- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-08-25
- Bylos Nr.
- 1-317-1079/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08311-2026-6
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- KAL1
- Nukentėjusysis
- NKA1
- Ieškovas
- Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerija
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros Anatolijui Ivanovui (nuotoliniu būdu per Zoom konferencinę programą),
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
KAL1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, senatvės pensininkas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
KAL1 nežymiai sužalojo žmogų, t. y.: 2026 m. kovo 10 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), buto virtuvėje kilusio konflikto metu, tyčia ranka suėmė už nukentėjusiosios NKA1 kairės rankos ir ją pastūmė, dėl ko pastaroji neišlaikiusi pusiausvyros nugriuvo ant grindų, tada sudavė vieną kartą rankos kumščiu NKA1 į kairės pusės ausį ir vieną kartą į nosį bei ne daugiau kaip penkis kartus rankos kumščiu sudavė į kairį šoną ir ne daugiau kaip 6 kartus rankos kumščiu sudavė į kairės pusės ranką, po ko nukentėjusiajai pradėjus šaukti, kad ją gelbėtų, jis ranka pridengė nukentėjusiajai burną, kad nešauktų ir kita ranka suėmęs už kaklo spaudė, taip nukentėjusiajai NKA1 sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas kairės rankos poodines kraujosruvas, kas sukėlė NKA1 nežymų sveikatos sutrikdymą.
KAL1 teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, kad viskas vyko pas jį. Pripažįsta savo kaltę, kad smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą NKA1 ir su ja susitaikė. Konfliktas kilo su NKA1 dėl išlaužtų durų, negalėjo užsirakinti, laukė policijos, ekspertų, o NKA1 pas jį atėjo. Jis buvo labai piktas ir neblaivus, kažkiek sudavė smūgių nukentėjusiajai. Jis smūgių neskaičiavo ir nepamena kur nukentėjusiajai sudavė. Galėjo būti, kad pastūmė nukentėjusiąją ir sudavė vieną kartą rankos kumščiu NKA1 į kairės pusės ausį ir vieną kartą į nosį, bei daugiau, kaip penkis kartus rankos kumščiu sudavė į kairį šoną ir ne daugiau kaip šešis kartus rankos kumščiu sudavė į kairės pusės ranką. Buvo piktas ant NKA1 ir neblaivus. Abu buvo neblaivūs. Pripažįsta padaręs poodines kraujosruvas. Nežino kiek tą dieną buvo išgėręs. Jei nebūtų atėjusi, nebūtų taip nutikę, jis jos neieškojo. Susitaikė su NKA1 ikiteisminiu tyrimo metu, jos atsiprašė ir kartu išgėrė butelį. Tarp jų nebėra jokių piktumų, bendrauja ir tame pačiame bendrabutyje gyvena. Nors jis susitaikė su nukentėjusiąja ikiteisminio tyrimo metu, tuo metu Valstybinei ligonių kasai neatlygino civilinio ieškinio, nes neturėjo pinigų, kadangi gyvena iš pensijos. Jei būtų turėjęs pinigų, būtų iš karto atsiskaitęs. NKA1 pretenzijų nereiškia, jis atsiprašė ir ji atleido. Jam (duomenys neskelbtini) metų ir yra pensininkas, todėl nebedirba, nes nebėra sveikatos. Baustas administracine tvarka, buvo baustas už tai, kad vairavo neblaivus dviratį, paskirtą baudą sumokėjo, neteistas.
Nukentėjusioji NKA1 teisiamajame posėdyje nurodė, kad civilinio ieškinio byloje nereiškė. Susitaikė su kaltinamuoju ir kaltinamasis jos atsiprašė. Ji atleido ir pretenzijų neturi. Gydosi nuo alkoholizmo psichiatrijos klinikoje, alkoholio nevartoja. Prašo tik, kad kaltinamasis užgėręs jos neužtikinėtų kieme.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme metu dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad posėdžio metu būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Kaltinamojo KAL1 kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, be jo paties visiško prisipažinimo teisiamajame posėdyje, ikiteisminio tyrimo metu duotų kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):
2026 m. kovo 10 d. informaciniu pranešimu ROIK Nr. 0126000144435, kuriame nurodyta, kad prieš 10 min. pranešėja buvo nuėjusi pas kaimyną į namus (kaimyno buto numerio nežino). Kaimynas agresyviai nusiteikęs puolė muštis kumščiais. Praskėlė ausį, kraujuoja, 46 m. moteris. Pranešėja šiuo metu yra pas kitus kaimynus atėjusi, tarnybų lauks savo namuose 21 bute (t. 1, b. l. 13-14);
2026 m. kovo 17 d. NKA1 protokolu-pareiškimu, kuriame nuodyta, kad 2026 m. kovo 11 d. vakare, laiko nepamena, nuėjo pas kaimyną KAL1 gyvenantį (duomenys neskelbtini), buto nežino, (duomenys neskebtini) aukštas, nes norėjo išsiaiškinti, kodėl jis ją kaltina nebūtomis vagystėmis. Būnant pas jį virtuvės kambaryje KAL1 ją rankomis sugriebė už pečių, parvertė ant žemės ir rankos kumščiais pradėjo trankyti į įvairias kūno vietas, jai dėlto to buvo sukeltas fizinis skausmas. Iki šiol skauda kaklas, ausis, šonai, ranka. Ji pradėjo rėkti, tada KAL1 uždengė ranka jai burną, kad ji nešauktų. Ji kažkokiu momentu išspruko iš jo ir pabėgo, tiksliai aplinkybių nepamena, kadangi buvo neblaivi. Parbėgusi į namus, jai bėgo kraujas iš kairės pusės po ausies. Tada ji išsikvietė medikus, kurie ją išsivežė apžiūrai į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių. Prašo nubausti minėtą asmenį, dėl jai sukelto fizinio skausmo. Pas teismo medicinos ekspertą ji nevažiuos (t. 1, b. l. 1-5);
2026 m. kovo 11 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2026 m. kovo 11 d., apie 21.40 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad 2026 m. kovo 11 d., 21.33 val., iš Regioninės Mažeikių ligoninės gautas slaugytojos telefoninis pranešimas, kad 2026 m. kovo 11 d., 17.29 val., greitosios medicinos pagalbos ekipažas atvežė NKA1. Diagnozė - peties ir žasto sumušimas, galvos sumušimas, 3,07 promilės girtumas. Sumušė kaimynas, kada tiksliai nenurodė. Tikslinant įvykio aplinkybės buvo nuvyktą į NKA1 gyvenamąją vietą. Pabeldus į buto duris jų niekas neatidarė. Bandant susisiekti per nurodytus telefonus numerius, niekas neatsiliepė. Su NKA1 nebuvo galimybės pabendrauti ir išsiaiškinti įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 96);
2026 m. kovo 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentelėmis, kuriuose užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskebtini). Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų pėdsakų nenustatyta (t. 1, b. l. 15-17, 18-24);
Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios NKA1 parodymais, kad 2026 m. kovo 11 d. vakare, laiko nepamena, nuėjo pas kaimyną KAL1, gyvenantį (duomenys neskelbtini), buto nežino, (duomenys neskelbtini) aukštas, norėjo išsiaiškinti, kodėl jis ją kaltina nebūtomis vagystėmis. Būnant virtuvės kambaryje, KAL1 ją rankomis sugriebė už pečių, parvertė ant žemės ir kumščiais pradėjo trankyti į įvairias kūno vietas, jai dėl to buvo sukeltas fizinis skausmas. Iki šiol, skauda kaklas, ausis, šonai, ranka. Ji pradėjo rėkti, tada KAL1 uždengė ranka jai burną, kad ji nešauktų. Kažkokiu momentu išspruko iš jo ir pabėgo, tiksliai aplinkybių nepamena, kadangi buvo neblaivi. Parbėgusi į namus, jai bėgo kraujas iš kairės pusės po ausies. Tada ji išsikvietė medikus, kurie ją išsivežė apžiūrai į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių. Prašo nubausti minėtą asmenį, dėl jai sukelto fizinio skausmo. Pas teismo medicinos ekspertą ji nevažiuos. Papildomai parodė, kad prieš tai apklausoje nurodė, kad kaimynas KAL1 prieš ją smurtavo 2026 m. kovo 11 d., patikslina datą, kad kaimynas KAL1 prieš ją smurtavo 2026 m. kovo 10 d. vakaro metu, jis jai kumščiu sudavė ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, sukeltą fizinį skausmą įvertina iš dešimties dešimt balų. Papildomai parodė, kad 2026 m. kovo 10 d., apie 20.00 val., laiko tiksliai nepasakys, nuėjo pas kaimyną KAL1, gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio nežino. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Pas kaimyną KAL1 nuėjo viena pati, ėjo, kad išsiaiškinti, dėl ko ją KAL1 kaltina nebūtomis vagystėmis ir ją vis vagina, kai tik susitinka (duomenys neskelbtini) miestelyje. Kai nuėjo pas KAL1, ji įėjo pas KAL1 į butą, kurio buto durys buvo praviros iki pusės. Užėjo į KAL1 butą, nuėjo tiesiai į kambarį, žinodavo kur jis geria su draugais. Bute buvo tamsu, kadangi jam yra atjungta elektra. Kai ji įėjo į tą kambarį, pradėjo šaukti: „Ko tu mane vagini, atėjau išsiaiškinti“. Suprato, kad kambaryje nieko nėra ir ji tada apsisuko ir pradėjo eiti lauk link buto durų ir tada iš virtuvės pusės išgirdo KAL1 balsą: „Ak tu <...>, vėl atėjai vogti“, tada KAL1 jai suėmė už kairės rankos ir ją pastūmė, o ji neišlaikė pusiausvyros nugriuvo ant grindų ant dešinio šono, o tada KAL1 iš rankos kumščio vieną kartą, kuria ranka nematė, jai sudavė į kairės pusės ausį, po to iš rankos kumščio jai sudavė vieną kartą į nosį, po ko iš nosies pradėjo bėgti kraujas, ji tada užsidengė ranka galvą ir tada KAL1 iš rankos kumščio sudavė į kairį šoną ne daugiau kaip penkis kartus. Po to, iš rankos kumščio jai sudavė ne daugiau kaip 6 kartus į kairės pusės ranką, ji tada pradėjo šaukti, kad ją gelbėtų. KAL1 tada jai su ranka pridengė burną, kad ji nešauktų ir kita ranka jai suėmė už kaklo ir spaudė, tada ji neįsivaizduoja kaip išsilaisvino iš jo ir atsistojusi išbėgo iš KAL1 buto. Tada ji parėjo namo ir viską papasakojo savo draugui LUD1. Tą vakarą policijos nekvietė, kadangi buvo neblaivi, yra kantri, medikų taip pat nesikvietė. Rytą atsibudusi pradėjo gerti alkoholį su LUD1, jie per visą dieną išgėrė du butelius degtinės. Kadangi vis juto skausmą, juto už ausies, skaudėjo kairė ranka, nepasakys kiek buvo valandų, bet lauke dar buvo šviesu, ji pati išsikvietė greitąją pagalbą. Atvykus medikams, ji buvo pristatyta į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, kur jai diagnozavo stiprų kairės rankos sumušimą, bei galvos sumušimą. Buvo nustatytas 3,11 promilės alkoholio. Po gydytojų apžiūros buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Dėl savo sužalojimų skambinosi savo šeimos gydytojai ASM1, dirbančiai (duomenys neskelbtini), pasakė, kad buvo sumušta ir nori nedarbingumo, bei pasakė, kad jai buvo nustatytas didelis girtumas. Gydytoja sakė, kad toks didelis girtumas, ji nedarbingumo negaus, tai ir pas savo šeimos gydytoją nebėjo. Daugiau ji su tuo kaimynu susitikusi nebebuvo. Kaip ir minėjo papildomoje apklausoje, savo patirtus sužalojimus įvertina taip: kai jai buvo suduota į ausį - vertina nuo 1 iki 10 skausmo skalėje 6 balais, kai jai buvo suduota į nosį - vertina dešimtabalėje sistemoje 4 balais, po to buvo suduota į kairį šoną - vertina dešimtabalėje skausmo skalėje 2 balais, o kairės pusės rankos skausmą vertina iš dešimtabalės sistemos 5 balais. Ją kaimynas KAL1 kaltina vagystėmis, nes kaip tik tomis dienomis jos rūsyje buvo rasta KAL1 pavogta kaitlentė, kurią pavogė jos sugyventinis LUD1 ir buvo padėjęs jų rūsyje. Ji žinojo, kad yra ta kaitlentė, bet niekam nepranešė. Dėl to, kad kaimynas KAL1 prieš ją smurtavo ir jai sukėlė fizinį skausmą, ji jam nedovanos ir neatleis. Pas Šiaulių medicinos ekspertus ji vykti atsisakė, daugiau niekur dėl savo sužalojimų nesikreipė. Jai išaiškinta dėl civilinio ieškinio pareiškimo teisės ir pareigos, ji jas suprato, apie tai ar ikiteisminio tyrimo byloje reikš civilinį ieškinį, informuos papildomai. Papildomai parodė, kad ikiteisminio tyrimo byloje civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos nereiškia ir nereikš ateityje, kadangi kaimynas KAL1 atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi, kad ją sumušė, dėl to kaimynui atleidusi, jie susitaikė, pretenzijų jam neturi, todėl prašo, esant galimybei, ikiteisminį tyrimą baigti susitaikant su įtariamuoju KAL1, pasirašant susitaikymo protokolą (t. 1, b. l. 27-28, 29-31, 32-35, 36-38);
2026 m. kovo 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 319/2026(04), kurioje nurodyta, kad NKA1 padaryti sužalojimai: kairės rankos poodinės kraujosruvos, tai yra padarytas nežymus sveiktos sutrikdymas. Atsakyti koks sužalojimų padarymo mechanizmas ir kuo padaryti sužalojimai nėra galimybės, kadangi pateiktuose medicininiuose dokumentuose tiksliau nenurodytos sužalojimų makromorfologinės savybės (t. 1, b. l. 51);
liudytojo LUD1 ikiteisminiu tyrimo metu duotais parodymais, kad 2026 metais, mėnesio nepasakys, bet gal kovo mėnesį (tai yra tą pačią dieną, kai dienos metu pas juos į namus buvo atvykusi policija dėl jo vagystės), kadangi jo ir draugės NKA1 rūsyje (sklepe) rado pavogtą iš kaimyno KAL1 indukcinę kaitlentę. Po to vakare, valandos nepasakys, jis kartu su savo drauge NKA1 nuėjo pas kaimyną ASM2, pavardės nežino, gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), buto numerio tiksliai nežino, bet gal Nr. (duomenys neskelbtini), ten vartojo alkoholį. Po to, kažkaip pradėjo kalbėti apie kaimyną KAL1, kad šis mieste sutikęs NKA1, vis ją vagina. Tada jis NKA1 pasakė, kad ji nueitų pas KAL1 ir vieną kartą išsiaiškintų, dėl ko jis taip ant jos sako. NKA1 buvo pavartojusi alkoholio. NKA1 tada viena pati nuėjo pas kaimyną KAL1 išsiaiškinti santykių. Po pusę valandos NKA1 grįžo atgal pas kaimyną ASM2 apsiverkusi. Jis ant NKA1 pamatė smurtines žymes, t. y. buvo pamėlusi už kairės ausies, kraujas nebėgo, krumplių žymės matėsi ant NKA1 veido tarp nosies ir lūpų, kraujas nebėgo, ant kaklo buvo smaugimo žymės ir po to dar parodė, kad yra sumušta kairės rankos alkūnė. Tada jis pasakė, kad kviestų greitąją. Paskambinusi pagalbos numeriu pranešė, kad yra sumušta kaimyno. Į namus atvyko greitoji pagalba, policija nebuvo atvykusi. Tada jis ją išlydėjo iki greitosios pagalbos automobilio ir ją išsivežė iki Mažeikių ligoninės. NKA1 grįžo namo ir pasakė, kad jai Mažeikių ligoninėje nustatė sumušimus. Jis nepamena, kad tą vakarą, kaip ją sumušė kaimynas KAL1 ir, kad būtų atvykę policijos pareigūnai, jis gal tuo metu buvo neblaivus, dėl to ir maišosi dienomis. Tik žino, kad NKA1 buvo išvežta su greitosios pagalbos automobiliu į Mažeikių ligoninę, o kuri tai buvo diena, ar iš karto po kaimyno sumušimo ar kitą dieną, nepasakys. NKA1 į medikus daugiau nesikreipė (t. 1, b. l. 54-57);
2026 m. balandžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas 2026 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini)) praneša: „Mane ką tik primušo“, „Šiandien buvo policija pas kaimyną, sako, kad aš anų apvogiau, aš ten net kojos nebuvau kėlusi, nuėjau išsiaiškinti ir mane sudaužė“. Paaiškina, kad sumušė kaimynas jo bute prieš 10 minučių, vos pabėgusi. Nurodo, kad lauks lauke, nes namuose bijo. Paaiškina, kad „Iš „kulokų“, iš visko dėjo. Prie žemės mane prispaudė ir daužė mane, kaip, nu, nemoku pasakyti“. Į operatorės klausimą ar reikia medikų, moteris atsako: „Nu nežinau, truputį ausis kruvina yra ir akis patinusi. Nereikia“. Operatorė paaiškina, kad: „Jei kraujuoja iš ausies, mes iškviesim medikus, apžiūrės“. Moteris atsako: „Nereikia, dabar jau nustojo, truputį prakirto ausį.“ (t. 1, b. l. 85-87);
2026 m. kovo 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas 2026 m. kovo 10 d. policijos pareigūnų mobiliąja kamera darytas vaizdo ir garso įrašas. Vaizdo įraše matosi patalpa, kur ant kėdės sėdi moteris (NKA1), kuri sako: „Kai išsiblaivau, rytoj atvažiuoju parašyti“, „Nu šiandien nieko nesurašysi, aš esu išgėrusi“ (ant virtuvės stalo matosi nugertas degtinės butelis), „Matai, kad geriu dabar, noriu ant skausmo“. Trina kairią ranką ir sako: „Daktarė, neapsigalvosiu, aš ant to „gaidžiaus“ tikrai parašysiu pareiškimą“. „Aš pas anų net nevaikščioju, agi ans mane vagina, kiekvieną dieną“. NKA1 paaiškina, kad kalba apie KAL1: „Ans mane tiek prispaudė prie grindų, aš negalėjau nei atsistoti“. Vyriškas balsas klausia „Dėl ko tu iš karto nieko nesakei?“, NKA1: „Aš šaukiau pagalbos, bet atėjo kaimynai, tiktai išgelbėjo“, „Nieko, „šnapšės“ dėk čia, pylė monei, patrink čia“. <...> „Nu gimtadienį šventinom, nu ku padarysi“. Paaiškina: „Kaimyno iš pirmo aukšto. Kovo 11 dieną gimęs, o mes šventinom iš vakaro“. <...> (t. 1, b. l. 88-90).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo žmogui sukėlimą, nežymų jo sužalojimą ar trumpą susargdinimą, jį mušant ar kitaip smurtaujant. Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Byloje yra nustatyta, kad KAL1 pastūmė ir sudavė vieną kartą rankos kumščiu NKA1 į kairės pusės ausį, ir vieną kartą į nosį, bei daugiau, kaip penkis kartus rankos kumščiu sudavė į kairį šoną ir ne daugiau kaip šešis kartus rankos kumščiu sudavė į kairės pusės ranką. Teisiamojo posėdžio kaltinamasis KAL1 kaltu prisipažino visiškai. Tai, kad kaltinamasis sudavė smūgių nukentėjusiajai patvirtino pati nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu. Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojas LUD1, kuris ikiteisminiu tyrimu metu parodė, kad nors jis nematė, kaip nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai, tačiau grįžus NKA1 iš kaltinamojo KAL1, ant jos pamatė smurtines žymes, buvo pamėlusi už kairės ausies, krumplių žymės matėsi ant NKA1 veido tarp nosies ir lūpų, kraujas nebėgo, ant kaklo smaugimo žymė bei pati parodė, kad yra sumušta kairės rankos alkūnė (t. 1, b. l. 54-55). Greitajai medicinos pagalbai atvežus nukentėjusiąją į VšĮ Mažeikių Regioninę ligoninę, diagnozuotas peties ir žąsto sumušimas, galvos sumušimas (t. 1, b. l. 96). Specialisto išvadoje yra konstatuota, kad NKA1 nustatytos kairės rankos poodinės kraujosruvos, sukėlusios nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas išanalizavęs kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojo duotus parodymus, specialisto išvadą, kitus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai yra įrodyti, byloje surinkti įrodymai gauti leistinais būdais, jie patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes. Kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai, nes kaip nustatyta, po kaltinamojo tyčia suduotų smūgių nukentėjusiajai NKA1 dėl padarytos kairės rankos poodinės kraujosruvos, jai buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo/netaikymo
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, jo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Prokuroras ir nukentėjusioji tokiam prašymui neprieštaravo.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji NKA1 nurodė, kad kaltinamasis jos atsiprašė ikiteisminiu tyrimo metu ir ji jam atleido. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė, kaltinamajam pretenzijų neturi. Iš 2026 m. balandžio 9 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo matyti, kad KAL1 prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios NKA1. Pastaroji atleido KAL1, jie susitaikė bei nurodė, jog civilinio ieškinio neketina reikšti (t. 1, b. l. 143-144).
Kaltinamasis KAL1 tyčiniais nusikalstamais veiksmais padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką. KAL1 neteistas (t. 1,b. l. 115-116), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė su ja ir atlygino Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Byloje nėra duomenų apie KAL1 pradėtus kitus ikiteisminius tyrimus, iki nusikalstamos veikos padarymo, administracine tvarka baustas vieną kartą, bauda sumokėta (t. 1, b. l. 113-114), yra senatvės pensininkas. Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Nesant BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas sprendžia, jog yra pagrindas kaltinamąjį KAL1 atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (BK 38 straipsnio 1 dalį) bei baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Prokuroras siūlė paskirti KAL1 baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1, 2 dalyse). Viena tokių priemonių – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šiame kontekste teismas pažymi, kad aptariamos priemonės skiriamos tik tuomet, kai tai yra būtina, jų taikymas negali būti formalus ir perteklinis.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, yra senatvės pensininkas, dėl amžiaus ir sveikatos būklės nebedirba, gyvena iš gaunamos senatvės pensijos, atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą neskirtina. Teismas sprendžia, kad įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskyrimas kaltinamajam gali būti per didelė našta, dėl jo amžiaus ir finansinės padėties.
KAL1 prokuroro 2026 m. balandžio 3 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (t. 1, b. l. 137-140).
KAL1 išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisinės pasekmės.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 239,03 Eur žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (t. 1, b. l. 69-72). 2026 m. rugpjūčio 7 d. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsisakė savo pareikšto civilinio ieškinio, nes žala atlyginta (t. 2, b. l. 34). Procesas pagal Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį nutrauktinas. Daugiau civilinių ieškinių byloje nepareikšta. Proceso išlaidų nėra.
Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD laikmenos su ikiteisminio tyrimo metu gautas vaizdo įrašais ir teisiamojo posėdžio vaizdo ir garso įrašu, saugomos prie bylos, paliktinos kaip bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 3, 6 ir 7 dalimis,
nusprendžia:
KAL1 padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
KAL1 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Procesą pagal Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 CD laikmenas su ikiteisminio tyrimo metu gautais vaizdo įrašais ir teisiamojo posėdžio vaizdo ir garso įrašu, saugomas prie bylos, palikti kaip bylos medžiagą.
jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.