Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Guruškinienė, sekretoriaujant Justinai Kapustinai, dalyvaujant prokurorei A. A.-K., kaltinamajam A. O., viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, deklaruota ir dabartinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. O. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2026 m. sausio 23 d., apie 17.50 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam E. C. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam E. C. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kraujosruvą kairės akies apatiniame voke ir skruoste.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. O. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad viskas vyko 2026 m. sausio 23 d. Sukonfliktavo su E. C., buvo pasakyta ir keiksmažodžių. E. C. stumtelėjo jo tėtį ir jis tiesiog trenkė E. C. vieną kartą. Buvo didelė provokacija tiek žodžiais, tiek veiksmais. Tiesiog nesusilaikė, gailisi, smogė pirmas, E. C. atgal jam netrenkė. Po to išėjo. Atsiprašė E. C., ir savo sesės. Gailisi, kad trenkė E. C. Trenkė vieną kartą dešiniu kumščiu į veido sritį prie akies. Įvyko su nukentėjusiuoju žodinis konfliktas. Prieš atvykstant pas E. C. į namus, telefonu E. C. jam pasakė, kad sumuš. Tėtis išgirdo jų pokalbį, supyko ir nusprendė abu nuvažiuoti pas E. C. Prieš suduodant smūgį konfliktavo žodžiais, o trenkė tada, kai E. C. pastūmė jo tėtį. Matė, kad yra pareikštas 100,06 Eur civilinis ieškinys, pripažįsta jį. Sutinka atlyginti. Toks jo elgesys yra nepriimtinas, gailisi, atsiprašė iš karto tiek sesers, tiek E. C.. E. C. yra sesers sugyventinis. Pirmą kartą yra tokia situacija, daugiau nepasikartos, nes jis yra ramus. Civilinio ieškinio iš karto neatlygino, nes buvo finansinės problemos, pasižada atlyginti.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes A. O. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. O. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

Įtariamasis A. O. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. C. yra jo sesers N. O. sugyventinis, jie kartu gyvena virš 5 metų, jie su juo iki šiol sutarė, palaikė gerus santykius. Gali paaiškinti, kad 2026 m. sausio 23 d., apie 17.30 val. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jam telefonu paskambino E. C., jie pradėjo telefonu konfliktuoti dėl pinigų ir kitų asmeninių priežasčių. Jam su juo kalbant jis pasakė: „(necenzūrinis žodis) tau galvą“. Jis tuo metu buvo įsijungęs telefono garsiakalbį ir tuos žodžius išgirdo jo tėtis V. O. Jie pradėjo telefonu visi konfliktuoti, jo tėtis paklausė E. C., kur jis šiuo metu yra, kad nori pakalbėti. Šis atsakė, kad namuose ir E. C. nutraukė pokalbį telefonu. Jie su tėčiu nusprendė nuvažiuoti pas E. C., kadangi gyvena netoli, išsiaiškinti viską ne telefonu. Jam kartu su tėčiu V. O. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė vaikas. Jie įėjo į butą. Bute buvo jo sesuo N. O., E. C. ir jų bendri du vaikai. E. C. išėjo iš vonios kambario. Jis paprašė jo, kad išeitų į lauką pakalbėti. Jis nėjo. Jie visą tą laiką, t. y. E. C., jis ir jo tėtis V. O. žodžiu konfliktavo, šūkavo. Jie įėjo į butą ir visi buvo svetainės kambaryje. Jis ir E. C. konfliktavo žodžiu, kadangi jis jį kaltina, kad jis pavogė jam priklausančius pinigus, o jis jį kaltina, kad jis negrąžina jam priklausančių pinigų. Jie abu turi bendrą verslą. Konfliktas vyko žodžiu, buvo vartojami keiksmažodžiai, šūkavimai, daugiausiai konfliktavo dėl pinigų ir dėl kitų asmeninių priežasčių. Žodinio konflikto metu E. C. nuolat juos provokavo, sakydamas: „Tai duok, duok į galvą, sumuškit mane“. Konfliktuojant žodžiu E. C. pastūmė jo tėtį V. O., sakydamas: „Eikit iš mano buto“. Jis tuo metu supykęs, tyčia, vieną kartą, dešinės rankos kumščiu trenkė E. C. į veido sritį. E. C. jam atgal netrenkė, tiesiog stovėjo. Jis išėjo iš buto. Po kiek laiko iš buto išėjo ir jo tėtis, kuris jam paaiškino, jog E. C. kažkam skambina. Jis nežinojo, kad jis skambina bendruoju pagalbos numeriu, todėl nepasiliko įvykio vietoje. Būtų žinojęs, kad jis skambina policijai, būtų namo neišvažiavęs, nes savo kaltę pripažįsta, sutinka, kad padarė blogai, dėl to labai gailisi. Kitą dieną atsiprašė E. C., atsiprašė ir sesės už sukeltą konfliktą namuose. Taip pat tą dieną, kai atsiprašė, sesuo N. O. sugyventiniui E. C. pasakė, kad šis atsiimtų pareiškimą, kadangi, jos nuomone, jis pats juos provokavo, jis tuo metu buvo šalia ir viską girdėjo (t. 1, b. l. 93 – 96).

Įtariamasis A. O. papildomos apklausos metu parodė, kad parodymus apie įvykį davė pirmos apklausos metu, tada papasakojo viską kaip buvo, nieko papildyti šiuo metu nenori, tik nori paaiškinti, kad jeigu ne E. C. provokacija žodžiais, jis jam nebūtų sudavęs vieną kartą kumščiu į veido sritį. Jis po įvykio jo atsiprašė, atsiprašė jo šeimos, dėl įvykio labai gailisi iki šiol, nori su E. C. susitaikyti, sutinka atlyginti žalą Valstybinei ligonių kasai, tai padarys kuo greičiau ir apie atlygintą žalą informuos ikiteisminio tyrimo tyrėją elektroniniu paštu (t. 1, b. l. 104 – 106).

2026 m. sausio 23 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, nurodyta, kad pareiškėjas E. C. parodė, kad 2026 m. sausio 23 d. apie 17.50 val. pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo sugyventinės brolis A. O. ir jo tėvas V. O.. Kilus žodiniam konfliktui dėl pinigų, jis bandė A. O. išstumti iš buto ir tuo tarpu jis jam vieną kartą rankos kumščiu sudavė į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Dėl šio įvykio jam padaryta fizinė ir moralinė žala. Civilinio ieškinio pareiškimo tvarka jam išaiškinta, jo nereikš. Prašo kaltus asmenis nubausti įstatymo nustatyta tvarka. Papildomai jis parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine N. O.. Su ja kartu gyvena apie 8 metus. Dirba pagal individualią veiklą ir pas jį kartu dirba jo sugyventinės brolis A. O., kuris nuo jų gyvena atskirai, t. y. adresu (duomenys neskelbtini). 2026 m. sausio 23 d. vakare buvo duše ir apie 17.50 val. išgirdo, kad pas juos į namus atėjo jo sugyventinės brolis A. O. ir jos tėvas V. O., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jam išėjus iš dušo, V. O. jam pradėjo grasinti, kad jį užmuš, kad jis nevaikščios gatvėje, pradėjo jį stumdyti. Konfliktas tarp jų vyksta dėl pinigų, nes, kaip ir minėjo, A. O. dirba pas jį ir jį užstoja jo tėvas. Jie tarpusavyje susiginčijo, jis V. O. pasakė išeiti ir jis išeidinėjo, tačiau A. O. iš jo namų išeiti nenorėjo, todėl jis jį bandė išstumti ir jis tuo tarpu, būnant jo bute, vieną kartą rankos kumščiu sudavė į veido sritį, dėl to jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Sukeltą fizinį skausmą 10 balų sistemoje vertina 5 balais. Visą šį konfliktą matė ir girdėjo jo sugyventinė N. O. bei jų nepilnamečiai vaikai. Anksčiau jis prieš jį nėra smurtavęs. V. O. jam yra grasinęs ir anksčiau, tačiau tai būna tik žodžiai, realių veiksmų nesiima. Po įvykio jis kreipėsi į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur jam buvo nustatytas akies voko ir periokulinės srities sumušimas. Įvykio metu buvo blaivus (t. 1, b. l. 14 – 21).

Nukentėjusysis E. C. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad parodymai, kuriuos davė 2026 m. sausio 23 d., rašydamas pareiškimą dėl jam sukelto fizinio skausmo, yra teisingi, nieko dėl to papildyti nenori. Tik nori paaiškinti, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui, po kelių dienų ar savaitės, tiksliai nepamena, jo sugyventinės brolis, kuris jam sukėlė fizinį skausmą, t.y. A. O., jo atsiprašė. Abu buvo susitikę (duomenys neskelbtini), kalbėjosi, jis jo nuoširdžiai atsiprašė, teigė, kad labai dėl įvykio gailisi, jo nuomone, jis suprato, kad pasielgė blogai, todėl prašo nutraukti ikiteismini tyrimą jo atžvilgiu, nes jis jam atleido ir jam jokių pretenzijų nebeturi, jie bendrauja toliau darbiniais reikalais, daugiau su juo neplanuoja palaikyti jokio ryšio. Pats jokio civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 30 – 33).

2026 m. sausio 24 d. asmens apžiūros protokole ir foto lentelėse nurodyta, kad apžiūrėjus E. C. kūną (asmens apžiūros pagrindas – asmens sutikimas) nustatyta, kad veido srityje, ties kairiąją akimi, ant nosies, matomas nežymus įbrėžimas, ties akiduobe matoma kraujosruva (mėlynė). Apžiūrint vyro kūną daugiau jokių kitų akivaizdžių sužalojimų nestebima (t. 1, b. l. 42 – 49).

2026 m. sausio 24 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole ir foto lentelėse nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), keturių aukštų daugiabutis, 27 butas. Patekus į butą stebimas buto prieškambaris. Atlikus įvykio vietos apžiūrą jokių nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų nenustatyta. Įvykio vietoje niekas nepaimta, fotografuota (t. 1, b. l. 34 – 41).

2026 m. sausio 24 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjos tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo ROIK (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad 2026 m. sausio 23 d. apie 18.34 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), į pranešėjo namus atėjo sugyventinės brolis ir tėvas ir prieš 5 minutes sumušė pranešėją rankomis. Asmenys jau pasišalino. Apie 18.37 val. atvykus nurodytu adresu pasitiko blaivus pranešėjas E. C., kuris paaiškino, kad būnant namuose ankščiau nurodytu adresu, į namus atėjo sugyventinės, blaivios N. O., su kuria jau gyvena ir veda bendrą ūkį apie 8 metus, brolis A. O. ir tėvas V. O., abu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su kuriais pranešėjas sukonfliktavo, po ko įvyko grumtynės ir šis jų metu buvo sužalotas, t.y. A. O. savo dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė į jo veido sritį, konkrečiai – į kairiąją akį. E. C. nurodė, kad V. O. jo fiziškai nesužalojo, tačiau dalyvavo konflikte, kuris jau tęsiasi apie mėnesį laiko dėl bendro verslo ir pinigų. E. C. nurodė, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, 10 balų sistemoje skausmą vertino 5 balais, teigė turintis pretenzijų ankščiau minėtiems vyrams. Į įvykio vietą iškviestas GMP ekipažas, kurie asmenį apžiūrėjo ir dėl tolimesnės apžiūros buvo išvežtas į Šiaulių Respublikinės ligoninės Priėmimo skyrių. Namuose kartu buvo ir mažamečiai vaikai, kurie, kaip abu tėvai nurodė, konflikto metu buvo namuose, tačiau nenukentėjo, buvo savo kambaryje kartu su mama N. O.. E. C. paaiškino, kad ankščiau policija dėl konfliktų niekada nebuvo kviesta, jokios kardomosios priemonės nebuvo taikytos, tačiau neslėpė, kad yra ir ankščiau konfliktavęs žodžiu su sugyventinės broliu ir tėvu. Įvykio vieta fotografuota, niekas nepaimta. Namuose vaizdą stebinčių kamerų nėra. Buvo naudotos kūno kameros (t. 1, b. l. 6 – 8).

2026 m. sausio 23 d. PRĮR įraše nurodyta, kad įvykio įregistravimo data ir laikas: 2026 m. sausio 23 d., 18.05 val., adresas: (duomenys neskelbtini). Pranešimas: į namus atėjo sugyventinės tėvas ir brolis, ir sumušė pranešėją rankomis. Asmenys jau pasišalino (t. 1, b. l. 11 – 13).

2026 m. sausio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro įrašas Nr. ID 95545147337, 2026 m. sausio 23 d. 18:02 val., įrašo trukmė – 00:01:49 min. Girdimas BPC operatorės ir pranešėjo pokalbis. Pranešėjas nurodo: „Čia žiūrėkit užpuolė (duomenys neskelbtini)“. BPC operatorei paklausus kas užpuolė, pranešėjas nurodo: „Žmonės“. BPC operatorei paklausus ką užpuolė, pranešėjas nurodo: „Mane“. BPC operatorei paklausus ar juos pažįsta, pranešėjas nurodo: Taip“. BPC operatorei paklausus už ką taip padarė, pranešėjas nurodo: „Daužo atėjęs pas mane į namus ir vaikai yra viduj ir žodžiu gąsdina“. BPC operatorei paklausus koks adresas, pranešėjas nurodo adresą ((duomenys neskelbtini)). BPC operatorei paklausus kas čia tokie atėjo pas pranešėją, kas jie tokie, kas jie pranešėjui, pranešėjas nurodo: „Nu mano draugės brolis su tėvu“. BPC operatorei paklausus ar draugė yra sugyventinė, pranešėjas nurodo: „Taip“. BPC operatorei paklausus ar jį sumušė, pranešėjas nurodo: „Taip“. BPC operatorei paklausus prieš kiek laiko, pranešėjas nurodo: „Ką tik“. BPC operatorei paklausus kiek minučių praėjo, pranešėjas nurodo: „Penkios“. BPC operatorei paklausus ar reikia medikų, pranešėjas nurodo: „Ne, nereikia“. BPC operatorei paklausus su kuo mušė, pranešėjas nurodo: „Su rankom“. BPC operatorei paklausus ar asmenys dar yra vietoje, pranešėjas nurodo: „Ne, jau išėjo“. Pranešėjas nurodo esantis E. C. (t. 1, b. l. 77 – 80).

2026 m. vasario 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. C. nustatytas sužalojimas – kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir skruoste. Tikėtina, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimas padarytas tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje, kietu buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. E. C. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 56).

2026 m. sausio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai. Vaizdo įrašas pavadinimu „export-6figj“, kuriame spalvotas vaizdas su garsu fiksuojamas policijos pareigūno vaizdo kamera 2026 m. sausio 23 d., laikotarpyje nuo 18:39:36 iki 18:54:17 Įrašo trukmė – 14 min 50 sek. Įrašo 18:39 pareigūnė suveda durų kodą, lipa laiptais laiptinėje į viršų, beldžiasi į buto duris, esančias kairėje. Buto duris atidaro vaikas. Pareigūnė pasisveikina, matosi, kad bute yra du mažamečiai vaikai ir moteris. Pareigūnė moters paklausia ar gali užeiti, moteris leidžia užeiti. Pareigūnams užėjus į butą, moteris kalba telefonu ir sako: „Ateik, atėjo, nes tu čia kvieteisi, eik aiškintis“. Pareigūnė paklausia moters ar ne ji kvietė, ji atsako, kad ne ji, kad kvietė vyras. Pareigūnė paklausia, kur šiuo metu yra jis, moteris paaiškina, kad vyras apačioje, sėdi automobilyje, su kažkuo kalbasi. Pareigūnė paklausia moters ar jis neblaivus, moteris atsako: „Blaivus, blaivus, visi mes blaivūs, viskas gerai“. Pareigūnė paklausia, tai kas čia dabar nutiko, aiškinasi situaciją, moteris paaiškina, kad konfliktavo vyras su jos tėčiu ir broliu (vaikas sako, jog susipyko senelis). Moteris paaiškina, kad jos brolis su tėčiu atvyko pas jos sugyventinį išsiaiškinti, kad jie susipyko dėl pinigų, pykčiai įvyko, nes jos sugyventinis ir jos brolis kartu dirba, moteris taip pat patvirtino, kad ji šiame konflikte nedalyvauja. Į butą sugrįžta vyras. Pareigūnė pasitikslina, kad vyras ir moteris yra sugyventiniai, bet jie tarpusavyje nekonfliktuoja. Pareigūnė paklausia vyro: „Tai jūs konfliktą su kuom turit?“ Vyras atsako: „Su jos broliu ir tėčiu, abudu atėjo čia į namus, gąsdina, grasina ir mušėsi“. Pareigūnė paklausia, kodėl vyksta konfliktas, vyras paaiškina: „Dėl to, kad jis pinigus pavogė iš mūsų, mes bendrai dirbam, nusuko pinigus“. Pareigūnė pasitikslina ar jie turi bendrą verslą, vyras patvirtina. Vyras toliau aiškina: „Jis prisimelavęs tam tėvui, tėvas net nežino visos situacijos, bet gina sūnų“. Pareigūnė paklausia su kuriuo vyras turi labiau konfliktą, t.y. ar su broliu sugyventinės, ar su tėvu. Vyras atsako, kad su broliu, taip pat papildomai paaiškina, kad tėtis kartu įmonėje nedirba. Pareigūnė dar kartą paklausia ar konfliktas vyksta tarp moters brolio ir vyro, moteris ir vyras tai patvirtina. Pareigūnė pasiteirauja ar vaikai įvykio metu nenukentėjo, moteris paaiškina, kad tikrai ne, kad po to atsiprašė jos ir vaikų konflikto dalyviai. Pareigūnė paklausia ar ilgą laiką tarp jų vyksta konfliktas, vyras atsako, kad neilgai, kokį mėnesį. Pareigūnas paklausia vyro ar jis šiuo metu yra išgėręs, vyras teigia, jog jis yra blaivus. Pareigūnė paklausia moters kiek jie laiko gyvena, moteris atsako, kad 8 metus, taip pat patvirtina pareigūnei, kad jie veda bendrą ūkį, vaikai yra bendri. Pareigūnė aiškinasi situaciją: „Šiandien jis čia atėjęs į namus, tas brolis ar ne jūsų“. Vyras pertraukia: „Su tėvu kartu, aiškintis, kadangi jis net nežino situacijos, vis tiek puola ir jisai puola, ir jisai puola“. Pareigūnė paprašo papasakoti plačiau kas įvyko, vyras pasakoja: „Apsikumščiavo ir išėjo, grasino ir visa kita“. Pareigūnė paklausia kaip grasino. Vyras: „Taip, užmušiu dar... (nesigirdi dėl radijo ryšio priemonės garso)“. Vyras teigia, jog toks kartas pirmas. Pareigūnė tikslinasi įvykio aplinkybes, paklausia: „Tai jums trenkė brolis ar ne?“ Vyras: „Taip“. Pareigūnė: „Tai jeigu aš čia gerai matau, mėlynė yra“. Pareigūnė žibintuvėliu pašviečia vyrui į veidą, matomas patinimas po kaire akimi. Pareigūnė: „O tėvas trenkė jums kažkaip, fiziškai?“ Vyras: „Taip, iš galvos norėjo pataikyt, bet nepateikė“. Pareigūnė patikslina, kad smurtavo sugyventinės brolis, išsiaiškina, kad trenkė vieną kartą, ranka, dešiniu kumščiu. Pareigūnė: „Fizinis skausmas jums yra sukeltas?“ Vyras: „Nu tai nežinau, pareiškimą parašysiu“. Pareigūnė: „Tai klausiu ar yra sukeltas fizinis skausmas?“ Vyras: „Taip“. Pareigūnė: „Kiek balų vertinat nuo 1 iki 10, nu 1 nedaug skaudėjo, 10 nu jau mirtinai“. Vyras: „Nu tai dėsim 5 tada“. Pareigūnė: „Penki, vertinat penkiais balais?“ Vyras patvirtina, taip pat patvirtina, kad norės rašyti pareiškimą. Pareigūnė paaiškina, kad bus iškviesti medikai, kurie turės apžiūrėti vyrą, kad galimai reikės jam vykti į ligoninės priėmimą. Pareigūnė paaiškina vyrui, kad reikės pasitikrinti blaivumą. Ji paimą jo dokumentą. Pareigūnas vyrui paduoda alkoholio kiekio matuoklio pūstuką išsilupti. Vyras išsilupęs pūstuką paduoda pareigūnui. Įrašo 18:45 pareigūnė išeina iš buto pakalbėti telefonu. Įrašo 18:49 pareigūnė pareina į butą. Paklausia pareigūno ar nuliai. Dar pasiteirauja kiek vyrui metų ir ar jis rašo pareiškimą. Vyras atsako, kad jam 36 metai ir kad pareiškimą rašys. Pareigūnė radijo ryšio priemone iškviečia medikus. Pareigūnė užsirašo visų duomenis. Pareigūnė paklausia: „Kur čia viskas įvyko?“ Moteris nurodo: „Čia (rodydama ranka į koridorių)“. Pareigūnai bute stovi, laukia. Vaizdo įrašas pavadinimu “export-31b2g“, kito pareigūno vaizdo kamera 2026 m. sausio 23 d., laikotarpyje nuo 18:39:40 iki 18:54:21, įrašo trukmė – 14 min 51 sek. Įrašo 18:39 vaizdo ir garso įraše pareigūnai lipa laiptais laiptinėje į viršų, pareigūnė beldžiasi į buto duris, esančias kairėje. Buto duris atidaro vaikas. Pareigūnė pasisveikina, matosi, kad bute yra du mažamečiai vaikai ir moteris. Pareigūnė moters paklausia ar gali užeiti, pareigūnas paklausia: „Ar galim pakalbėti?“ Moteris leidžia užeiti. Pareigūnams užėjus į butą, moteris kalba telefonu ir sako: „Ateik, atėjo, nes tu čia kvieteisi, eik aiškintis“. Pareigūnė paklausia moters ar ne ji kvietė, ji atsako, kad ne ji, kad kvietė vyras. Pareigūnė paklausia, kur šiuo metu yra jis, moteris paaiškina, kad vyras apačioje, sėdi automobilyje, su kažkuo kalbasi. Pareigūnė paklausia moters ar jis neblaivus, moteris atsako: „Blaivus, blaivus, visi mes blaivūs, viskas gerai“. Pareigūnė paklausia, tai kas čia dabar nutiko, aiškinasi situaciją, moteris paaiškina, kad konfliktavo vyras su jos tėčiu ir broliu (vaikas sako, jog susipyko senelis). Moteris paaiškina, kad jos brolis su tėčiu atvyko pas jos sugyventinį išsiaiškinti, kad jie susipyko dėl pinigų, pykčiai įvyko, nes jos sugyventinis ir jos brolis kartu dirba, moteris taip pat patvirtino, kad ji šiame konflikte nedalyvauja. Į butą sugrįžta vyras. Pareigūnė pasitikslina, kad vyras ir moteris yra sugyventiniai, bet jie tarpusavyje nekonfliktuoja. Pareigūnė paklausia vyro: „Tai jūs konfliktą su kuom turit?“ Vyras atsako: „Su jos broliu ir tėčiu, abudu atėjo čia į namus gąsdina, grasina ir mušėsi“. Pareigūnė paklausia, kodėl vyksta konfliktas, vyras paaiškina: „Dėl to, kad jis pinigus pavogė iš mūsų, mes bendrai dirbam, nusuko pinigus“. Pareigūnė pasitikslina, ar jie turi bendrą verslą, vyras patvirtina. Vyras toliau aiškina: „Jis prisimelavęs tam tėvui, tėvas net nežino visos situacijos, bet gina sūnų“. Pareigūnė paklausia, tai su kuriuo vyras turi labiau konfliktą, t.y. su sugyventinės broliu ar su tėvu, vyras atsako, kad su broliu, taip pat papildomai paaiškina, kad tėtis kartu įmonėje nedirba. Pareigūnė dar kartą paklausia ar konfliktas vyksta tarp moters brolio ir vyro, moteris ir vyras tai patvirtina. Pareigūnė pasiteirauja ar vaikai įvykio metu nenukentėjo, moteris paaiškina, kad tikrai ne, kad po to atsiprašė jos ir vaikų konflikto dalyviai. Pareigūnė paklausia ar ilgą laiką tarp jų vyksta konfliktas, vyras atsako, kad neilgai, kokį mėnesį. Pareigūnas paklausia vyro, ar jis šiuo metu yra išgėręs, vyras teigia, jog jis yra blaivus. Pareigūnė paklausia moters kiek jie laiko gyvena, moteris atsako, kad 8 metus, taip pat patvirtina pareigūnei, kad jie veda bendrą ūkį, vaikai yra bendri. Pareigūnė aiškinasi situaciją: „Tai šiandien jis čia atėjęs į namus, tas brolis ar ne jūsų? Vyras pertraukia: „Su tėvu kartu, aiškintis, kadangi jis net nežino situacijos, vis tiek puola, ir jisai puola, ir jisai puola“. Pareigūnė paprašo papasakoti plačiau kas įvyko, vyras pasakoja: „Apsikumščiavo ir išėjo, grasino ir visa kita“. Pareigūnė paklausia kaip grasino. Vyras: „Taip, užmušiu dar... (nesigirdi dėl radijo ryšio priemonės garso)“. Vyras teigia, jog toks kartas pirmas. Pareigūnė tikslinasi įvykio aplinkybes, paklausia: „Tai jums trenkė brolis ar ne?“ Vyras: „Taip“. Pareigūnė: „Tai jeigu aš čia gerai matau, mėlynė yra“. Pareigūnė žibintuvėliu pašviečia vyrui į veidą, matomas patinimas po kaire akimi. Pareigūnė: „O tėvas trenkė jums kažkaip, fiziškai? Vyras: „Taip, iš galvos norėjo pataikyt, bet nepateikė“. Pareigūnė patikslina, kad smurtavo sugyventinės brolis, išsiaiškina, kad trenkė vieną kartą, ranka, dešiniu kumščiu. Pareigūnė: „Fizinis skausmas jums yra sukeltas? Vyras: „Nu tai nežinau, pareiškimą parašysiu“. Pareigūnė: „Tai klausiu, ar yra sukeltas fizinis skausmas?“ Vyras: „Taip“. Pareigūnė: „Kiek balų vertinat nuo 1 iki 10, nu 1 nedaug skaudėjo, 10 nu jau mirtinai“. Vyras: „Nu tai dėsim 5 tada“. Pareigūnė: „Penki, vertinat penkiais balais?“ Vyras patvirtina, taip pat patvirtina, kad norės rašyti pareiškimą. Pareigūnė paaiškina, kad bus iškviesti medikai, kurie turės apžiūrėti vyrą, kad galimai reikės jam vykti į ligoninės priėmimą. Pareigūnė paaiškina vyrui, kad reikės pasitikrinti blaivumą. Ji paimą jo dokumentą, pareigūnas vyrui paduoda alkoholio kiekio matuoklio pūstuką išsilupti. Vyras išsilupęs pūstuką paduoda pareigūnui. Įrašo 18:45 pareigūnė išeina iš buto, pareigūnas grąžina dokumentą vyrui. Pareigūnas alkoholio kiekio matuokliu patikrina vyro blaivumą, garsiai įvardina, kad nuliukai. Pareigūnas dar kartą pasitikslina informaciją, paklausia kur įvyko konfliktas. Pareigūnas paklausia vyro: „Tai norėsit rašyt pareiškimą, konkrečiai ant brolio?“ Vyras: „Ant abiejų“. Įrašo 18:49 pareigūnė pareina į butą. Paklausia pareigūno ar nuliai, dar pasiteirauja kiek vyrui metų ir ar jis rašo pareiškimą. Vyras atsako, kad jam 36 metai ir kad pareiškimą rašys. Pareigūnė radijo ryšio priemone iškviečia medikus. Pareigūnė užsirašo visų duomenis. Pareigūnė paklausia: „Kur čia viskas įvyko?“ Moteris nurodo: „Čia (rodydama ranka į koridorių)“. Pareigūnai bute stovi, laukia (1 t., b. l. 81 – 85)

Įrodymų vertinimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamojo A. O. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo E. C. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, pareiškime, apie padarytą veiką, nurodytos aplinkybės, specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai veido srityje, neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis A. O. ,kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam E. C. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam E. C. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kraujosruvą kairės akies apatiniame voke ir skruoste, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismo vertinimu, A. O. suvokė, jog kumščiu suduodamas E. C. į veido sritį, vykdo pavojingą veiką dėl kurios nukentėjusiajam bus sukeltas fizinis skausmas ir padarytas bent minimalus sveikatos sutrikdymas ir tokių padarinių norėjo, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. A. O. padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo A. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. O. atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamasis yra dirbantis, baustas administracine tvarka. Teismas taip pat įvertina tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti, nenustatyta sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės prašomą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, nustatant bausmės dydį mažesnį nei numatytas bausmės vidurkis, tai yra skiriant 6 mėnesių laisvės apribojimą bausmę.

Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam pripažįstant kaltę.

Siekiant įgyvendinti bausmės tikslus ir tinkamai paveikti kaltinamojo elgesį, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 3 punktu, 4 punktu A. O. bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigotinas dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; dirbti, o darbo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos byloje yra pareiškusi 100,06 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam E. C. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 65-68). Už nukentėjusiajam suteiktas paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turtinė žala pagrįsta rašytiniais įrodymais, nukentėjusiajam E. C. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos dėl kaltinamojo A. O. tyčiniais veiksmais padarytų sužalojimų. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintinas ir už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas 100,06 Eur priteistina iš kaltinamojo A. O.. Taip pat iš kaltinamojo A. O. priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos – 100,06 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško priteistos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: skaitmeninė laikmena, esanti voke prie bylos galinio viršelio, paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303- 305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. O. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. O. paskirti laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 3 punktu, 4 punktu, A. O. bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą;

- dirbti, o darbo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. O. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui tenkinti visiškai - Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai iš A. O. priteisti 100,06 Eur (vieną šimtą eurų 06 ct) bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos – 100,06 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško priteistos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną, esančią voke prie bylos galinio viršelio, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti A. O., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.