Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų R. Z. ir K. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolio D. T. veiksmų, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, VĮ Registrų centras, R. Z. ir K. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

A. D. T. pateikė teismui pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą dėl antstolio D. T. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė: 1) panaikinti skundžiamus 2026 m. vasario 2 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2026 m. vasario 4 d. raginimą Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdyti sprendimą ir 2026 m. vasario 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip išvestinius iš pirmojo naikintino antstolio patvarkymo; 2) sustabdyti vykdymo procesą arba jį atidėti iki išnyks aplinkybės, nurodytos rašte; 3) netenkinus 1 ar 2 prašymo, kreiptis į teismą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo. Antstolis 2026 m. kovo 2 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundo netenkino.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Šiuo atveju tarp suinteresuotų asmenų buvo aiškus ginčas, todėl ir jų interesai buvo priešingi. Kad ginčas egzistuoja, rodo ir tai, kad išieškotojai (partneriai) prašė visiškai priešingo dalyko: savivaldybės administracijos skundą atmesti, sprendimo vykdymo neatidėti, nestabdyti, vykdyti nedelsiant. Tuo tarpu pareiškėja prašė skundą tenkinti, vykdymą atidėti arba sustabdyti neapibrėžtam laikui. Taigi akivaizdu, jog vien procesiškai yra aiškus interesų priešingumas, ginčas.

LAT praktikoje nėra jokio draudimo priteisti bylinėjimosi išlaidas vien todėl, kad teisena yra ypatingoji. Pvz., LAT yra išaiškinęs: „tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-383-684/2016, 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2009; 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 488/2013).

Europos Žmogaus Teisų Teismo (EŽTT) praktikoje nėra jokio skirstymo dėl to, kokiame procese (ginčo ar ne ginčo) buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos. EŽTT 2025-05-13 sprendime byloje R. prieš Lietuvą (Nr. 3181/22) konstatavo, kad bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas (nenagrinėjimas) byloje, kuri išspręsta pareiškėjo naudai, pažeidžia fundamentinę teisę į teismą (sprendimo 15 ir 20 punktai).

Vykdymo procese ginant savo teises, pagal naują LAT praktiką, svarbiausias kriterijus yra ne interesų priešingumas, o priežastys, dėl kurių kilo išlaidos. Priežastis šiuo atveju akivaizdi - Savivaldybės administracija padavė prieš antstolį skundą, kuris buvo visiškai nepagrįstas, skirtas tik vilkinti įsiteisėjusio sprendimo vykdymą. Jeigu ji nebūtų padavusi skundo, o gerbusi galiojantį teismo sprendimą, jį vykdžiusi, nebūtų ir bylinėjimosi išlaidų. Dirbo antstolis, dirbo teismas, dirbo išieškotojai ir jų advokatas. Todėl pareiškėja turi prisiimti savo skundo pateikimo ir su tuo susijusių išlaidų riziką.

Ydingas ir tas argumentas, neva išieškotojai „neprivalėjo“ teikti atsiliepimo. Bet juk ir savivaldybės administracija „neprivalėjo“ teikti skundo - galėjo tiesiog gerbti įsiteisėjusį sprendimą ir jį vykdyti, nekeldama proceso dalyviams papildomų išlaidų.

Atsiliepimas įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

Nagrinėjamu atveju apeliantai skundžia tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas suinteresuotų asmenų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama atskirojo skundo ribose.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkinus pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, nepriteistos bylinėjimosi išlaidos suinteresuotiems asmenims, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ypatingosios teisenos bylose

CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Nors pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundas buvo atmestas, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog negalima vertinti, kad pareiškėjos ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas. Be to, priėmus pareiškėjo skundą, 2026 m. kovo 4 d. teisėjo rezoliucijoje suinteresuotiems asmenims buvo pasiūlyta, ne įpareigota, pateikti atsiliepimus. Suinteresuotiems asmenims R. Z. ir K. R. atsiliepimo teikimas šioje byloje nebuvo būtinas, todėl pirmosios instancijos teismas suinteresuotų asmenų R. Z. ir K. R. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė.

Nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjos ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi nebuvo priešingas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir siekė, kad antstolio procesiniai veiksmai būtų pripažinti neteisėtais bei panaikinti. Tuo tarpu apeliantai pateiktu atsiliepimu prašė skundą atmesti. Taigi proceso dalyviai siekė priešingų procesinių rezultatų - vieni reikalavo antstolio veiksmus panaikinti, kiti - juos palikti galioti.

Tokia situacija visiškai atitinka CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį, kai dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra priešingi ir dėl to gali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Priešingų interesų egzistavimą patvirtina ir pats proceso rezultatas - pareiškėjos skundas buvo atmestas visiškai, todėl buvo apginta būtent suinteresuotų asmenų ginama pozicija.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutarties motyvas, kad atsiliepimo pateikimas nebuvo privalomas, todėl jo rengimo išlaidos neatlyginamos, neturi teisinio pagrindo. CPK 42 straipsnio 5 dalis nustato proceso dalyvių teisę teikti paaiškinimus, atsikirtimus ir kitus procesinius dokumentus savo teisėms bei interesams ginti. CPK 17 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, o CPK 12 straipsnyje - dispozityvumo principas. Šie principai reiškia, kad kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats sprendžia, kokiomis procesinėmis priemonėmis gins savo teises. Teismas negali vėliau konstatuoti, kad teisėtai pasinaudojus įstatymo suteikta procesine teise patirtos išlaidos savaime laikytinos nebūtinomis vien dėl to, kad procesinis dokumentas nebuvo privalomas. Priešingu atveju būtų paneigta proceso šalių teisė aktyviai ginti savo interesus ir būtų nepagrįstai ribojama teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjos skundas buvo nukreiptas prieš antstolio atliktus vykdymo veiksmus, kuriais buvo įgyvendinamas įsiteisėjęs teismo sprendimas išieškotojų naudai. Todėl skundo patenkinimas būtų tiesiogiai paveikęs išieškotojų materialines teises bei galimybę įvykdyti teismo sprendimą. Tokioje situacijoje atsiliepimo nepateikimas būtų reiškęs pasyvų savo teisių negynimą, nors procesas tiesiogiai galėjo paveikti išieškotojų interesus. Todėl išlaidos advokato pagalbai, rengiant atsiliepimą, buvo būtinos ir protingos.

Šiuo atveju nėra ginčo, kad: pareiškėja inicijavo procesą; pareiškėjos skundas buvo atmestas visiškai; būtent dėl šio skundo apeliantai buvo priversti samdyti advokatą ir rengti procesinį dokumentą. Taigi egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjos procesinių veiksmų ir apeliantų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti apeliantams bylinėjimosi išlaidas, nes netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir klaidingai aiškino CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismo išvada, kad pareiškėjos ir apeliantų interesai nebuvo priešingi, neatitinka bylos medžiagos, kadangi pareiškėja siekė, jog skundas dėl antstolio veiksmų būtų patenkintas, o apeliantai atsiliepimu prašė jį atmesti, taigi proceso dalyviai siekė priešingų procesinių rezultatų. Taip pat nepagrįstas teismo argumentas, kad apeliantų patirtos išlaidos negali būti atlyginamos vien dėl to, jog jiems nebuvo nustatyta pareiga teikti atsiliepimą. Aplinkybė, jog teismas tik pasiūlė pateikti atsiliepimą, nepaneigia byloje dalyvaujančių asmenų teisės aktyviai ginti savo teises ir interesus bei reikalauti atlyginti patirtas būtinas ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė suinteresuotiems asmenims jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl suinteresuotų asmenų atskirasis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama, nurodant, kad suinteresuotiems asmenims iš pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistinos 1815,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkinus suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą, iš pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistinos 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir nurodyti: „suinteresuotiems asmenims R. Z. ir K. R. iš pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti 1815,00 Eur (tūkstantis aštuoni šimtai penkiolika eurų 00 et) bylinėjimosi išlaidas.“

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotiems asmenims R. Z. ir K. R. iš pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 968,00 Eur (devyni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 00 et) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.