiuntimo ir draudimo sugrįžti, iš esmės pripažįsta, kad ji nebelaiko savęs atsakinga už tokio nusikaltimą padariusio asmens resocializaciją. Socialinės reabilitacijos priemonės negali būti efektyvios, kai asmens teisinis statusas yra laikinas ir egzistuoja nuolatinė jo išsiuntimo į pilietybės valstybę rizika. Pažymėtina, kad socialinė reabilitacija suponuoja stabilų teisinį ryšį tarp asmens ir valstybės, įskaitant teisę gyventi, dirbti ir gauti socialines paslaugas. Taigi, (duomenys neskelbtini) teismui priėmus sprendimą dėl S. S. išsiuntimo ir draudimo jam grįžti, iš esmės nebelieka jokių sąlygų stabiliam teisniam ryšiui tarp šio nuteistojo ir (duomenys neskelbtini), o tai eliminuoja ilgalaikės integracijos galimybę ir paverčia reabilitacijos priemones (duomenys neskelbtini) formaliomis. Atitinkamai S. S. socialinė reabilitacija realią prasmę įgyja tik Lietuvos Respublikoje, kuri perima jį kaip pilietį ir prisiima visą su tuo susijusią teisinę atsakomybę. Taip pat pažymėtina, kad nėra jokių duomenų, jog S. S. su (duomenys neskelbtini) sietų kokie nors ilgalaikiai ryšiai, priešingai nei su Lietuvos Respublika, kur gyvena nuteistojo artimieji bei yra jo deklaruota gyvenamoji vieta. Taigi laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo S. S. socialinei reabilitacijai.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės neabejotinai atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas ir apylinkės teismas padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas dėl nuteistajam S. S. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės suderinimo su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta bausme.

Įstatymo 9 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, be to, suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką, o suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai suderino nuteistojo S. S. padarytą nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, nustačius jos atitiktį BK 260 straipsnio 3 daliai. Atsižvelgiant į minėtas Įstatymo 9 straipsnio nuostatas, S. S. teisingai palikta (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, nes ji yra mažesnė nei už tokią pat nusikalstamą veiką būtų skiriama bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už šį nusikaltimą baudžiama laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų). Teismas taip pat, nenukrypdamas nuo Įstatyme nurodyto reglamentavimo, tinkamai ir teisingai į S. S. paskirtos bausmės laiką įskaitė jo laisvės ribojimo ir bausmės laiką, atliktą pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nuosprendį – nuo 2025 m. spalio 25 d. (tai yra jo sulaikymo (duomenys neskelbtini)) iki faktinio pradėjimo vykdyti Lietuvos Respublikoje dienos (Įstatymo 9 straipsnio 6 dalis).

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, pripažindamas nuteistojo S. S. atžvilgiu priimtą (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nuosprendį bei suderindamas šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį nuteistojo skunde nurodytais motyvais. Todėl nuteistojo S. S. skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo S. S. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 11 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.