- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- eCIK-1051/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00800-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Dalia Vasarienė (pirm.), Goda Ambrasaitė-Balynienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- G. G.
Nr. DOK-3170 Nr. eCIK-1051/2026 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00800-2024-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkės), susipažinusi su 2026 m. rugsėjo 10 d. paduotu atsakovo G. G. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 11 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. patikslintą ieškinį atsakovui G. G. dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas įpareigojo atsakovą per 3 mėnesius, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis iškelti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančios ir ieškovo valdomos rūsio patalpos šalto vandens skaitiklį į atsakovui nuosavybės teise priklausančias ir jo valdomas patalpas pastate, kurį šalys valdo dalinės nuosavybės teise, o atsakovui nevykdant per teismo nustatytą terminą teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų, skirti po 100,00 Eur dydžio baudą už teismo sprendimo įpareigojimo nevykdymą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną bei kuria iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitoje dalyje teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir perduoti šią bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsakovo kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Žemesnės instancijos teismas
1. Apeliacinės instancijos teismas formaliai nekonstatavo, kad atsakovui perėjo atsakomybė už ankstesnės savininkės padarytą žalą, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.48 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas iš esmės eliminavo aplinkybę, kad pirminį statinį sukūrė kitas asmuo ir neatskyrė pareigos pašalinti esamą statinį nuo klausimo, kokia dalis šiuo metu nustatytos žalos gali būti priskirta būtent atsakovo veiksmams po 2014 m. sausio 24 d. Taip CK 4.48 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos naujo savininko teisės ir pareigos susijusios su daikto įgijimu buvo panaudotos argumentacijai, kuria atsakovui priskirta visa žalos apimtis.
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Aplinkybė, kad atsakovas nepateikė savarankiškos ekspertizės ar kito techninio tyrimo, savaime nesudaro pagrindo laikyti įrodytą visos žalos apimtį. Atsakovas turi įrodyti savo atsikirtimus, tačiau ši pareiga neatsiranda vietoje ieškovo pareigos įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas. Priešinga išvada reikštų, kad atsakovui faktiškai tektų įrodyti neigiamą faktą – kad nė viena reikalaujamos žalos dalis nėra susijusi su jo veiksmais – nors ieškovas pirmiausia turi įrodyti teigiamą priežastinį ryšį su visa reikalaujama suma.
3. Apeliacinės instancijos teismas neatliko žalos nedalomumo ir veiksmų būtinosios priežasties vertinimo, todėl pažeidė CK 6.279 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, ar atsakovo veiksmai buvo būtinoji visos 12 043,17 Eur žalos atsiradimo priežastis, ar tik padidino iki tol susiformavusius padarinius, ir visą žalos sumą priteisė iš atsakovo.
4. Teismai nenustatė pareigos ieškovui priteistą sumą panaudoti bendro stogo remontui, nenustatė ieškovo pareigos atsiskaityti kitam bendraturčiui dėl atkurtos jo nuosavybės dalies ir nepaaiškino, kokiu materialiosios teisės pagrindu visa būsimo bendro daikto atkūrimo vertė tampa vien ieškovo turtiniu reikalavimu.
5. Teismai nepagrįstai visą 3 944,60 Eur sumą, kuri apima ekspertinės išvados, lokalinės sąmatos ir antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugų išlaidas, priteisė kaip nuostolius pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šios išlaidos buvo patirtos siekiant nustatyti civilinės atsakomybės ir žalos sąlygas, todėl jas laikė priverstinėmis, būtinomis ir protingomis. Atsakovo vertinimu, toks skirtingos teisinės paskirties išlaidų sujungimas į vieną materialinių nuostolių sumą atliktas neatsižvelgus į specialų proceso teisės reglamentavimą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti atsakovui G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 480 (keturis šimtus aštuoniasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. rugsėjo 9 d. AB Swedbank banke, mokėjimo kodas MU-67-867-2026. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.