Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Rasai Liniauskienei (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros pareiškimą (Joniškis) dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kurioje

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta sutampa su faktine gyvenamąja vieta, vedęs, nebedirbantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G., 2026-06-27 apie 18:13 val. adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, vairavo lengvąjį automobilį „Volvo XC-90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0188 (patikros sertifikato Nr. 2484512), jam buvo nustatytas 1,89 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis V. G. teisme kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nurodė, jog dėl savo veiksmų gailisi, pasielgė neatsakingai. Vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, gėrė alaus. Visą dieną dirbo sode ant saulės ir turėjo 2 skardines alaus, jas išgėrė ir pasibaigė cigaretės, sugalvojo nuvažiuoti jų nusipirkti, akyse aptemo ir trenkėsi kabliu atbuline eiga važiuojant į parduotuvės sieną. Tuomet žmonės ištraukė raktelius ir iškvietė policiją. Nustatytas1,89 prom. neblaivumas, su nustatytomis promilėmis sutinka, jų neginčija. Neturi paaiškinimo, kodėl taip pasielgė, prarado ir darbą, ir pajamas, viską. Supranta kokias pasekmės galėjo sukelti kitiems dalyviams, bet paaiškinimo neturi. Gailisi, didžiulę gėdą jaučia. Ikiteisminiame tyrime melavo, bet kitą dieną parodymus pakeitė. Automobilis priklauso jam, yra automobilio Volvo XC90 savininkas. Su Rimi tariasi dėl fasado žalos atlyginimo. Dirbo (duomenys neskelbtini), dirbo beveik 40 metų, kitos profesijos neturi. Norėtų, kad kuo trumpiau būtų atimta teisė vairuoti. Žmona dirba puse etato, dabar likus be darbo pajamos tikrai mažos. Mama turi sveikatos problemų, ją padeda prižiūrėti, veždavosi į sodą, padėdavo pinigais. Prašo perduoti jį žmonai pagal laidavimą.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Kaltinamojo V. G. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

2026-06-27 Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2026-06-27 d. apie 18.13 val. adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neblaivus (1,89 prom.) - V. G., gim. (duomenys neskelbtini), vairuodamas atbuline eiga automobilį „Volvo XC-90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kabliu kliudė ir apgadino „Rimi“ prekybos centro fasadą. Įvykio vietos ir automobilio apžiūros metu fotografuota, paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), bei pats automobilis, kuris transportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. V. G. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių AVPK VTT areštinę (b. l. 6).

2026-06-27 Tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad 2026-06-27 pareigūnai patruliuodami Šiaulių mieste ir rajone apie 18.20 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad Šiauliai, (duomenys neskelbtini), dabar į PC „Rimi“ sieną įvažiavo a/m „Volvo“, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas akivaizdžiai neblaivus. Pranešė apsaugos darbuotoja, kuri laukia vietoje, atėmė a/m raktelius. Apie 18.28 val. atvykus nurodytu adresu pareigūnus pasitiko PC „RIMI“ direktorė D. Š., kuri parodė į netoli buvusį vyrą, kuris matė visą įvykį. Taip pat moteris nurodė, kad pati į įvykio vietą atėjo tik tada, kai apsaugos darbuotoja jai pasakė, kad apgadintas PC „RIMI“ fasadas. Iš automobilių stovėjimo aikštelės, aukščiau minėtu adresu buvo pastebėtas vilkintis raudonos spalvos marškinėlius ir užsidėjęs vyrišką rankinę per petį vyras, į kurį parodė šalia stovėję asmenys, kurie paaiškino, kad tai tas pats vairuotojas. Pabendravus su automobilio „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku V. G., gim. (duomenys neskelbtini)., (tapatybė nustatyta pagal vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) šis nurodė, kad automobilį vairavo blaivas, sėdėdamas automobilyje minėjo, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Paklausus, kaip apgadino PC „RIMI“ fasadą, atsakė, kad net nepajuto. Visą laiką bendraujant su V. G. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo, nerišliai dėstė mintis vis pakeisdamas parodymus. V. G. buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0188, patikros Nr. 2484512, 18.32 val. nustatytas 1,89 prom. neblaivumas. Atlikus antrą pūtimą po 20 min., t. y. 18.52 val. buvo nustatytas 1,92 prom. neblaivumas. Įvykio vietoje buvo pabendrauta ir su įvykį mačiusiu vyru – N. S., kuris paaiškino, kad matė, kaip jau anksčiau minėtą automobilį vairavo tas pats vyriškis, kuris automobilyje buvo vienas, jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Taip pat matė, kaip automobilio kabliu, važiuodamas atbuline eiga jis apgadino PC „RIMI“ fasadą. Įvykio vieta fotografuota, filmuota. N. S. buvo apklaustas, paliktas blankas dėl vaizdo įrašų pateikimo. Įvykio vietoje yra vaizdo stebėjimo kameros ant pastato. Automobilis „Volvo XC90“, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) su automobilio užvedimo rakteliu, priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. (b. l. 23-25).

2026-06-27 Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir automobilio „Volvo XC90“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis „Volvo XC90“ ir užvedimo raktelis, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12, 13-22).

Prie tyrimo medžiagos pridėtais duomenimis iš PRĮR apie registruotą įvykį (b. l. 26-27).

2026-06-27 Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0188, patikros Nr. 2484512, pirmo tikrinimo metu 18.32 vai. V. G. nustatytas 1,89 prom. neblaivumas, antru tikrinimu 18,52 val. nustatytas 1,92 prom. neblaivumas (b. l. 32).

2026-06-27 Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu, kuriame užfiksuota, kad automobilis „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas saugojimui, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (b. l. 32).

AB „Regitra“ pateiktais duomenimis apie transporto priemonę „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodyta, jog automobilio savininkas yra V. G. (b. l. 35)

VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „Volvo XC90“, 2007 m., kaina su PVM 4542 eurų (b. l. 38).

Liudytojo N. S. parodymais, kad 2026-06-27 apie 18:00 val., adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), jis atvyko su šeima į PC „RIMI“. Statant savo automobilį „Subaru OutBack“ priekiu, per šoninį keleivio pusės langą pamatė, kaip „Volvo XC 90“ automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga pirmą kartą važiavo iki kol atsirėmė į juodos spalvos gulinčią atramą, po to iš karto antrą kartą važiuodamas ją „peršoko“ ir tuo metu nesuvaldęs savo automobilio atsitrenkė į PC „RIMI“ sieną. Iš karto bandė „Volvo“ automobilio vairuotojas važiuoti į priekį, tačiau jis pribėgo iš keleivio pusės, kitas nepažįstamas asmuo pribėgo prie pačio vairuotojo. Negali tiksliai parodyti, ar vairuotojas padavė, ar tas nepažįstamas žmogus pasiėmė automobilio užvedimo raktą, bet tas automobilio raktas buvo atiduotas į įvykio vietą atėjusiai apsaugos darbuotojai, kuri ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Automobilio vairuotojas vilkėjo raudonos spalvos marškinėliais, trumpomis rankovėmis, turėjo per petį užsidėjęs kažkokią vyrišką rankinę. Automobilyje tas vairuotojas buvo vienas, jokio alkoholio ar kažkokių kitų gėrimų nevartojo iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Parodė, kad automobilio „Volvo“ vairuotojas akivaizdžiai atrodė neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, eidamas svirduliavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, o tai sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Parodė, kad įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 43- 46).

Kaltinamojo V. G. 2026-06-28 įtariamojo apklausos metu parodymais apie tai, kad 2026-06-27 sutarė susitikti su draugu L., pavardės nežino. Su juo susitiko ryte prie „Rimi“. draugas parašė paskolinti jam savo automobilį. Automobilis „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Nežino, kur tas L. gyvena, jo telefono numerio negali nurodyti. Sutarė susitikti apie 17-17.30 val. Sutiko L. paskolinti savo automobilį. Atvažiavo prie „Rimi“, norėjo pastatyti automobilį, jam susvaigo galva ir jis netyčia atsitrenkė į parduotuvės „Rimi“ sieną automobilio kabliu. L. tuo metu stovėjo nuošaliau, kol jis statė automobilį. Prie jo pripuolė kažkoks nepažįstamas vyrukas, kuris iš jo atėmė automobilio raktelius ir liepė jam laukti, kol atvažiuos policijos pareigūnai. Jis tada išlipo iš savo automobilio, nuėjo link L., kuris nuo jo stovėjo per 10 metrų, abu kalbėjosi ir laukė policijos pareigūnų. Parodė, kad išgėrė dvi skardines alaus, nes jam dėl karščio pasidarė blogai. Alų buvo nupirkęs L. jam. L. pasakė padavė jam alų, pasakė, kad jis vis tiek jau nebevažiuos. Todėl ir išgėrė tą alų. Atvykę pareigūnai jam nustatė neblaivumą. Pirmu pūtimu buvo nustatyta 1,89 promilės, antru pūtimu buvo nustatyta 1,92 promilės girtumo. Tarpas tarp pūtimų buvo apie 20 minučių. Parodė, kad automobilį vairavo būdamas blaivas, alaus išgėrė tik išlipęs iš automobilio. Apie tai, kad iki kol pareigūnai išsiaiškins visas įvykio aplinkybes, jis negali vartoti alkoholio, nežinojo. Atvykę pareigūnai jį įsisodino į savo tarnybinį automobilį, o L. išėjo (b. l. 61- 63).

Kaltinamojo V. G. 2026-06-30 įtariamojo papildomos apklausos metu duotais parodymais apie tai, kad kaltę pripažįsta visiškai dėl to, kad 2026-06-27 apie 18.13 val. vairavo automobilį „Volvo XC-90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Prieš sėdant už vairo jis išgėrė dvi skardines alaus, ant tuščio skrandžio, matomai taip organizmas ir sureagavo, kad jis pripūtė 1,89 promiles patikrinimo metu. Į parduotuvę „Rimi“, būdamas neblaivus važiavo, nes norėjo nusipirkti cigarečių. Pirmos apklausos metu melavo, nes buvo gėda prisipažinti, kad taip pasielgė. Grįžęs į namus ir viską apgalvojęs suprato, kad nuo atsakomybės neišsisuks, todėl nutarė pasakyti tiesą. Jo minėtas draugas L. kartu su juo nevažiavo, L. galėjo ir nematyti, kad jis būdamas neblaivus važiuoja savo automobiliu, nes su L. susitiko tik po įvykio, kai išlipo iš automobilio. Žino, kad l. jau yra išvykęs į užsienį. Parodė, kad alų gėrė savo sode, vienas, į automobilį sėdo ir į parduotuvę važiavo praėjus gal 15 minučių nuo paskutinio alaus gurkšnio. Jam labai gėda ir jis labai gailisi padaręs šį nusikaltimą t. y., kad būdamas neblaivus vairavo savo automobilį. UAB „Rimi“ padarytą žalą dėl sienos apgadinimo atlygins, kaip tik galės greičiau. Esant galimybei, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos jo žmonos J. G. atsakomybėn (b. l. 67- 69).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį be kita ko atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Vairavęs automobilį būdamas neblaiviu nagrinėjamu atveju patvirtino pats kaltinamasis V. G., šią aplinkybę taip pat patvirtina neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, apžiūros protokolai.

Kaltinamasis V. G., teismo vertinimu, suvokė neteisėtą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti – pripažino, jog prieš vairuodamas transporto priemonę vartojo alkoholį, suprato, jog už vairo sėda neblaivus, neginčijo, jog jam galėjo būti nustatytas kaltinime nurodytas neblaivumas. Todėl jam inkriminuojamus veiksmus, teismo vertinimu, atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo V. G. veiksmai, aprašyti šio nuosprendžio 1 pastraipoje, teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų įstatyme numatytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. G. padarė nesunkų nusikaltimą, neteistas (b. l. 90-93), 5 metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, turi 2 galiojančias baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas susimokėjęs (b. l. 94-101), kas rodo, jog nėra linkęs vengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pretenzijų dėl žalos atlyginimo šioje byloje nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, V. G. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, V. G. neteistas (b. l. 90-93), baustas administracine tvarka, paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 94-101), kas leidžia spręsti, jog V. G. nevengia atsakomybės už savo teisei priešingą elgesį. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. G. nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumenkinti jų pavojingumo. V. G. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. G. laiduotoja prašo būti paskirta jo sutuoktinė J. G.. Pretendentė į laiduotojas teismo posėdyje nurodė, kad iš karto po įvykio vyras pasipasakojo kas įvyko, su vyru kalbėjosi apie jo netinkamus veiksmus, galėjusias kilti pasekmes. Kaltinamasis, kaip nurodė, atsižvelgia į sutuoktinės nuomonę, jos klauso ir galės daryti tinkamą įtaką. Nurodė, kad santuokoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini), per dieną daug kartų su vyru susiskambina, atimtos teises, mašinos nebėra, čia skaudi vyro patirtis, mano, kad išvadas jau padarė. Jos pajamos į rankas yra 480 Eur, kitų pajamų šeima neturi, iš vyro atlyginimo praktiškai ir gyveno, ji sirgo sunkia liga – nustatytas erkinis encefalitas, tai vyras ją truputį patausojo ir leido dirbti pusę etato, dabar 2 mėnuo turi nedarbingumą, operuotas kelio meniskas. Nėra teista, administracine tvarka nebausta.

Teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės, susijusios su laiduotoja J. G., sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo: ji neteista, administracine tvarka paskutinius 5 metus nebausta (b. l. 116-117). Teismo posėdžio metu kritiškai vertino sutuoktinio elgesį, su kaltinamuoju bendraujanti dažnai, gebanti daryti teigiamą įtaką. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad J. G. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Įvertinus kaltinamojo V. G. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, teismo nuomone, prokurorės siūlomas 2 metų laidavimo terminas yra per ilgas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, esant J. G. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant J. G. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų

Nors V. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemones, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Be to, pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles. Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Šiuo atveju V. G. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, būdamas vidutinio girtumo automobiliu važiuodamas atbuline eiga įvažiavo į pastato fasadą, kas rodo, kad jis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Kaip nurodė kaltinamasis ir galima laiduotoja, yra susiekta dėl žalos Rimi atlyginimo. Prokurorė siūlo kaltinamajam uždrausti teisę vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Teismas vertina, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas ar baustas už vairavimą neblaiviam, dirbo (duomenys neskelbtini), dirbo beveik 40 metų, kitos profesijos neturi, šiuo metu pajamų šaltinis yra žmonos gaunamas puse etato atlyginimas, todėl V. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo – 2026 m. birželio 28 d. Nusikalstama veika padaryta panaudojant transporto priemonę – automobilį „Volvo XC-90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šios transporto priemonės savininkas yra V. G. (b. l. 35). Taigi, minėta transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Šis kaltinamajam priklausantis automobilis, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 3 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu automobilis, buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajonas (b. l. 33-34).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjant bylą, kaltinamajam buvo skirta gynėja advokatė Sofija Kručienė. Byloje gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026-07-09 pažyma Nr. APD-2026-07530, iš kurios matyti, kad kaltinamajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 104,17 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjos dalyvavimas buvo privalomas pagal procesinį įstatymą (BPK 51 str. 1 d. 9 p.), į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - V. G. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį bylos viršelio vidinėje pusėje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“. - automobilį „Volvo XC-90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, kurie saugomi automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajonas, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti turto konfiskaciją vykdančiai institucijai. Leisti iš automobilio „Volvo XC-90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) V. G. pasiimti asmeninius daiktus, nesudarančius transporto priemonės komplektacijos. - kompaktinė laikmena su vaizdo ir garso įrašais, esanti bylos viršelio vidinėje pusėje, paliktina prie bylos.

19. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229¹ straipsnio 2, 4 dalių pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmu vardu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 2 dalimis, V. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį J. G. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 68 straipsniu, V. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 (dvejus) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo 2026 m. birželio 28 d.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Volvo XC-90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Leisti iš automobilio automobilį „Volvo XC-90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomo aikštelėje (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajonas, V. G. pasiimti daiktus, nesudarančius transporto priemonės komplektacijos.

V. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš V. G. neišieškoti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- V. G. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį bylos viršelio vidinėje pusėje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“.

- automobilį „Volvo XC-90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, kurie saugomi automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajonas, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti turto konfiskaciją vykdančiai institucijai.

- kompaktinę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, esančią bylos viršelio vidinėje pusėje, palikti prie bylos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Teisėja Diana Jakubėnė