Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Getvita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Paiperis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Getvita“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2026 m. vasario 3 d. priimtas sprendimas už akių pagal ieškovės MB „Paiperis“ ieškinį atsakovei UAB „Getvita“ dėl skolos priteisimo. Sprendimu už akių teismas nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovei iš atsakovės 5 419,00 Eur skolą, 159,56 Eur palūkanas, 10,15 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 125,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2026 m. vasario 23 d. teisme gautas atsakovės UAB „Getvita“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovė prašė panaikinti 2026 m. vasario 3 d. priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė objektyviai nežinojo apie jos atžvilgiu tęsiamą civilinį procesą. Atsakovė nekvestionuoja ir neneigia fakto, jog yra LITEKO VEP posistemio vartotoja ir kad Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-1839-446/2026, prisijungusi prie savo paskyros, teikė prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo. Nepaisant to, atsakovė automatinių pranešimų apie į paskyrą adresuotus dokumentus gavimo funkcijos nebuvo nustačiusi, taip pat neaktyvavo pranešimų gavimo elektroniniu paštu ar telefonu opcijos, tad neprisijungusi prie LITEKO VEP posistemio paskyros aktualiu laikotarpiu, kai buvo siunčiami procesiniai dokumentai — ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo - objektyviai negalėjo žinoti apie teismo nustatytą terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti.

Be to, procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti vieninteliu būdu - elektroninio ryšio priemonėmis - vieną kartą, kiti CPK reglamentuoti procesinių dokumentų įteikimo būdai nebuvo išnaudoti, kas nulėmė atsakovės teisės į teisminę gynybą apribojimus.

Pastarosios faktinės aplinkybės, reikšmingos šalių ginčui visapusiškai ir objektyviai išspręsti, gali būti išsiaiškintos ir išanalizuotos tik nagrinėjant bylą iš esmės, išklausius abi ginčo šalis, ištyrus ir įvertinus abiejų ginčo šalių argumentus bei įrodymus, kuriais jie grindžiami, o ne atlikus formalų įrodymų vertinimą ir priėmus sprendimą už akių.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei buvo išsiųsti 2026 m. sausio 15 d. per LITEKO VEP posistemį ir laikytini įteiktais 2026 m. sausio 16 d.

Byloje nustatyta, kad atsakovė yra aktyvi LITEKO VEP sistemos naudotoja, jos paskyra nebuvo deaktyvuota, o sutikimas gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis nebuvo atšauktas. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė LITEKO VEP (EPP) sistema faktiškai naudojosi šioje byloje dėl ieškovės reikalavimo dėl skolos priteisimo išduodant teismo įsakymą, t. y. 2025 m. lapkričio 20 d. buvo išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-1839-446/2026, kuris buvo panaikintas atsakovei per EPP sistemą pateikus prieštaravimus, taip pat 2026 m. sausio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams priėmus nutartį dėl ieškinio priėmimo ir bylos perdavimo pagal teismingumą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovei ne tik buvo žinoma apie vykstantį ginčą, bet ir ji aktyviai naudojosi EPP sistema savo procesinėms teisėms įgyvendinti. Atsakovė, pateikdama prieštaravimus dėl teismo įsakymo būtent per EPP sistemą, turėjo suvokti tiek šios sistemos paskirtį, tiek tai, kad tolesnė procesinė komunikacija su teismu bus vykdoma per tą pačią informacinę sistemą.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po minėto incidento būtų nutraukusi sutartinius santykius su ieškove. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad šalis ir toliau siejo paslaugų teisiniai santykiai – ieškovė toliau teikė paslaugas, o atsakovė už jas atsiskaitė. Šią aplinkybę patvirtina ir kartu su ieškiniu pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad po 2024 m. spalio 4 d. incidento atsakovė apmokėjo kelias vėliau išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, t. y. 2024 m. spalio 21 d. PVM sąskaitas-faktūras serija (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-11-11 PVM sąskaitas faktūras serija (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2024 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini). Šių aplinkybių neginčija ir pati atsakovė.

Pats pažeidimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina tik šviesolaidinės linijos pažeidimo faktą, tačiau nepatvirtina nei ieškovės kaltės dėl šio incidento, nei to, kad atsakovė po šio įvykio būtų atsisakiusi ieškovės paslaugų ar nutraukusi tarp šalių susiklosčiusius santykius. Atsakovė taip pat nepateikė jokių papildomų objektyvių duomenų, tokių kaip pretenzijos, susirašinėjimas ar kiti dokumentai, kurie patvirtintų, kad dėl minėto incidento būtų reiškusi ieškovei reikalavimus ar atsisakiusi jos teikiamų paslaugų.

Byloje pateiktas 2025 m. spalio 23 d. skolų suderinimo aktas patvirtina 5 419 Eur atsakovės įsiskolinimą, yra pasirašytas abiejų šalių atstovų, o jame taip pat įtrauktos ginčo PVM sąskaitos-faktūros, kas papildomai patvirtina jų egzistavimą bei įtraukimą į atsakovės apskaitą. Aplinkybė, kad skolų suderinimo aktą atsakovės vardu pasirašė finansinę apskaitą tvarkantis asmuo, savaime nepaneigia šio dokumento įrodomosios reikšmės. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis aiškiai nustato, kad įmonės vadovas yra atsakingas už apskaitos organizavimą, tačiau apskaitos tvarkymas gali būti pavestas atitinkamam darbuotojui ar paslaugų teikėjui. Tokiu atveju finansinę apskaitą tvarkantis asmuo, vykdydamas jam pavestas funkcijas, turi teisę rengti, pasirašyti ir tvirtinti apskaitos dokumentus, susijusius su įmonės ūkinėmis operacijomis bei įsipareigojimais. Teisės aktai nenustato reikalavimo, kad tokio pobūdžio dokumentai būtų laikomi galiojančiais tik tuo atveju, jeigu juos papildomai pasirašo įmonės vadovas.

Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad likusios ginčo sąskaitos buvo išsiųstos atsakovei elektroniniu paštu, kuris buvo naudojamas nuolatinei šalių tarpusavio komunikacijai, t. y. 2025 m. liepos 3 d. elektroniniu laišku buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. liepos 12 d. elektroniniu laišku – sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), o 2025 m. liepos 30 d. elektroniniu laišku – sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo elektroninio pašto adresu tarp šalių vyko nuoseklus bendravimas, ieškovė siųsdavo sąskaitas, o atsakovė jas apmokėdavo, todėl nėra pagrindo abejoti, kad ir šios sąskaitos atsakovei buvo pateiktos. Vien tai, kad atsakovės atstovas į siunčiamus laiškus neatsakinėjo ar ignoravo raginimus apmokėti sąskaitas, nepaneigia jų pateikimo fakto.

Nepagrįstas ir atsakovės argumentas, jog sąskaitos negali sukelti prievolės, nes jos nėra pasirašytos. Ieškovė pažymėjo, kad ankstesnės ieškovės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, kurias atsakovė faktiškai apmokėjo, taip pat nebuvo pasirašomos, ir tai niekada nebuvo laikoma kliūtimi vykdyti mokėjimo prievolę. Tokia praktika patvirtina tarp šalių susiklosčiusią atsiskaitymo tvarką, pagal kurią sąskaitos buvo pateikiamos elektroniniu būdu ir apmokamos be papildomų formalių patvirtinimų. Be to, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato reikalavimo, kad PVM sąskaita-faktūra privalėtų būti pasirašyta tam, kad ji būtų laikoma galiojančiu apskaitos dokumentu ar sukurtų pareigą atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Todėl vien sąskaitų nepasirašymas negali būti laikomas pagrindu paneigti jų teisinę galią ar atsisakyti vykdyti iš jų kylančią piniginę prievolę.

Teisės aktai nenustato, kad asmens buvimo vieta ar judėjimo maršrutai gali būti įrodinėjami tik iš transporto priemonėje įrengtų sekimo sistemų gautais duomenimis. Todėl ieškovės pateikti Google maps timeline išrašai, generuojami iš mobiliojo įrenginio GPS duomenų, laikytini leistinais ir vertintinais įrodymais, atspindinčiais realų asmens buvimo vietos fiksavimą tam tikru metu. Atsakovės teiginiai dėl šių duomenų nepatikimumo yra prieštaringi: viena vertus, ji nurodo, kad išrašai nėra susiję su ekskavatoriumi, kita vertus, remiasi tuo, kad išrašuose matomos kelionės į maitinimo įstaigas, kas esą negalėtų būti atliekama su ekskavatoriumi. Tačiau ieškovė ir neteigė, kad šie duomenys yra gaunami iš ekskavatoriaus – priešingai, tai yra ieškovės atstovo mobiliojo įrenginio buvimo vietos duomenys, todėl juose fiksuojamas bendras asmens judėjimas, įskaitant tiek darbo, tiek kitus kasdienius maršrutus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl (ne)galėjimo priimti sprendimą už akių

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2025 m. lapkričio 20 d. buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo teismas nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Getvita“, 5419 Eur skolą ir 41 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorės MB „Paiperis“ naudai.

2025 m. gruodžio 5 d. skolininkė UAB „Getvita“ pateikė prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo išduoti teismo įsakymą. Šis prieštaravimas buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis per Lietuvos teismų informacinės sistemos portalą (LITEKO).

Ieškovei 2025 m. gruodžio 17 d. pateikus ieškinį, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. sausio 12 d. nutartimi teismo įsakymas panaikintas ir byla persiųsta pagal teismingumą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. sausio 15 d. atsakovei nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, teismo pranešimas dėl atsiliepimų pateikimo išsiųstas per Elektroninių paslaugų portalą (EPP) ir pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį laikant, kad pranešimas atsakovei buvo įteiktas 2026 m. sausio 16 d.

Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį teismas procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis įteikia subjektams, kuriems tokia pareiga nustatyta įstatymuose arba sutartyje su teismų informacinės sistemos valdytoju, o kitiems asmenims procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis įteikiami tik tuo atveju, jei jie įstatymo nustatyta tvarka yra išreiškę valią juos gauti elektroniniu būdu ir pateikę aktualius kontaktinius duomenis.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 21 punkte nustatyta, kad jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 9 dalimi, <...>, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.

Aprašo 22 punkte numatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu.

Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141- (1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, <...>, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai, pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje). Taisyklių 9.1, 9.4 punktuose nustatyta, kad paslaugų vartotojai privalo susipažinti su šiomis taisyklėmis ir jų laikytis; į LITEKO VEP posistemį teikti teisingus paslaugų gavėjo, paslaugų vartotojo ir kitus duomenis, kurie yra reikalingi paslaugų teikimo tikslais ir kuriuos paslaugų vartotojas gali redaguoti. Pasikeitus šiems duomenims, paslaugų vartotojas privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną juos atnaujinti paskyroje.

Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė pirmą kartą aktyvavusi savo paskyrą LITEKO VEP posistemyje, išreiškė sutikimą iš teismo gauti procesinius dokumentus per EPP sistemą. Be to, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams priėmus teismo įsakymą, apeliantė būtent per EPP sistemą pateikė prieštaravimus, o apeliantės nurodyti argumentai, kad apeliantė nebuvo nustačiusi automatinio pranešimų gavimo, todėl nebuvo informuota apie sistemoje gautą pranešimą iš teismo, vertintini kaip pačios atsakovės aplaidumas, ypač apeliantei žinant, jog atsakovė jau žinojo apie inicijuotą ieškovės MB „Paiperis“ bylą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įteikdamas atsakovei teismo procesinius dokumentus per atsakovės aktyvią ir naudojamą EPP paskyrą, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, nes teismui procesinius dokumentus siunčiant per EPP sistemą, teisės aktai neįpareigoja teismo procesinių dokumentus papildomai įteikinėti registruotąja pašto siunta.

Apibendrinant pažymėtina, kad atsakovei nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti suėjo 2026 m. sausio 30 d. įskaitytinai, tačiau atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, taigi, teismas 2026 m. vasario 3 d. turėjo pagrindą šioje byloje priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

Dėl pagrindų peržiūrėti sprendimą už akių egzistavimo

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai sprendė dėl faktinių aplinkybių, susijusių su proceso šalių bendradarbiavimo nutraukimu po 2024 m. rudenį įvykusio ryšio kabelio pažeidimo incidento; darydamas išvadas dėl tolimesnio šalių teisinių santykių tęsimo išimtinai rėmėsi tik ieškovės teiktais įrodymais, tuo tarpu atsakovės argumentų dėl Google maps timeline įrodymų nepatikimumo bei objekto adreso neatitikties, turinčių esminės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apskritai nevertino; taip pat netyrė ir nepasisakė dėl kitų atsakovės atsikirtimų, susijusių su paslaugų suteikimo fakto nebuvimu, sąskaitų atsakovei nepateikimu ir nepriėmimu.

Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apeliantės argumentais pažymi, kad kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė pateikė 2024 m. spalio 4 d. Ryšių kabelių kanalų sistemos pažeidimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas), kuriuo atsakovė įrodinėjo, jog nors šalys 2024 m. buvo žodžiu susitarusios, kad ieškovė teiks vienkartinio pobūdžio atlygintinas paslaugas – pagal atskirą atsakovė užsakymą tam tikromis dienomis vykdys žemės kasimo darbus Gričiupio parko objekte, tačiau šalių bendravimas nutrūko dėl to, jog paaiškėjo, kad ieškovė atlikdama žemės kasimo darbus Gričiupio parko objekte 2024 m. rudenį, nukirto UAB „Skaidula“ šviesolaidinės linijos kabelius ir buvo priimtas sprendimas paslaugų iš ieškovės neužsakyti.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Akte yra nurodyta, kad Aktas surašytas dėl šviesolaidinės linijos SK-201 Kauno mieste pažeidimo ir linijos nutraukimo Gričiupio g. (koordinatės 54.904034, 23.9612320), darbų vykdytojo duomenys – UAB „Getvita“, šviesolaidinio tinklo pažeidimo požymiai ir aplinkybės – vykdant žemės kasimo darbus mechanizuotu būdu buvo pažeista UAB „Skaidula“ šviesolaidinė linija, nurodyti pažeistų kabelių duomenys. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovė neįrodė aplinkybių, kad išimtinai ieškovė buvo atsakinga už kabelių pažeidimą, nes Akte nėra konstatuota ieškovės kaltė, byloje nėra duomenų, kad ieškovė ar UAB „Skaidula“ būtų kreipusi į ieškovę dėl kabelių pažeidimo, be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė neįrodė paslaugų teisinių santykių nutraukimo su ieškove, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovė ir toliau teikė atsakovei sąskaitas-faktūras, kurias atsakovė apmokėdavo, taigi, atsakovės argumentai dėl jos nurodomo incidento reikšmės atmestini kaip neįrodyti.

Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nevertino atsakovės argumentų dėl Google maps timeline įrodymų nepatikimumo bei objekto adreso neatitikties, turinčių esminės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad pateiktos Google maps timeline išklotinės negali būti laikomos tinkamais įrodymais, nes iš ieškovės pateiktų išrašų matyti, kad buvo vykstama į kavines pietauti ir pan., o mini ekskavatorius turi būti pervežamas į objektą kita transporto priemone.

Svarbu pažymėti, kad ieškovė paaiškino, kad minimi duomenys yra sugeneruoti iš ieškovės atstovo išmaniojo įrenginio, kurio buvimo vietos nustatymo funkcija atspindi realias įrenginio buvimo koordinates tam tikru metu, o ieškovės pateikti Google maps timeline išrašai parodo, kad ieškovės atstovas lankėsi Gričiupio parko ir Archyvo g. 61 objektuose tomis dienomis, kai pagal PVM sąskaitas-faktūras buvo teikiamos paslaugos.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantės argumentus, pažymi, kad ieškovės ieškinio dalykas buvo reikalavimas dėl skolos priteisimo. Ieškovė, siekdama pagrįsti aplinkybes, kad atsakovė nesumokėjo už suteiktas paslaugas, teikė įrodymus, tarp jų ir Google maps timeline išrašus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma, tokia kaip ieškovės ir atsakovės susirašinėjimas, abiejų šalių pasirašytas 2025 m. spalio 23 d. skolų suderinimo aktas aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina 5 419,00 Eur atsakovės įsiskolinimą, o ieškovės pateikti Google maps timeline išrašai tik sustiprina ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, t. y. kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas pagrįstai įsitikino atsakovės skolos egzistavimu iš pateiktų finansinių dokumentų.

Pažymėtina ir tai, kad apeliantė akcentuodama, kad teismas netyrė atsakovės argumentų dėl objekto adresų neatitikties, iš esmės apsiribojo deklaratyviais argumentais, tačiau ieškovės paaiškinimai ir pateikta Google maps vaizdinė informacija dėl adresų leidžia pagrįstai spręsti, jog ieškovės Google maps timeline nurodytas darbas Archyvo g. žymi ir atsakovės nurodytą teritoriją, t. y. Vaidoto g. 209, Kaunas. Svarbu akcentuoti, kad ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad nors Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės adresas yra nurodomas Vaidoto g. 209, Kaune, tačiau Google maps žemėlapiuose šios rinktinės adresas yra fiksuotas Archyvo g. 61, Kaune. Akcentuotina, kad atsakovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes dėl objektų, kuriuose buvo teikiamos paslaugos, neatitikimo.

Apeliantė taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netyrė atsakovės argumentų dėl sąskaitų atsakovei nepateikimo ir nepriėmimo. Pažymėtina, kad atsakovė akcentavo, jog ieškovės išrašytos sąskaitos-faktūros serija (duomenys neskelbtini) nebuvo patvirtintos kaip gautos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kartu su ieškovės ieškiniu pateikti priedai patvirtina, kad sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini) el. paštu atsakovei atsiųsta 2025 m. vasario 25 d., (duomenys neskelbtini) – 2025 m. liepos 3 d. persiųsta ieškovei el. paštu, (duomenys neskelbtini) – 2025 m. liepos 12 d. taip pat atsakovei išsiųsta el. paštu, (duomenys neskelbtini) – 2025 m. liepos 30 d. el. paštu. Visos minėtos sąskaitos-faktūros yra įtrauktos į 2025 m. spalio 23 d. skolų suderinimo aktą, pasirašytą ieškovės bei atsakovės buhalteriją tvarkančio atsakingo asmens. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip matyti iš susirašinėjimo, sąskaitų-faktūrų siuntimas el. paštu buvo įprastas ieškovės ir atsakovo bendravimo būdas. Svarbu pažymėti ir tai, kad nors atsakovė nurodė, kad buhalterė neturėjo įgaliojimų pasirašyti suderinimo aktą, tačiau šie apeliantės argumentai vertintini tik deklaratyvia gynybine pozicija ir subjektyviu siekiu situaciją interpretuoti išimtinai sau palankia linkme, nepateikiant jokių įrodymų, kad įmonės buhalterė neturėjo įgaliojimų tvirtinti įmonės finansinių dokumentų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021, 28 punktas). Visgi, apeliantė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė nei vieno papildomo įrodymo, nepateikė duomenų, kurie leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindas byloje nenustatytas.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai, byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo atskirąjį skundą tenkinti, todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė prašo priteisti patirtas 363 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, 363 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, priteistinos ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Getvita“, juridinio asmens kodas 301120589, 363 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės MB „Paiperis“, juridinio asmens kodas 306080508, naudai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.