Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-09-04 · Civilinė byla Nr. eCIK-977/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-04
Bylos Nr.
eCIK-977/2026
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00554-2025-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Andžej Maciejevski (pirm.), Irmantas Šulcas, Eglė Zemlytė
Atsakovas
L. N.
Trečiasis asmuo
Šalčininkų raj. savivaldybės administracijos Akmenynės seniūnija
Kategorijos

Dokumento Nr. Nr. DOK-2985 Bylos Nr. eCIK-977/2026 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00554-2025-0 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. rugsėjo 4 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininko), Irmanto Šulco ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 26 d. paduotu atsakovės L. N. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 10 d. sprendimo peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo. Byloje Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. liepos 10 d. sprendimu panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. vasario 25 d. sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės D. J. ieškinys, ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: įpareigojo atsakovę L. N. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti P. šeimos kapavietės ribas į tokią padėtį, kokia buvo iki 2023 m. birželio mėnesio, užtikrinant, kad ribos atitiktų teisės aktų reikalavimus; nustatė, kad, atsakovei per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovė D. J. turi teisę savo lėšomis atlikti P. šeimos kapavietės ribų atstatymo darbus, o patirtas išlaidas išieškoti iš atsakovės; priteisė ieškovei iš atsakovės 908,29 Eur nuostolių atlyginimą.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

1. Apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai apgynė, atsakovės teigimu, neteisėtai įrengtos kapavietės prižiūrėtojos (ieškovės) interesus, nors ši kapavietė nebuvo įregistruota ir nebuvo įrodytas jos įrengimo teisėtumas. Pasak atsakovės, iš neteisės teisė neatsiranda ir, remiantis kasacinio teismo praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, analogiškai neteisėtai įrengta kapavietė negali sukurti teisių, kurios būtų ginamos teisme.

2. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, nes netinkamai vertino tiek ieškovės, tiek liudytojų parodymus, rėmėsi tik prielaidomis. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, pagrįstai nustatė, jog ginčo vietoje P. K. nebuvo palaidota, tačiau apeliacinės instancijos teismas šias išvadas panaikino, iš naujo tiesiog kitaip aiškindamas liudytojų parodymus ir suteikdamas jiems kitokią įrodomąją reikšmę.

3. Apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas, sprendimą grindė motyvais ir tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių nebuvo nurodžiusi nė viena proceso šalis, todėl buvo pažeistas CPK 320 straipsnis bei įrodymų vertinimo taisyklės. Atsakovės manymu, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės savo iniciatyva kitaip aiškinti faktines aplinkybes ir tuo remiantis panaikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamais teismų procesiniais sprendimais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėjamu atveju atsakovė kasaciniu skundu skundžia visą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 10 d. sprendimą ir prašo priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Byloje pagal ieškinio reikalavimus buvo kilęs dvejopo pobūdžio ginčas: dėl atsakovės įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ir dėl 908,29 Eur nuostolių iš atsakovės priteisimo.

Nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas dėl atsakovės įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus kvalifikuotinas kaip kito pobūdžio ginčas, apmokestinamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas taisykles. CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad kituose ginčuose mokėtinas vieno šimto eurų žyminis mokestis, o procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

Vadovaujantis CPK 82 straipsnio 1 dalimi, CPK nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Lietuvos Statistikos departamento oficialiai skelbiamas 2026 m. II ketvirčio vartojimo kainų indeksas palyginus su 2017 m. liepos 1 d. yra 160,90 (https://osp.stat.gov.lt/kainu-indeksai-pokyciai-ir-kainos). Dėl to už atsakovės elektroninių ryšių priemonėmis teikiamą kasacinį skundą turėjo būti sumokėtas 121 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovė už teikiamą kasacinį skundą sumokėjo 24 Eur žyminį mokestį tik už turtinio pobūdžio reikalavimą.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti atsakovei L. N. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 24 (dvidešimt keturių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. rugpjūčio 25 d. Perlas Finance mokėjimo nurodymu Nr. TID 63621200. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej MaciejevskiIrmantas ŠulcasEglė Zemlytė