- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-27
- Bylos Nr.
- 3K-3-116-469/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10831-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Sigita Rudėnaitė, Irmantas Šulcas
- Pareiškėjas
- A. Š., R. Š.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Irmanto Šulco ir Jūratės Varanauskaitės, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. Š. ir R. Š. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Marekas Petrovskis, D. G.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių antstolio teisę išieškoti maksimaliąja hipoteka užtikrintą prievolių dalį ir maksimaliąją hipoteką viršijančias sumas toje pačioje vykdomojoje byloje. Pareiškėjai prašė panaikinti antstolio 2025 m. gegužės 19 d patvarkymą Nr. S-25-123-12078 dėl 2025 m. balandžio 17 d. prašymo perskaičiuoti skolos sumą ir įpareigoti antstolį perskaičiuoti iš pareiškėjų išieškomas sumas vykdomojoje byloje Nr. 0123/25/00397, atsižvelgiant į maksimaliosios hipotekos sumą, kuri yra 200 000 Eur. Pareiškėjai nurodė, kad skolininkai ir kreditorius aiškiai įtvirtino, jog maksimaliosios hipotekos dydis yra 200 000 Eur, ir notarė nurodė, kad vykdomasis įrašas yra atliktas pagal maksimaliosios hipotekos sandorį, todėl antstolis, vykdydamas išieškojimo procedūrą, turėjo apskaičiuoti išieškomas sumas pagal notarės išduotą vykdomąjį įrašą, atsižvelgdamas į maksimaliosios hipotekos sumą. Antstolis 2025 m. birželio 18 d. patvarkymu Nr. S-25-123-15652 netenkino pareiškėjų skundo ir jį persiuntė nagrinėti teismui. Suinteresuotas asmuo D. G. atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti. Tvirtino, kad pareiškėjai praleido notarės išduoto vykdomojo dokumento apskundimo terminą. Pabrėžė, kad notarės vykdomasis įrašas tik apibrėžia antstolio veiklos ribas, į kurias jis privalo atsižvelgti vykdymo procese atlikdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatytus veiksmus. Notarės 2025 m. gegužės 7 d. išduotas vykdomojo įrašo papildymas yra skirtas antstoliui informuoti, kokią sumą jis turi išieškoti tik iš hipoteka įkeisto turto, likusi skola turi būti išieškota bendra tvarka iš kito pareiškėjų turto.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai su J. G. 2017 m. sausio 12 d. sudarė sutartį dėl hipotekos, ja nustatė, kad hipoteka yra užtikrinama 2017 m. sausio 12 d. paskolos sutartis. 2018 m. birželio 12 d. šalys sudarė susitarimą dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo ir sulygo, kad pasikeitė hipoteka užtikrintos prievolės duomenys, be kita ko, prievolės įvykdymo terminas – 2020 m. rugpjūčio 9 d. Šalys taip pat susitarė, kad maksimaliosios hipotekos dydis yra 200 000 Eur. J. G. ir D. G. 2022 m. lapkričio 7 d. sudarė sutartinės hipotekos perleidimo sutartį, kuria kreditorius J. G. perdavė, o naujasis kreditorius D. G. perėmė sutartinę hipoteką.
Teismas nustatė ir tai, kad notarė 2025 m. kovo 4 d. suinteresuotam asmeniui D. G. išdavė vykdomąjį įrašą, kuriuo nutarė priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis (solidariai) iš pareiškėjų. Notarė nurodė, kad skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis – 139 000 Eur; palūkanos nuo 2018 m. vasario 14 d. – 1 000 Eur; 0,2 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2022 m. gruodžio 6 d. iki prievolės visiško įvykdymo; kompensuojamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 139 000 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d.; kreditoriaus išlaidos, skirtos notaro atlyginimui už vykdomojo įrašo ir su tuo susijusių veiksmų atlikimą, – 305,01 Eur. Antstolis 2025 m. kovo 6 d. patvarkymu priėmė vykdyti notarės vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą. Pareiškėjai 2025 m. balandžio 17 d. padavė antstoliui prašymą dėl piniginio išieškojimo sumos perskaičiavimo vykdomojoje byloje. Pareiškėjai teigė, kad manė, jog išieškojimas buvo pradėtas vykdyti atsižvelgiant į maksimaliosios hipotekos sumą (200 000 Eur), tačiau 2025 m. balandžio 8 d. patvarkymu nurodyta bendra išieškoma suma yra 393 894,40 Eur. Antstolis 2025 m. gegužės 19 d. netenkino pareiškėjų prašymo perskaičiuoti išieškomas sumas.
Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjai teigia, jog išieškomos sumos turėtų būti perskaičiuojamos, įvertinus maksimaliosios hipotekos sumą, t. y. 200 000 Eur, ir išieškojimas neturėtų būti vykdomas dėl šią sumą viršijančių sumų, teismas tokius teiginius vertina kaip nepagrįstus. Atsižvelgdamas į maksimaliosios hipotekos sampratą ir paskirtį, teismas nusprendė, kad susitarimu dėl maksimaliosios hipotekos nustatymo šalys susitaria ne dėl konkretaus turtinės prievolės dydžio, o dėl maksimalios sumos, kuria užtikrinama ši turtinė prievolė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.182 straipsnio 1 dalis, 4.186 straipsnio 1 dalis).
Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad skolininkų prievolė viršija maksimaliosios hipotekos sumą, nereiškia, kad išieškojimas dėl maksimalią hipotekos sumą viršijančios sumos toje pačioje vykdomojoje byloje yra negalimas, o dėl tokios sumos turėtų būti inicijuojamas atskiras teisminis procesas (pareiškėjų nurodoma ginčo arba ieškinio teisenos tvarka). Tai, kad maksimaliosios hipotekos sumą (200 000 Eur) viršijanti prievolė nėra užtikrinta, nereiškia, kad ja turėtų būti mažinamas skolininkų atsakomybės dydis ar vykdomojoje byloje išieškomos sumos. Teismas nusprendė, kad maksimalioji hipoteka ribojama tik išieškant iš hipoteka įkeisto turto, tačiau ji nedaro įtakos išieškojimui pagal pagrindinę prievolę ir neatleidžia skolininko nuo pareigos ją vykdyti, net jeigu skolos išieškojimo metu pasiekiama maksimali hipotekos suma.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir remdamasis Lietuvos teismų formuojama praktika ginčo kategorijos bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014, 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-916/2020), nusprendė, kad pagrindo pagal pareiškėjų prašymą perskaičiuoti vykdomojoje byloje Nr. 0123/25/00397 išieškomą sumą nėra.
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjų atskirąjį skundą, 2026 m. sausio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-17125-1245/2025 atsisakyta priimti pareiškėjų ieškinį atsakovui D. G. dėl vykdomojo įrašo panaikinimo ir kitų su skolos išieškojimu susijusių klausimų, taip pat įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-17699-1238/2025 atsisakyta priimti ir pareiškėjų skundą dėl notarinių veiksmų. Taigi, pareiškėjai (skolininkai) nenuginčijo 2025 m. kovo 4 d. vykdomojo įrašo išdavimo teisėtumo.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir tai, kad pareiškėjas, nesutikdamas su hipotekos kreditoriaus reikalavimais, pats inicijavo teisminį procesą dėl paskolos sutarties pakeitimo. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1839-1191/2024 (sprendimas įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 26 d.) pakeitė 2017 m. sausio 12 d. sutarties 2.4 punktą – sumažino delspinigių dydį nuo 0,5 proc. iki 0,2 proc.; taikė senatį reikalavimui dėl 500 Eur metinių (pelno) palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2018 m. sausio 12 d. ir nustatė, kad dėl šios dalies vykdomasis įrašas negali būti išduotas; taikė senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo nuo negrąžintos paskolos sumos ir nustatė, kad vykdomasis įrašas dėl delspinigių išieškojimo gali būti išduotas dėl laiku negrąžintos paskolos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 6 d. už kiekvieną pavėluotą dieną iki visiško prievolės įvykdymo. Teismas pripažino teisėtu atsakovo D. G. reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo pažeidimą dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už 139 000 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. (galutinis paskolos grąžinimo terminas) iki 2022 m. gruodžio 6 d., t. y. tada, kai atsakovas įgyja reikalavimo teisę į netesybas (delspinigius). Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas pripažino 139 000 Eur dydžio prievolę (42 punktas). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas bent iš dalies būtų įvykdęs prievolę atsakovui (CPK 178 straipsnis), ir akivaizdu, kad, ieškovui 7 metus nevykdant net dalinių mokėjimų tiek pirminiam kreditoriui J. G., tiek atsakovui D. G., atsakovas patiria nuostolius (42 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad teismai ankstesniais procesiniais sprendimais jau įvertino šalių teisinius santykius, 2017 m. sausio 12 d. sutarties sąlygas bei reikalavimus, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo remiantis skolininkų atskirojo skundo teiginiais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kad, turtinei prievolei viršijus maksimalią hipotekos sandoryje nurodytą sumą, viršyta suma lieka neužtikrinta ir yra išieškoma bendrąja ginčo teisena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-916/2020). Teismai neįvertino, kad yra sudaryta ne paprasta, o maksimaliosios hipotekos sutartis, kurioje yra nustatyta maksimali hipoteka užtikrinama suma ir ši suma apima ne tik pagrindinę prievolę, bet ir būsimus nuostolius. Pareiškėjų teigimu, maksimalioji hipoteka ir yra tam skirta, kad kai nėra žinoma tiksli būsimų nuostolių suma, ji yra apribojama maksimaliosios hipotekos suma. Tačiau jei nuostoliai viršija maksimaliosios hipotekos sandoryje nustatytą maksimaliosios hipotekos sumą, tokiu atveju kitų, didesnių, nuostolių atlyginimas turi būti priteisiamas naujoje byloje, ir tuo atveju, jei kreditorius įrodo šiuos nuostolius, teismui patenkinus ieškinį, šių nuostolių atlyginimas galėtų būti priteisiamas ir, to sprendimo pagrindu gavus vykdomąjį raštą, išieškomas pagal naujai išduotą vykdomąjį raštą.
Bylą nagrinėję teismai, nusprendę, kad maksimaliosios hipotekos sumą viršijanti prievolės dalis gali būti įtraukta į vykdomojoje byloje išieškomą sumą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias maksimaliąją hipoteką (CK 4.182 ir 4.186 straipsniai), nes maksimaliosios hipotekos sumą viršijančios prievolės dalies įtraukimas į vykdomojoje byloje išieškomą sumą faktiškai reiškia maksimaliosios hipotekos ribų išplėtimą ir pačios maksimaliosios hipotekos esmės paneigimą. Leidus maksimaliosios hipotekos sumą viršijančią prievolės dalį išieškoti vykdymo proceso tvarka, būtų sudarytos prielaidos panaikinti ginčo teisenos garantijas, nes skolininkui būtų atimta galimybė teisme ginčyti viršijančios sumos pagrįstumą, dydį ir apskaičiavimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. G. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti pareiškėjų kasacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Pareiškėjai nepagrįstai sutapatina notarės išduotą vykdomąjį įrašą – vykdomojoje byloje išieškomą sumą – su iš įkeisto nekilnojamojo daikto išieškoma suma. CK 4.182 straipsnio 1 dalyje maksimalioji hipoteka yra apibrėžta kaip nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai hipotekos sandoryje nurodoma tik maksimali įkeičiamu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo suma. Ši įstatymo norma nustato maksimalią iš įkeisto daikto išieškomą sumą ir negali būti aiškinama kaip nustatanti maksimalią iš skolininko išieškomą sumą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog, leidus maksimaliosios hipotekos sumą viršijančią prievolės dalį išieškoti vykdymo proceso tvarka, būtų sudarytos prielaidos panaikinti ginčo teisenos garantijas, nes skolininkui būtų atimta galimybė teisme ginčyti viršijančios sumos pagrįstumą, dydį ir apskaičiavimą. Priešingai, pareiškėjai pasinaudojo visomis savo teisėmis (pateikti prieštaravimai notarei, ieškinys dėl paskolos sutarties pakeitimo, inicijuota civilinė byla dėl vykdomojo rašto panaikinimo ir kt.). Taigi, pareiškėjai bandė, tačiau jiems įstatymų nustatyta tvarka notarės išduoto vykdomojo įrašo nuginčyti nepavyko, todėl jis yra galiojantis ir vykdytinas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis M. Petrovskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti pareiškėjų kasacinį skundą ir palikti galioti teismų procesinius sprendimus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Vykdymo procese nėra ginčo, kad vykdomas išieškojimas iš pareiškėjų pagal 2025 m. kovo 4 d. Kauno m. 15-ojo notaro biuro vykdomąjį dokumentą dėl 139 000 Eur skolos, 1 000 Eur palūkanų, 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2022 m. gruodžio 6 d. iki visiško prievolės įvykdymo, 5 proc. kompensuojamųjų palūkanų nuo 139 000 Eur nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d. ir 305,01 Eur kreditoriaus išlaidų atlyginimo išieškojimo. Nėra ginčo, kad skolos išieškojimas pirmiausia vykdomas iš sutartine hipoteka įkeisto turto. Hipoteka įkeistas turtas 2026 m. kovo 20 d. parduotas iš pirmųjų varžytynių už 193 600 Eur. Taigi, sutartine hipoteka įkeistas turtas parduotas už mažesnę sumą, nei yra įregistruota maksimali hipoteka – 200 000 Eur, hipotekos kreditoriaus reikalavimas nėra iki galo padengtas. Todėl nėra jokio skolininkų teisių pažeidimo ir maksimaliosios hipotekos viršijimo išieškant skolą iš skolininkų, nes sutartine hipoteka įkeistas turtas parduotas už mažesnę kainą nei užtikrintas reikalavimas.
Remiantis teismų praktika, turtinei prievolei viršijus maksimalią hipotekos sandoryje nurodytą sumą, viršyta suma lieka neužtikrinta ir yra išieškoma bendrąja tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl maksimaliąją hipoteką viršijančios prievolių dalies išieškojimo
Hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas turtinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, šios daiktinės teisės būdingi bruožai yra jos absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius ir sekimas paskui įkeistą daiktą. Be to, hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius ne ginčo tvarka, specialia, pagreitinta skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).
Hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų išieškojimas; hipotekos sandoryje šalys gali susitarti, kad netesybos ir nuostoliai, patirti dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo nevykdymo, užtikrinami maksimaliąja hipoteka (CK 4.174 straipsnio 1, 2 dalys).
Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį, hipoteka užtikrinama pagrindinė prievolė ir CK nustatytos kompensuojamosios palūkanos už piniginės prievolės vykdymo termino pažeidimą (CK 6.210, 6.37 straipsniai). Papildoma prievolė mokėti šias palūkanas atsiranda skolininkui pažeidus piniginės prievolės įvykdymo terminą ir baigiasi tinkamai įvykdžius pagrindinę prievolę, taigi, kompensuojamųjų palūkanų prievolei atsirasti pakanka konstatuoti pagrindinės piniginės prievolės termino pažeidimo faktą.
Palūkanos, mokamos už paskolą (CK 6.872 straipsnis) (mokėjimo, pelno palūkanos), yra pagrindinė prievolė, todėl hipoteka užtikrinamos kaip pagrindinis reikalavimas. Kompensuojamųjų palūkanų užtikrinimo ir išieškojimo taisyklės joms netaikomos.
Netesybos (CK 6.71 straipsnis) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybų prievolė, kaip ir kompensuojamųjų palūkanų, yra papildoma, ji atsiranda konstatavus pagrindinės prievolės pažeidimo faktą, be atskiro teismo sprendimo ar kito teisinio pagrindo.
Vienas iš esminių hipotekos privalumų kreditoriaus požiūriu yra tas, kad skolos išieškojimas hipotekos kreditoriaus naudai vykdomas ne ginčo tvarka. Jeigu skolininkas neįvykdo įsipareigojimų ar atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4. 192 straipsnio 1 dalis). Notaras, patikrinęs Hipotekos registro duomenis, įvertinęs kreditorius ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti nesumokėtą hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą su priklausančiomis palūkanomis (CK 4.192 straipsnio 4 dalis). Notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 5 dalis).
Hipotekos, kaip daiktinės teisės, prigimtis lemia, kad tiek materialieji, tiek procesiniai šio instituto ypatumai (kreditoriaus padėties privalumai) galioja tik išieškant iš hipoteka įkeisto daikto. Tačiau hipotekos kreditoriaus reikalavimui / hipoteka užtikrintos prievolės galiojimui ir dydžiui įkeisto (realizuoto) daikto vertė įtakos neturi.
CK 4.193 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto, 1 dalyje nustatyta, kad jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka.
Aiškindamas CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatas iki 2012 m. hipotekos santykių reglamentavimo reformos, kuria dalis hipotekos funkcijų perduota notarams, kasacinis teismas konstatavo, kad hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto; antstolis vykdo hipotekos teisėjo nutartį (CPK 558 straipsnio 2 dalis, 586 straipsnio 1 dalis, 587 straipsnis). Vykdydamas hipotekos teisėjo nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių, antstolis atlieka priverstinį įkeisto daikto pardavimą. Jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse paaiškėja, kad gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, ir šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, antstolis, kreditoriui pasinaudojus CK 4.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, tęsia hipotekos teisėjo nutarties priverstinio vykdymo veiksmus CPK nustatyta tvarka ir likusią neįvykdytą skolinio įsipareigojimo dalį išieško iš skolininko kito turto. CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos „turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka“ aiškinimas taip, kad, nevisiškai patenkinęs savo reikalavimą iš įkeisto daikto, kreditorius privalo reikšti atitinkamą ieškinį skolininkui teisme ir likusi, netenkinta iš įkeisto daikto, reikalavimo dalis gali būti patenkinta (išieškota) tik esant dėl to priimtam teismo sprendimui, neatitiktų nurodytos teisės normos paskirties, sisteminio jos aiškinimo, prieštarautų bendriesiems teisės principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).
Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK 4.193 straipsnyje yra įtvirtintos nuostatos dėl hipotekos kreditoriaus teisės patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto vertės, pagal kurias, kai realizavus įkeistą turtą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, šis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendrąja įstatymų nustatyta tvarka, pasikeitus hipotekos teisinių santykių reglamentavimui nepasikeitė, todėl aktuali lieka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią hipotekos teisėjo nutartis (šiuo metu, t. y. pakeitus ir papildžius CK, – notaro vykdomasis įrašas) dėl priverstinio skolos išieškojimo suteikia teisę hipotekos kreditoriui patenkinti savo reikalavimus skolininkui visa apimtimi (neapsiribojant vien įkeistu turtu), nesikreipiant į teismą su nauju ieškiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014).
Maksimalioji hipoteka išsiskiria iš kitų hipotekos sandorių rūšių tuo, kad ja gali būti užtikrinamas ne konkretus, žinomas ir nurodomas įkeitimo metu, skolinis įsipareigojimas, o maksimali įkeičiamu daiktu užtikrintų įsipareigojimų apsaugojimo suma (CK 4.182 straipsnio 1 dalis). Paprastai maksimalioji hipoteka nustatoma tada, kai konkretus būsimo įsipareigojimo dydis jos sudarymo metu nėra žinomas. Kadangi sudarant maksimaliosios hipotekos sandorį nenurodomas konkretus turtinės prievolės dydis, turtinei prievolei viršijus maksimalią hipotekos sumą viršyta suma lieka neužtikrinta ir išieškoma bendrąja ginčo teisena, tai reiškia, kad atitinkama prievolė turi būti konstatuota teismo sprendimu, o iki tol jos priverstinis išieškojimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-916/2020, 28 punktas).
CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos esant maksimaliajai hipotekai reiškia, kad jeigu įkeisto ir realizuoto turto vertės neužtenka patenkinti maksimaliosios hipotekos dydžio skolininko įsipareigojimų sumai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad antstolis tęstų likusios sumos, neviršijančios maksimaliosios hipotekos dydžio, išieškojimą bendrąja įstatymų nustatyta tvarka toje pačioje vykdomojoje byloje.
Jeigu kreditoriaus pagrindinio reikalavimo – pagrindinės prievolės – dydis viršija maksimaliosios hipotekos sumą, priverstinis likusios sumos išieškojimas toje pačioje vykdomoje byloje negalimas, kadangi tam nėra teisinio pagrindo.
Kompensuojamosios palūkanos ir netesybos, kaip papildomos prievolės, nuo maksimaliąja hipoteka užtikrintos pagrindinio reikalavimo sumos gali būti išieškomos – iki maksimaliosios hipotekos sumos – pagal hipotekos taisykles, virš šios sumos – bendrąja įstatymų nustatyta tvarka.
Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką nustato Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašas (teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr.1R-144). Šio aprašo 6.4 punkte nustatyta, kad kreditoriaus prašyme negrąžintos skolos dydis (kai išieškoma pagal maksimaliąją hipoteką (įkeitimą), gali būti ir nenurodytas, tačiau privalo būti nurodyta maksimali įkeičiamu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo suma) ir palūkanų dydis. Hipotekos (įkeitimo) sandorio šalims susitarus, kad maksimaliąja hipoteka užtikrinamos netesybos ir (ar) hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus nuostoliai, – netesybų ir (ar) nuostolių dydžiai.
Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko per hipotekos (įkeitimo) sandoryje nustatytą terminą nesumokėtą skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, taip pat netesybas ir (ar) nuostolius, jeigu hipoteka (įkeitimas) juos apima, arba įkeistą daiktą perduoti įkeitimo kreditoriaus nuosavybėn, jeigu, vadovaujantis įkeitimo sandoriu, neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės įkeistas daiktas turi būti perduotas įkeitimo kreditoriui (Aprašo 15 punktas).
Minėta, notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, antstolio vykdomas pagal CPK VI dalyje įtvirtintas vykdymo proceso taisykles. Vykdomojo dokumento nurodymai antstoliui yra privalomi.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis vykdė notaro vykdomąjį dokumentą dėl 139 000 Eur skolos, 1 000 Eur palūkanų, 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2022 m. gruodžio 6 d. iki prievolės visiško įvykdymo, 5 proc. kompensuojamųjų palūkanų nuo 139 000 Eur nuo 2020 m. rugpjūčio 9 d. iki 2022 m. gruodžio 6 d. ir 305,01 Eur kreditoriaus išlaidų atlyginimo išieškojimo. Hipoteka įkeistas turtas parduotas iš pirmųjų varžytynių už 193 600 Eur. Hipoteka įkeistas turtas parduotas už mažesnę sumą, nei yra įregistruota maksimalioji hipoteka (200 000 Eur), hipotekos kreditoriaus reikalavimas nėra patenkintas. Pagrindinės prievolės, skolos ir mokėjimo palūkanų, suma – 140 000 Eur – nesiekia maksimaliąja hipoteka užtikrintos sumos. Kompensuojamųjų palūkanų ir delspinigių, kaip papildomų prievolių, išieškojimas, nepakakus įkeisto turto vertės, antstolio teisėtai tęsiamas pagal bendrąsias priverstinio vykdymo taisykles.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-916/2020 spręsta dėl maksimaliąja hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo dydžio fiksavimo, pasisakyta dėl negalimumo išieškoti maksimaliosios hipotekos dydį viršijančios pagrindinės prievolės sumos, tačiau nėra jokių teisės aiškinimo nuostatų, kurioms prieštarautų skundžiami procesiniai sprendimai.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai priėmė teisingą sprendimą dėl bylos esmės. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamus teismų sprendimus.
Bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Kasacinio teismo praktikoje bylose dėl antstolio veiksmų taip pat pripažįstama, kad pareiškėjo (skolininko, ginčijusio antstolio veiksmus) ir suinteresuotų asmenų (išieškotojo, prašiusio atmesti skundą dėl antstolio veiksmų, ir antstolio) suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl byloje dalyvaujantiems asmenims pripažintina teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-701/2023, 72 ir 73 punktai).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skundu prašė panaikinti antstolio 2025 m. gegužės 19 d. patvarkymą dėl 2025 m. balandžio 17 d. prašymo perskaičiuoti skolos sumą ir įpareigoti antstolį perskaičiuoti iš pareiškėjų išieškomas sumas vykdomojoje byloje, bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys nesutiko su skundu, laikėsi pozicijos, kad jis nepagrįstas, todėl yra pagrindas spręsti, jog pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų pateiktas kasacinis skundas nebuvo patenkintas, suinteresuoti asmenys antstolis M. Petrovskis ir D. G. įgijo teisę, kad būtų atlygintos jų kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau suinteresuoti asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.