- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-27
- Bylos Nr.
- eCIK-855/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00061-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Virgilijus Grabinskas (pirm.), Marius Bajoras, Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- V. V.
Dokumento Nr. DOK-2695 Bylos Nr. eCIK-855/2026 Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00061-2025-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 29 d. paduotu ieškovo V. V. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas V. V. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) Akva Ferma. Šia nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, paliko nepakeistą.
Ieškovo kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos imperatyviosios normos, pagal kurią jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo nustatytos formos nesilaikymas lemia jos negaliojimą. Nors šalys rašytinės jungtinės veiklos sutarties nebuvo sudariusios, faktiniam jų bendravimui, ketinimams ateityje plėtoti bendrą veiklą ir lėšų panaudojimui buvo suteikta galiojančios jungtinės veiklos sutarties teisinė reikšmė. Taip pažeistos CK 1.93 straipsnio 1 dalies, 6.159 straipsnio ir 6.969 straipsnio 4 dalies nuostatos bei nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015 pateiktų išaiškinimų dėl jungtinės veiklos sutarties formos reikalavimų ir CK 6.969 straipsnio 3 dalyje nustatytos pelno nesiekiančios asociacijos sutarties išimties. Net jeigu būtų pripažinta, kad šalys žodžiu susitarė dėl pelno siekiančios jungtinės veiklos, toks susitarimas dėl privalomos rašytinės formos nesilaikymo negalėjo būti laikomas galiojančiu teisiniu pagrindu atmesti ieškinį ir palikti perduotas lėšas atsakovui. Tokiu atveju teismai privalėjo išspręsti negaliojančio sandorio teisinių padarinių klausimą pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, 1.93 straipsnio 5 dalį ir 6.145–6.147 straipsnius arba, nenustatę galiojančio lėšų gavimo ir jų pasilikimo teisinio pagrindo, išnagrinėti ieškovo subsidiariai nurodytus lėšų grąžinimo pagrindus pagal CK 6.237 ir 6.242 straipsnius (nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo). Vien aplinkybė, kad lėšos buvo panaudotos atsakovo vykdomai ūkinei veiklai, savaime nesukuria atsakovui teisės jų negrąžinti.
2. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė CK 1.63 straipsnio 1 dalį, 6.154, 6.159 ir 6.193 straipsnius, CK 6.969 straipsnio 1 dalį, 6.970 straipsnio 1 dalį, 6.971 straipsnio 1 dalį ir 6.974–6.976 straipsnius, nes nenustatė suderintos šalių valios sudaryti būtent jungtinės veiklos sutartį, jos sudarymo momento, kiekvienos šalies įnašo, įnašų kooperavimo, bendro šalių teisinio intereso, bendro turto teisinės padėties, veiklos valdymo, pelno ir nuostolių paskirstymo bei bendros veiklos rizikos prisiėmimo. Vietoj šių teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo išvada dėl jungtinės veiklos santykių padaryta remiantis iš esmės tuo, kad ieškovo perduotos lėšos buvo panaudotos vėžių auginimo veiklai, o ieškovas buvo suinteresuotas sėkmingu šios veiklos rezultatu. Tačiau lėšų perdavimas konkrečiam tikslui ir lėšų davėjo ekonominis suinteresuotumas jų gavėjo veiklos sėkme savaime nepatvirtina partnerystės santykių ir neleidžia jų atriboti nuo CK 6.877 straipsnyje reglamentuojamos tikslinės paskolos. Kreditorius taip pat gali būti suinteresuotas skolininko veiklos sėkme, nes nuo jos gali priklausyti galimybė tinkamai įvykdyti lėšų grąžinimo prievolę.
3. Bylą nagrinėję teismai taip pat nenustatė kiekvieno iš penkių ginčo mokėjimų teisinio pagrindo. Visos per skirtingus laikotarpius, skirtingomis mokėjimo paskirtimis ir skirtingame šalių santykių kontekste perduotos sumos buvo kvalifikuotos vienodai, nenustačius konkretaus susitarimo, kurį kiekvienas mokėjimas vykdė. Ypač nebuvo nustatyta jokių konkrečių aplinkybių, paneigiančių 2024 m. sausio 18 d. atlikto 3 700 Eur mokėjimo dokumente tiesiogiai nurodytą jo paskirtį – „paskola“. Šis mokėjimas atliktas jau po LUAB Akva ferma įsteigimo ir po atskiros rašytinės ieškovo bei bendrovės paskolos sutarties sudarymo, tačiau be savarankiško faktinio ir teisinio vertinimo priskirtas iki bendrovės įsteigimo tariamai pradėtai jungtinei veiklai.
4. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų dėl CK 6.969 straipsnio 4 dalies taikymo, jungtinės veiklos sutarties sudarymo ir galiojimo, konkretaus atsakovo įnašo, šalių bendro teisinio intereso, bendro turto ir veiklos rizikos paskirstymo bei kiekvieno ginčo mokėjimo individualaus teisinio pagrindo. Nutarties 54 ir 55 punktuose teismas, pats pasirinkęs jungtinės veiklos kvalifikavimą kaip lemiamą ieškinio atmetimo pagrindą, nevertino argumentų, kuriais buvo ginčijami būtent šio kvalifikavimo būtini elementai. Nuo momento, kai teismas šalių santykius kvalifikavo kaip jungtinę veiklą, jungtinės veiklos sutarties sudarymo ir jai būtinų požymių egzistavimo aplinkybės tapo bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalyku. Teismas negalėjo taikyti konkretaus materialiosios teisės instituto kaip ieškinio atmetimo pagrindo ir kartu atsisakyti nustatyti bei įvertinti šio instituto taikymo sąlygas. Dėl to pažeistos CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos ir CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga motyvuoti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą bei atsakyti į esminius apeliacinio skundo argumentus.
5. Skundžiama nutartimi taip pat nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2019 suformuotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, kad vien bendro rezultato siekimas savaime nepatvirtina bendro partnerių teisinio intereso. Sprendžiant, ar perduotos lėšos laikytinos įnašu į jungtinę veiklą, teisiškai reikšminga įvertinti, kieno nuosavybėn jos buvo perduotos, kas jomis faktiškai ir teisiškai disponavo bei kieno vardu buvo sudaromi sandoriai su trečiaisiais asmenimis. Nagrinėjamu atveju ginčo lėšos buvo pervestos į atsakovo, kaip ūkininko, sąskaitą, atsakovas jomis disponavo savo nuožiūra, už šias lėšas įgytas turtas ir iš sandorių atsiradusios prievolės buvo priskirti atsakovui, o sandorius su trečiaisiais asmenimis jis sudarė savo vardu. Nepaisant faktinių aplinkybių panašumo, nutartyje šie duomenys nebuvo įvertinti pagal kasacinio teismo suformuotus paskolos ir jungtinės veiklos santykių atribojimo kriterijus.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2026 m. liepos 28 d. akcinės bendrovės SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 1785251728436 sumokėtą 365 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.