Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. BIK-730/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-21
Bylos Nr.
BIK-730/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16395-2025-6
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Rima Ažubalytė (pirm.), Algimantas Valantinas, Olegas Fedosiukas
Nuteistasis
S. J.
Kategorijos

Kasacinio skundo Nr. DOK-3177/2026 Bylos Nr. BIK-730/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16395-2025-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.8.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugsėjo 21 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo S. J. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 9 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymą klausimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu prašoma pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nuosprendžio dalį, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti, taikant intensyvią priežiūrą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė BK 41 straipsnio 2 dalį ir BK 54 straipsnį, nes nuosprendžiu S. J. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nepritaikius BK 75 straipsnio, parinkta nepakankamai įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių bei jų santykio, neįsigilinus į konkrečių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, veikų padarymo pobūdį, pavojingumo laipsnį, priežastis ir pasekmes, nuteistojo asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes. S. J. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, iš gauto uždarbio atlygina padarytą žalą, todėl laisvės atėmimas atliekant arešto bausmę nutrauks jo socialinius ryšius, bei palauš siekį įsitvirtinti visuomenėje bei toliau eiti teisingu gyvenimu keliu.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Kasaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas prašydami taikyti S. J. BK 75 straipsnio nuostatas, iš esmės prašo iš naujo įvertinti jo asmenybę, jo ryšius su socialine aplinka ir kitas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, t. y. siekia, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo įvertintų BK 75 straipsnio taikymui reikšmingas aplinkybes bei padarytų nuteistajam palankias išvadas. Tačiau tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme teisės taikymo aspektu įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, bylos faktinės aplinkybės, įskaitant ir aplinkybes, svarbias BK 75 straipsnio taikymui, nėra nustatomos. Šių faktinių aplinkybių tyrimas ir vertinimas, bausmės teisingumo vertinimas jos švelnumo ar griežtumo aspektu yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme. Kartu teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad BK 75 straipsnio taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos sritis ir jo taikymas yra galimas tais atvejais, kai teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nepateikti teisiniai argumentai, kurie nurodytų pagrindą nagrinėti šį klausimą teisės taikymo aspektu kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo S. J. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenkos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima AžubalytėOlegas FedosiukasAlgimantas Valantinas