Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-3202/2026 Bylos Nr. BIK-736/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00013-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkės), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios E. Š. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 17 d. nuosprendžių priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistoji E. Š. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Kasatorė skunde nurodo, kad žemesnės instancijos teismai jos veiksmuose nepagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170² straipsnio 1 dalies įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius. Pagal teismų praktiką asmuo į baudžiamąją atsakomybę gali būti traukiamas, jei paskleisti teiginiai yra konstatuojamojo, o ne vertinamojo pobūdžio. Kasatorės viešas įrašas buvo subjektyvi emocinė ir politinė reakciją į visuomenėje vykstančias diskusijas. Žemesnės instancijos teismai nepagrįstai pripažino įrašą faktų neigimu, todėl pažeidė Europos Žmogaus Teisių Teismo doktriną ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismai nepateikė motyvuotų išvadų, kad nuteistoji veikė grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl jos veiksmų buvo sutrikdyta ar galėjo būti sutrikdyta viešoji tvarka. Skunde teigia, kad žemesnės instancijos teismai byloje surinktus įrodymus vertino neobjektyviai, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teismai vertindami nuteistosios pasisakymą nepagrįstai suabsoliutino pateiktą specialisto išvadą ir neatsižvelgė į nuteistosios pasisakymo kontekstą. Žemesnės instancijos teismai taip pat nepateikė motyvuotų išvadų dėl nuteistosios kaltumo ir nevertino byloje kilusių abejonių nuteistosios naudai, taip pažeisdami BPK 305 straipsnio nuostatas ir in dubio pro reo principą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų ir nenustato faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas; 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, 6 punktas). Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 170² straipsnio 1 dalies) taikymo ir padarytų esminių BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimų yra deklaratyvūs, grindžiami žemesnės instancijos teismų atliktų įrodymų vertinimų kritika ir nesutikimu su nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados dėl E. Š. kaltumo padarius BK 170² straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Nuteistosios kasacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir nuteistosios gynėjos apeliaciniame skunde. Kasaciniame skunde keliami klausimai dėl nusikalstamos veikos požymių, įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai išnagrinėti ir dėl jų pateiktos motyvuotos išvados (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 7–22 punktai). Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių žemesnės instancijos teismų galimai padarytas teisės aiškinimo ir taikymo klaidas. Vien tai, kad žemesnės instancijos teismų išvados dėl byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių vertinimo yra kitokios, nei pageidauja nuteistoji, nesuteikia pagrindo spęsti, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Subjektyviu vertinimu grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nuteistosios E. Š. kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistosios E. Š. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.