Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Estijos įmonės „PlusPlus Capital“ AS atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Estijos įmonės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei D. U. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys S. A., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos, E. A..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovė Estijos įmonė „PlusPlus Capital“ AS (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. U. (toliau – ir atsakovė) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2026 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovės Estijos įmonės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei D. U. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu paliko nenagrinėtą.

Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu mirė atsakovė D. U., kurios palikimo iki šiol niekas nepriėmė, ji nebuvo sudariusi testamento, jos testamento vykdytojo nėra. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog atsakovė nepaliko jokio turto, kurį būtų galima administruoti, vertino, kad nėra galimybės paskirti ir palikimo administratoriaus.

Teismas sprendė, kad D. U. įpėdiniams nepriėmus jos palikimo, teisių perėmimas vis dar galimas, nes egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga perimti valstybei palikimą. Teismas vertino, kad šiuo atveju formaliai egzistuoja CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytas pagrindas sustabdyti civilinę bylą iki palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimo, tačiau CK 1.5 straipsnio 4 dalis aiškiai įpareigoja teismą aiškinant įstatymus ir juos taikant vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Teismo vertinimu, nors valstybei neribotai išlieka teisė priimti atsakovės palikimą, nesant duomenų apie paveldėtiną turtą, nėra ir realaus pagrindo valstybei imtis veiksmų užvesti paveldėjimo bylą ir tokiu būdu perimti atsakovės procesines teises šioje byloje. Formaliai teisių perėjimas vis dar yra galimas, tačiau atsakovei nepalikus jokio turto, valstybės vardu veikiančios Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neturi jokio realaus pagrindo kreiptis valstybės vardu dėl atsakovės palikimo priėmimo. Tokiu būdu bylos sustabdymas neribotam laikui, nesant realios tikimybės, kad valstybė kada nors imsis veiksmų atsakovės palikimui priimti, neatitinka protingumo kriterijaus, pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 straipsnis).

Atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju dėl objektyvių priežasčių byloje negali būti tiksliai įvardijamas bylos dalyvis – atsakovės teisių perėmėjas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir siekdamas neužkirsti ieškovei galimybės ginti savo teises ateityje, teismas paliko ieškinį nenagrinėtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė Estijos įmonė „PlusPlus Capital“ AS prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutartį, kuria nutarta palikti ieškinį nenagrinėtą ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas 2026 m. balandžio 23 d. užklausė VĮ Turto banką, ar po D. U. mirties VĮ Turto bankas kreipsis dėl paveldėjimo valstybės vardu, neatskleidęs aplinkybės, kad teisme nagrinėjama byla dėl D. U. sandorio pripažinimo negaliojančiu, po kurios išnagrinėjimo atsakovei gali atsirasti teisė į palikimą sudarantį turtą. Ieškovo teigimu, teismas, neatskleidęs visos informacijos apie iškeltą bylą ir joje pareikštus reikalavimus, sudarė prielaidas VĮ Turto bankui pateikti atsakymą pagal ribotą informaciją.

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutartyje, kuria panaikinta 2025 m. gruodžio 31 d. nutartis, konstatavo, kad kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Vadovaujantis CK 5.62 straipsniu ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, valstybė jau yra laikoma D. U. paveldėtoja, o paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas atlieka tik jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimo funkciją.

Pirmosios instancijos teismas turėjo ne klausti, ar VĮ Turto bankas kreiptis dėl paveldėjimo valstybės vardu, o įtraukti į bylą valstybei atstovaujančią instituciją, nes D. U. palikimas jau perėjo valstybei įstatymo pagrindu, tik šis juridinis faktas nėra įformintas.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti skundo reikalavimus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovė negali būti įpareigota priimti mirusios motinos ir mirusio brolio palikimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė, nesikreipdama į notarą su pareiškimais dėl palikimo priėmimo į motinos ir brolio paveldėtą turtą ir nepateikdama pareiškimų atsisakyti paveldėti turtą (jo dalį), savo pasyviais veiksmais apskritai neatliko jokio sandorio.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriama actio pauliano taikymo antroji sąlyga „ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises“. Atsakovės veiksmuose nebuvo aktyvaus palikimo atsisakymo veiksmo (ji notarui nepateikė raštiško pareiškimo nuo palikimo atsisakymo), o pasyvus elgesys, neveikimas negali būti prilyginamas „ginčijamam sandoriui“ ar piktybiškam veiksmui, siekiant pažeisti kreditoriaus teises.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu – jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, pagrįstumo ir teisėtumo.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti bylą tik pagal įstatymo nustatyta tvarka pareikštą suinteresuoto asmens pareiškimą, o teismo teisė veikti ex officio yra ribojama įstatymu.

Konstitucinė teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje, nereiškia, kad egzistuoja galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos iškėlimo bet kokiu būdu ar forma. Priešingai, siekiant užtikrinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba ir kartu nepažeisti civilinio proceso įstatyme įtvirtintų principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir jų rungimosi, CPK nustato aiškią tvarką, kaip turi būti įgyvendinama kreipimosi į teismą teisė. Ieškiniui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 111, 135 straipsniai), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui pareiškimą ar ieškinį paduodantis asmuo.

Nagrinėjamu atveju Alytaus apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės Estijos įmonės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei D. U. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Nustatyta, kad nagrinėjant bylą atsakovė D. U. (duomenys neskelbtini) mirė.

CPK 48 straipsnio 1 dalis numato, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. CPK 53 straipsnis numato, kad byloje turinčiam dalyvauti mirusio ar nustatyta tvarka paskelbto mirusiu fizinio asmens įpėdiniui, jeigu palikimo dar niekas nepriėmė, atstovauja paskirtasis palikimo turtui saugoti ir tvarkyti testamento vykdytojas arba palikimo administratorius.

CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 45 straipsnyje įtvirtintos teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2014).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad nagrinėjamu atveju mirus atsakovei pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus ir rinko duomenis apie mirusios atsakovės palikimą, įpėdinius ir kitą reikšmingą informaciją. Alytaus r. sav. 1-ojo notaro biuro notarė L. K. 2025 m. gruodžio 31 d. ir 2026 m. gegužės 11 d. raštais informavo, kad mirus D. U., kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), palikimas Alytaus r. sav. 1-ajame notaro biure nebuvo priimtas, Testamentų registro duomenimis D. U. paveldėjimo bylos nėra, palikimo priėmimo faktas neįregistruotas. VĮ Turto bankas 2026 m. balandžio 27 d. pateikė informaciją, kad Testamentų registro duomenimis nėra registruoto mirusiosios D. U. palikimo priėmimo fakto, kad mirusioji neturėjo akcijų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurį galėtų paveldėti valstybė.

Taigi, šiuo metu mirus atsakovei, jos palikimo iki šiol niekas nepriėmė, atsakovė nebuvo sudariusi testamento, jos testamento vykdytojo nėra. Be to, VĮ Turto bankas pateikė duomenis, kad atsakovė nepaliko jokio registruoto turto, kurį galėtų paveldėti valstybė. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo metu nelikus atsakovo tolesnis bylos nagrinėjimas nėra galimas.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo metu nėra mirusios atsakovės teisių perėmėjo, atsakovė nepaliko jokio turto, taigi, valstybės vardu veikiančios VĮ Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neturi jokio realaus pagrindo kreiptis valstybės vardu dėl atsakovės palikimo priėmimo. Be to, jog byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų pateikusi prašymą įtraukti į bylą atsakovais VĮ Turto banką ir (ar) Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nors nurodyti byloje naują atsakovą yra ieškovo pareiga ir teismas pats nurodyti atsakovo byloje neturi galimybės. Ieškovo argumentai, jog teismas turėtų įtraukti į bylą valstybei atstovaujančią instituciją, nesukels teisinių padarinių, nes atsakovo byloje nėra, o ieškovas, kaip jau buvo paminėta, kito atsakovo byloje nenurodė. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.