- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-06-16
- Bylos Nr.
- e2-2177-1037/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00361-2026-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Ieškovas
- ELECTROCOM, UAB
- Atsakovas
- Uždaroji akcinė bendrovė "ALJUVA"
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys, veikdamas Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu, sekretoriaujant Inai Visockienei, dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto ELECTROCOM, UAB atstovei advokatei Akvilei Gargasaitei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aljuva“ atstovui advokatui Daliui Poviliui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotolinio vaizdo bei garso priemonėmis išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto ELECTROCOM, UAB ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Aljuva“ dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62² straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus regiono apylinkės teismui, buvo priskirta nagrinėti Telšių apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 094,86 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės nemokumo administratorius, vykdydamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme numatytas pareigas, nustatė, jog bendrovės debitorių sąraše yra užfiksuotas uždarosios akcinės bendrovės „Aljuva“ 1 094,86 Eur dydžio įsiskolinimas pagal 2025 m. balandžio 17 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. EL0000022587. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmeti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad įmonė neturi sąskaitos faktūros, pagal kurią ieškovė prašo priteisti skolą. Pasak atsakovės, ieškovė nepateikė sąskaitos faktūros, kuri būtų pasirašyta jos atsakingo ir prekes priėmusio darbuotojo. Atsakovė nurodė, kad prekės pagal sąskaitą faktūrą jai perduotos nebuvo. Taip pat atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš bankroto administratoriaus, kadangi jis pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Ieškinys atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Tai reiškia, kad tarp šalių prievolinį santykį sukuria ne tik susitarimas, bet ir šalių priešpriešinių pareigų vykdymas. Pardavėjui, šiuo atveju ieškovei, kyla pareiga perduoti prekes, o atsakovei tik tada kyla pareiga už jas sumokėti.
Atsakovei neigiant faktą, kad ji prekes gavo, ieškovė privalo įrodyti, kad jas atsakovei perdavė ir tik tai įrodžius būtų pagrindas iš atsakovės priteisti skolą pagal išrašytą sąskaitą faktūrą. Tokią šalių įrodinėjimo pareigą nulemia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio nuostatos.
Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė prekes nurodytas sąskaitoje faktūroje
Nr. EL0000022587, būtų perdavusi atsakovei. Šios aplinkybės nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai G. S. ir V. S.. Priešingai, šių liudytojų parodymų turinys patvirtina, jog atsakovei prekės perduotos nebuvo. G. S. nurodė, kad prekes perdavė V. S., kad jis jas perduotų atsakovei ir tuo pagrindu išrašė sąskaitą faktūrą, o liudytojas V. S. nurodė, kad jokių prekių nepriėmė, jų išduoti neprašė, įmonėje nebedirbo. Byloje nesant kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad prekės atsakovei buvo perduotos, prievoliniai teisiniai santykiai tarp šalių nesusiklostė ir atsakovei pareiga mokėti už prekes, kurių ji negavo, nekyla. Vien tik sąskaitos – faktūros išrašymas joje nesant atsakingų asmenų parašų ir kitų įrodymų apie prekių gavimą, nesuteikia teismui pagrindo konstatuoti nei šalių susitarimo dėl prekių perdavimo, nei paties prekių perdavimo fakto. Dėl to ieškinys atmestinas.
Atsakovė nurodė, kad ji patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš bankroto administratoriaus, kadangi jis pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Poziciją, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš bankroto administratoriaus, atsakovės atstovas grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-823/2020.
Atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš bankroto administratoriaus yra nepagrįstas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šis teisinis reguliavimas numato bylinėjimosi išlaidų priteisimą tik iš šalies, galiojantis teisinis reguliavimas bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atstovo nenumato. Atsakovės argumentai, kad ieškovės atstovas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir taip tarsi įmonei padarė žalos, nes ši turėjo papildomų išlaidų, yra susiję su bankroto administratoriui taikytina civiline atsakomybe, kuri nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Bankroto administratoriaus civilinę atsakomybę nulemiančių sąlygų visumos įrodinėjimas galėtų būti atskiros bylos pagrindas atsakovei pareiškus ieškinį.
Taip pat nepagrįsti atsakovės argumentai, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi priimta civilinėje byloje
Nr. e3K-3-322-823/2020. Pažymėtina, kad šioje nutartyje buvo sprendžiami visiškai kiti klausimai, kurie nebuvo susiję su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu. Atsakovės minėtoje nutartyje, buvo sprendžiamas restitucijos taikymo klausimas ir ar restitucijos dalyką sudarančios piniginės lėšos gali būti grąžinamos iš administravimui skirtų lėšų. Be to, buvo sprendžiamas ir teisinių pasekmių klausimas, jeigu šių pinginių lėšų nepakaktų iš administravimui skirtų išlaidų atlyginti. Dėl to konstatuoti, kad vadovaujantis šią nutartimi turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos iš bankroto administratoriaus, nėra jokio pagrindo, nes nagrinėjamo klausimo kontekstas ir pats sprendžiamas klausimas skiriasi iš esmės.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 73 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos, todėl atsakovės turėtos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos už teisinę advokato pagalbą priteistinos iš ieškovės skirtų administravimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnio 2 dalimi, 262 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 73 straipsnio 2 dalies 7 punktu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti. Priteisti atsakovei „Aljuva iš likviduojamos dėl bankroto ELECTROCOM, UAB bankroto administravimui skirtų lėšų“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.