Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėjas Vidmantas Gestautas, sekretoriaujant Laimai Belevičienei, nuotoliniu būdu dalyvaujant R. B. atstovei advokatei Eglei Gecevičei ir atsakovui R. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas R. P. kreipėsi į teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, prašydamas Kauno apygardos teismo 2026 m. liepos 9 d. galutine nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1434-480/2026 pakeisto iš dalies Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. kovo 13 d. sprendimą leisti mokėti dalimis – po 500,00 Eur kas mėnesį iki visiško sprendimo įvykdymo, mokėjimus atliekant iki mėnesio 25 dienos. Savo prašymą atsakovas motyvuoja tuo, jog jo vienintelės reguliarios asmeninės pajamos yra darbo užmokestis, taip pat turi ir kitų prievolių – teismo sprendimu yra nustatyta pareiga mokėti 350,00 Eur išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Atsakovas nurodo, kad nesiekia išvengti sprendimo įvykdymo, tačiau dėl esamos prastos finansinės padėties negali įvykdyti sprendimo iš karto, todėl siūlo mokėti po 500,00 Eur kas mėnesį, taip užtikrindamas savo realias finansines galimybes ir tinkamą sprendimo įvykdymą. Ieškovė R. B. pateikė nuomonę į atsakovo R. P. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ir prašė atsakovo prašymą atmesti, kaip visiškai nepagrįstą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas neįrodo išskirtinės, išimtinės aplinkybės, tokios kaip sunki liga, gaisras, pajamų praradimas ne dėl savo kaltės, o siekia išdėstyti sprendimą net 4,5 metų laikotarpiui, kas pažeidžia ieškovės teisių gynybos efektyvumą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas 2024 m. rugpjūčio 30 d. asmeninės nuosavybes teise už 80 000,00 Eur sumą įsigijo nekilnojamąjį turtą, butą su žemės sklypu, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu šio objekto įsigijimui ieškovė pasiskolino 17 000 Eur iš tetos Z. P. ir perskolino atsakovui, nes jis prašė ieškovės (šalys nuo 2024 m. kovo mėn. iki 2025 m. birželio mėn. buvo artimuose santykiuose). Tačiau 2025 m. birželio mėn. atsakovas paliko ieškovę. Nors atsakovas vėliau minėtą nekilnojamąjį turtą perleido už didesnę nei įsigijimo vertę, gautų likvidžių lėšų atsakovas neskyrė ieškovės skolai grąžinti, o jas slėpdamas nukreipė į tolimesnes investicijas (planavo įsigyti nekilnojamąjį turtą užsienyje). Ieškovė nurodo, kad atsakovas neatskleidžia tikrosios esamos turtinės padėties ir neteisingai teigia, kad turi finansinių sunkumų. Taip pat ieškovė pabrėžia, kad po santuokos nutraukimo (sprendimas dėl santuokos nutraukimo 2024 m. liepos – rugsėjo mėn.) jam atiteko dar ir turto bei piniginių lėšų. Atsakovui atiteko įmonių akcijos, kitas turtas, taip pat piniginė kompensacija už bendro sutuoktinių turto padalijimą, tačiau teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje bei duomenų apie likusį jam turtą po santuokos nutraukimo, šio turto vertę, jo realizavimą ir gautų lėšų panaudojimą atsakovas teismui nepateikė. Atsakovui priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalis akcijų, taip pat jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir vadovas. Atsakovas yra darbingo amžiaus, geros sveikatos būklės, turtintis ilgametę verslo valdymo bei vadovavimo patirtį. Ieškovė nurodė, kad jos pačios finansinė padėtis yra sudėtinga, mėnesinės pajamos sudaro 1500,00 Eur, o mėnesio nuolatinės ir būtinos išlaidos siekia apie 1256,00 Eur. Ieškovė viena augina nepilnametę dukrą, kuriai yra reikalingas ugdymas ir išlaikymas. Ieškovė teigia, kad atsakovo prievolės vykdymo vilkinimas sukelia neproporcingą finansinę naštą ieškovei ir pažeidžia jos, kaip kreditorės teisėtus interesus. Ieškovė teismui pateikė papildomus įrodymus, kuriuose pridėtos ekrano nuotraukos su vaizdais, kuriuose užfiksuota, jog atsakovas 2025 m. – 2026 m. laikotarpyje atostogavo užsienio valstybėse. Ieškovė nurodo, kad tokios kelionės reikalauja didelių finansinių išlaidų, todėl atsakovo teiginiai, jog neturi finansinės galimybės įvykdyti teismo sprendimą yra nepagrįsti, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi finansinę galimybę prabangiam poilsiui ir kelionėms, bet ne teisingam prievolės įvykdymui. Atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus ir atsikirtimus į ieškovės nuomonę dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, kuriuose nurodė, jog 2025 m. ir 2026 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kitų turimų bendrovių dividendų negavo. Vienintelės reguliarios asmeninės pajamos yra darbo užmokestis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris siekia 690,00 Eur per mėnesį. Atsakovas patikslino, kad neturi nuosavo gyvenamojo būsto. Atsakovas turi įsipareigojimą mokėti po 350,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Taip pat nurodė, kad 2026 m. liepos 22 d. dviejų asmeninių sąskaitų „Luminor“ banke bendras likutis sudarė 10,05 Eur, o UAB „Revolut bank“ esančioje sąskaitoje galutinis likutis – 28,60 Eur. Kitų santaupų ar laisvai disponuojamų piniginių lėšų, iš kurių galėtų vienu metu įvykdyti teismo sprendimą – neturi. Atsakovas nurodo, kad turi asmeninės nuosavybės teise registruotą 1,1500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau šį žemės sklypą siekia parduoti esamos rinkos kainomis ir gautas lėšas panaudoti priteistai sumai padengti, o likusią skolos dalį padengs toliau mokėdamas po 500,00 Eur per mėnesį. Nurodo, kad daugiau nekilnojamojo turto, automobilių ar kito turto, kurį galėtų realizuoti, neturi. Atsakovas papildomai nurodė, kad bando pagerinti savo finansinę padėtį. Atsakovas R. P. teismo posėdžio prašė teismo tenkinti jo prašymą. Nurodė, kad kreipėsi į teismą, prašydamas išdėstyti teismo sprendimą, kuriuo ieškovės R. B. naudai priteista beveik 20 000 Eur skola ir atsakovas nori šią skolą išmokėti mokant po 500,00 Eur per mėnesį. Atsakovas teigia, kad šiuo metu yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, jo gaunamas darbo užmokestis į rankas siekia 690,00 Eur. Kadangi jis yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir direktorius, negali sau, kaip fiziniam asmeniui išmokėti didesnio darbo užmokesčio dėl įmonės finansinių problemų. R. P. teigia, kad šiuo metu verslas nesiseka. Atsakovas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra jam skolinga apie 50 000 Eur, tačiau įmonei gresia bankrotas, todėl nėra aišku kada ši skola atsakovui bus grąžinta. Nurodė, kad tik gavus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, atsiskaitytų už savo prievoles ieškovei. Atsakovas aiškino, kad stengiasi kuo greičiau grąžinti skolą ieškovei, tariasi dėl papildomo darbo, tačiau dėl darbo vietos sužinos tik spalio mėnesį. Atsakovas teigia, kad šiuo metu gali mokėti tik po 500,00 Eur per mėnesį, nes dar turi vykdyti prievolę išlaikyti savo sūnų, tam skiria po 350,00 Eur per mėnesį. Ieškovei R. B. pagal teismo sprendimą, kuris įsiteisėjo liepos mėnesį, yra sumokėjęs 1000,00 Eur (už rugpjūčio ir už rugsėjo mėnesius). Šiuo metu atsakovas gyvena Vilniuje, savo draugės bute. Yra išsiskyręs, turi tris vaikus, vienas jų nepilnametis, kuriam skiriamas išlaikymas. Visų mėnesio išlaidų įvardinti teismo posėdžio metu negalėjo, nurodė, kad jos yra minimalios, nes neturi tam finansų. Prie jo gyvenimo išlaidų padengimo prisideda mama ir draugė. Finansinės problemos prasidėjo kovo mėnesį, iki tol išgyvendavo iš savo gaunamo darbo užmokesčio. Atsakovas nurodė, kad turi keturias banko sąskaitas, dvi „(duomenys neskelbtini)“ ir dvi UAB „Revolut“. Viena iš sąskaitų yra kreditinė sąskaita, kurioje yra nepadengtas 2364,60 Eur kreditas. Galėtų pateikti visų bankų išrašus esant poreikiui, nes neturi ką slėpti. Atsakovas nurodė, kad buvo įsigijęs nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šį butą pardavė 2025 metais. Butas buvo parduotas už 90 000 Eur sumą. Tikslios sumos įvardinti kokią pinigų sumą gavo į banko sąskaitą negalėjo, bet prisimena, kad turėjo sumokėti apie 4000 Eur už buto pardavimą, 2000 Eur už pardavimo įforminimą. Parduotas lėšas už butą pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą kaip investiciją į įmonę, o dalį pinigų laikė kaip paskolą įmonei. Todėl po savaitės laiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė jam 27 500,00 Eur sumą, kaip skolos grąžinimą fiziniam asmeniui. Atsakovas nurodė, kad investicija į įmonę buvo nesėkminga, nes nepavyko 80 procentų planuoto projekto. Atsakovas nurodė, kad iš 27 500,00 Eur gautos sumos jis įsigijo žemės sklypą, esantį Vilniaus rajone (už 14 500,00 Eur), kitą dalį sumos panaudojo prievolėms atlikti. O likusi laisva 1300,00 Eur suma buvo panaudota nusipirkti kelionei į Tailandą, į kurią išvyko 2025 m. sausio mėnesį. Kitų duomenų ar dokumentų apie iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintą piniginių lėšų sumą neturi. Atsakovas nurodė, kad žemės sklypą pirko su mintimi jį parduoti brangiau. Šiuo metu bando tai įvykdyti, kol kas yra vienas asmuo, kuris domisi sklypu. Žemės sklypo pardavimo skelbimą yra išplatinęs socialiniuose tinkluose, konkrečiai Facebook, nes kitose platformose įdėti skelbimą kainuoja apie 100 Eur. Žemės sklypą siekia parduoti už 30 000,00 Eur ar kitą pasiūlytą pirkėjo adekvačią kainą, kuri nebūtų mažesnė nei pirkimo – tai yra 14 500,00 Eur. Atsakovas teigė, kad bandė kreiptis į kredito įstaigas dėl paskolos gavimo, siekiant atlikti prievolę ieškovei, tačiau visų įstaigų atsakymai buvo neigiami dėl mažo atsakovo darbo užmokesčio. Turi kelių įmonių akcijas, tačiau iš jų papildomų pajamų ar dividendų negauna. Įmonės yra ant bankroto ribos. Daugiau nekilnojamojo turto, asmeninių automobilių neturi. Turkijoje neturi jokio turto ar investicinių projektų. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiskolinti piniginių lėšų neturi galimybės, nes pati įmonė turi finansinių sunkumų. Nurodė, kad dėl papildomo darbo buvo susitikime, tačiau klausimas dėl įsidarbinimo atidėtas iki spalio mėnesio. Jeigu jam pavyktų įsidarbinti, gaunamas darbo užmokestis siektų apie 3000 Eur. Iš jo galėtų skirti apie 40 procentų, nes turi apie 11 000 Eur skolą kitiems asmenims – advokatei, mamai, draugei, taip pat turi kreditinės kortelės skolą. Atsakant į klausimus dėl ieškovės pateiktų nuotraukų apie atostogas užsienio šalyse, nurodė, jog šios nuotraukos yra iš ankstesnių kelionių, kai dar neturėjo didelių finansinių sunkumų, taip pat nuotraukose užfiksuotos darbo kelionės Turkijoje, kurių metu teko dalyvauti (duomenys neskelbtini) parodoje, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui. Ieškovės atstovė advokatė Eglė Gecevičė teismo posėdžio metu prašė atsakovo prašymą atmesti. Su juo nesutinka pilna apimtimi ir mano, kad jis yra nepagrįstas. Toks atsakovo prašomas sprendimo įvykdymo išdėstymo terminas yra nepagrįstai neproporcingas ir paneigia teismo sprendimo esmę. Ieškovės atstovė nurodė, kad atsakovas nenurodė išimtinių atvejų dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, tokių kaip liga, nelaimingas atsitikimas ar kita. Ieškovės atstovė atkreipia dėmesį, jog būtina atsižvelgti į abiejų šalių interesus. Ieškovės turtinė padėtis irgi yra sunki – ji viena augina nepilnametę dukrą, turi išlaikyti namus, mokėti komunalinius mokesčius, pirkti maistą ir kitas būtinas priemones. Būtinosios mėnesio išlaidos yra didelės, todėl ieškovė negali suteikti privilegijos atsakovui savo prievolę įvykdyti per beveik 5 metus. Be to, ieškovės atstovė pažymi, kad pinigus, kuriuos atsakovas yra skolingas ieškovei, ji yra pasiskolinusi iš savo giminaitės, kuriuos irgi turi sugrąžinti giminaitei. Ieškovės atstovė pabrėžė, kad nesutinka su jokiu sprendimo vykdymo išdėstymu, nes pagal turimus duomenis, atsakovo piniginių lėšų judėjimas vyksta nesąžiningai, piniginės lėšos pervedamos į jo įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai reikia įsigyti žemės sklypą, tada persiveda sau. Ieškovės atstovės nuomone, atsakovas turi galimybių grąžinti skolą, nes turi lėšų vykti į keliones, pirkti žemės sklypus, išgyventi iš labai minimalaus darbo užmokesčio, tačiau tai daryti vengia, nors grąžinti skolą ieškovei privalo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 2 dalis).

Formuojama teismų praktika, kad nurodytos CPK 284 straipsnio nuostatos įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas pripažintina, kad klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2026 m. kovo 13 d. sprendimu buvo pilnai tenkintas ieškovės R. B. ieškinys ir iš atsakovo R. P. ieškovės naudai buvo priteista 17 000,00 Eur skola, 819,73 Eur kompensuojamosios palūkanos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3844 Eur bylinėjimosi išlaidos. 2026 m. liepos 9 d. Kauno apygardos teismo galutine nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1434-480/2026, Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. kovo 13 d. sprendimas buvo pakeistas iš dalies ir iš pareiškėjo R. P. priteista ieškovės R. B. naudai 17 000,00 Eur skola, 111,78 Eur kompensacinės palūkanos, 3431,35 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme ir 1902,36 Eur apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidos bei 5 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą 17 111,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. rugsėjo 23 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo. Atsakovas kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nustatant, kad jis mokės po 500,00 Eur kas mėnesį nuo 2026 m. rugpjūčio mėn., taip pat papildomai prašė nustatyti, jog jis, pardavęs žemės sklypą, per 5 dienas nuo pardavimo kainos gavimo atliktų papildomą mokėjimą ir iš pardavimo lėšų padengtų visą tuo metu likusią skolą arba kuo didesnę jos dalį. Atsakovas prašo išdėstyti sprendimo vykdymą, atsižvelgiant į jo prastą turtinę padėtį.

Atsakovas savo prastą finansinę padėtį ir negalėjimą atlikti prievolės grindžia pridėtais darbo užmokesčio algalapiais, kurie patvirtina, jog atsakovas gauna 690 Eur per mėnesį „į rankas“, tačiau, dėl sprendimo vykdymo išdėstymo vertinama ne tik atsakovo finansinė padėtis, bet privaloma atsižvelgti ir į kreditoriaus finansinę padėtį. Ieškovė nesutinka su atsakovo siūlomu išdėstymu, nurodydama, kad toks sprendimo vykdymo išdėstymas vilkina procesą, pažeidžia jos, kaip kreditorės, interesus, nes įsiskolinimas tokia tvarka būtu grąžinamas per 4,5 metų. Teismo vertinimu, sprendimo įvykdymas negali paneigti ieškovės teisės atgauti skolą, todėl atsakovo finansinės padėties pablogėjimas pats savaime negali lemti kreditoriaus teisių pažeidimo, ilgam terminui išdėsčius priteistos skolos mokėjimą. Ieškovės finansinė padėtis nėra gera, ji viena augina nepilnametę dukrą, turi rūpintis jos ugdymu, išlaikymu ir pan. Be to, dėl atsakovo veiksmų ieškovė yra skolinga savo giminaitei – Z. P., iš kurios ir buvo pasiskolinusi atsakovui duotą 17 000,00 Eur sumą. Dabartiniu metu, ji šios prievolės ieškovė negali įvykdyti dėl atsakovo veiksmų.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovui priklausęs nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas ir gautos lėšos pervestos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, nors nekilnojamasis turtas ir priklausė atsakovui. Atsakovas teismo posėdžio metu buvo nurodęs, kad lėšos buvo panaudotos investiciniams tikslams, tačiau atsižvelgiant į tai, jog turto pardavimo metu atsakovas jau žinojo apie savo prievolę grąžinti skolą, gautas lėšas panaudojo įmonės veiklai, o ne savo prievolių įvykdymui. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad po savaitės, atlikus investicinius mokėjimus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, į atsakovo sąskaitą buvo pervesta 27 500 Eur suma, kurios dalis buvo panaudota žemės sklypo įsigijimui Vilniaus rajone. Atsakovas nurodė, kad jis, kaip fizinis asmuo, šiuo metu pasiskolinti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų negali, nes įmonė taip pat patiria finansinius sunkumus, tačiau atsakovo teiginiai nebuvo tinkamai pagrįsti, nes nebuvo pateikta jokių duomenų apie įmonės veiklą ar jos nesėkmes. Iš byloje esančių duomenų ir teismo posėdžio metu gautų paaiškinimų galima teigti, jog tarp fizinio asmens (atsakovo) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyksta piniginių lėšų perdavimo operacijos, pinigų judėjimai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, vertina, kad atsakovas gali elgtis nesąžiningai ir galimai vengti atsiskaityti už savo prievoles ieškovei.

Atsakovas tinkamai nepagrindė esamos sunkios finansinės padėties, nėra tinkamai pateikęs išsamių banko ataskaitų, pinigų judėjimo, todėl nėra aiški tiksli atsakovo finansinė padėtis. Nėra pateikęs tinkamų duomenų apie jo valdomas įmones, gaunamus atlygius ar užmokesčius iš įmonių. Atsakovas laisvai disponuojamas lėšas naudojo asmeniniams tikslams – kelionėms, tačiau ne savo turimų prievolių įvykdymui, kas rodo, jog nors ir turėjo galimybę bent dalinai atsiskaityti su ieškove, to neatliko, o per laikotarpį nuo priimto sprendimo įsiteisėjimo, yra atlikęs 2 mokėjimus.

Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 12, 178 straipsniai).

Teismas, įvertinęs visas pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas išsamiais, abejonių nekeliančiais duomenimis nepagrindė, jog jo turtinė padėtis neleidžia jam įvykdyti teismo sprendimo nedelsiant, o ir atsakovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jų pripažinti išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą svarstyti dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Tik ta aplinkybė, jog atsakovas gauna mažą darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesudaro prielaidos manyti, kad sprendimo vykdymas nėra įmanomas ir jį būtina išdėstyti tokiam ilgam laikotarpiui, atsižvelgiant į tai, jog turi savo vardu registruotą žemės sklypą. Aplinkybės, kurias savo prašyme nurodė atsakovas negali būti vertinamos kaip išimtinės ir sudarančios pagrindą tenkinti jo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą po 500 Eur per mėnesį mokamomis įmokomis. Teismas, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, nenustatęs jokių išimtinių situacijų, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo teismo sprendimo vykdymo tvarkos, siekiant užtikrinti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą mokant po 500 Eur per mėnesį, nėra.

Atsakovas 2026 m. liepos 24 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas laikinai sustabdyti sprendimo vykdymą iki bylos išnagrinėjimo. Atsakovas sumokėjo įstatymo nustatytą žyminį mokestį. Laikinųjų apsaugos priemonių klausimas nebuvo sprendžiamas, nes atsakovas teismo posėdyje šio prašymo atsisakė, todėl jo sumokėtas žyminis mokestis nebuvo įskaitytas ir panaudotas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo išspręstas, atsakovui R. P., remiantis CPK 87 straipsnio 3 punktu, grąžinamas 60,00 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti atsakovo R. P. prašymą išdėstyti teismo sprendimą. Grąžinti pareiškėjui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60,00 Eur (šešiasdešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. liepos 27 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.