Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2761/2026 Bylos Nr. BIK-638/2026 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00712-2024-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nukentėjusiojo A. L. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nukentėjusysis A. L. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje nustatytą tiesioginės tyčios požymį ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 ir 331 straipsniuose nustatytus įrodymų vertinimo bei nuosprendžio motyvavimo reikalavimų pažeidimus. Kasaciniame skunde teigiama, kad civilinių teisinių santykių egzistavimas savaime nepaneigia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 183 straipsnį. R. G. veiksmai – sąmoningas svetimo turto negrąžinimas, jo paslėpimas ir klaidinantis elgesys – atitinka turto pasisavinimo sudėtį ir negali būti pateisinami civilinės teisės normomis. R. G. neįrodė nei teisėto stalviršio valdymo, nei galiojančios reikalavimo teisės jo savininkui – nukentėjusiajam. Bylos duomenys nepatvirtina, kad nukentėjusįjį ir R. G. siejo rangos ar kiti civiliniai teisiniai santykiai, o tariama skola grindžiama tik vienašališkai parengta ir su kita šalimi nesuderinta sąmata. Be to, su R. G. pagal sudarytą žodinį susitarimą buvo atsiskaityta dar iki stalviršio pagaminimo. Faktinės aplinkybės taip pat paneigia teisėto ir laikino daikto sulaikymo versiją. Stalviršis buvo paimtas nesąžiningai pasinaudojant užsakymo duomenimis, negrąžintas savininkui, išvežtas į nukentėjusiajam nežinomą vietą, o apie jo buvimo vietą buvo teikiama tikrovės neatitinkanti informacija. Daiktas buvo surastas tik policijos pareigūnams atlikus kratą, prieš tai R. G. atsisakius bendradarbiauti dėl savanoriško turto grąžinimo. Apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertino faktinių aplinkybių reikšmę tiesioginei tyčiai nustatyti. R. G. tiesioginė tyčia pasisavinti turtą pasireiškė jo sąmoningu sprendimu negrąžinti stalviršio remiantis objektyviais duomenimis nepatvirtintu reikalavimu dėl tariamų papildomų darbų apmokėjimo, nepaisant nukentėjusiojo reikalavimų, taip pat aktyviais veiksmais slepiant turto buvimo vietą, kas rodo siekį disponuoti turtu kaip savu. Sprendžiant dėl tyčios turėjo būti bendrai įvertintos šios paties apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, t. y. kad: 1) R. G. žinojo, kad už daiktus sumokėjo A. L., ir kad sąskaita buvo išrašyta A. L. vardu; 2) daiktai nebuvo perduoti jų savininkui, o jų perdavimas arba sumontavimas buvo siejamas su tariamo papildomo atlygio sumokėjimu; 3) savininkui pareikalavus daiktus perduoti, R. G. išlaikė išimtinę faktinę jų kontrolę; 4) nukentėjusiajam buvo nurodyta, kad daiktai laikomi R. G. gyvenamosios vietos adresu, tačiau kratos metu šiuo adresu jie nebuvo rasti; kita jų laikymo vieta nurodyta tik atliekant kratą; 5) daiktai savininkui nebuvo faktiškai perduoti ir buvo paimti policijos pareigūnų atliekant procesinį veiksmą. Apeliacinės instancijos teismas turėjo paaiškinti, kodėl šių aplinkybių visuma nepatvirtina, kad R. G. sąmoningai paneigė savininko teisę daiktus atgauti ir norėjo išlaikyti jų kontrolę iki jo reikalaujamos tariamos papildomos sumos sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino reikšmingų įrodymų prieštaravimų ir nepakankamai motyvavo iš jų padarytas teisines išvadas. Teismas: 1) bendro pobūdžio UAB „Trukmė“ darbuotojų paaiškinimus iškėlė aukščiau už konkrečius SMS ir telefono duomenis; 2) R. G. nurodytą, tačiau nepasitvirtinusią, stalviršio buvimo vietą įvertino, kaip jo atvirumo įrodymą; 3) daikto suradimą per kratą nepagrįstai prilygino savanoriškam jo parodymui ir perdavimui; 4) iš skambučių fakto, nežinodamas jų turinio, padarė prielaidą apie siekį grąžinti turtą; 5) stalviršio fizinę būklę nepagrįstai sutapatino su tyčios pasisavinti svetimą turtą nebuvimu; 6) neįvertino atsisakymo grąžinti turtą, tikrosios jo buvimo vietos slėpimo, policijos reikalavimų ignoravimo ir turto naudojimo kaip spaudimo priemonės tarpusavio ryšio. Šie trūkumai rodo, kad įrodymai nebuvo vertinami, kaip vientisa ir tarpusavyje susijusi visuma.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, 6 punktas ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, nenustatė nė vieno iš BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, kurie būtų motyvuoti teisiniais argumentais.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame yra pateikiamas savas faktinių aplinkybių vertinimas ir kritika apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl atlikto įrodymų vertinimo. Kasatorius skunde dėsto tik savo nuomonę, kokiais konkrečiai įrodymais apeliacinės instancijos teismai turėjo vadovautis ir į kokias konkrečiai bylos aplinkybes turėjo atsižvelgti, spręsdamas R. G. atsakomybės klausimą. Tokiu būdu kasatorius siekia jam palankaus procesinio rezultato – R. G. pripažinimo kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Kasatorius siekia nepagrįstai kriminalizuoti civilinius teisinius santykius, kasacinį skundą tariamai motyvuodamas objektyviuoju kaltumu ir savaimine tiesiogine tyčia.

Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pateikė išsamius motyvus dėl sprendimo išteisinti R. G. dėl turto pasisavinimo, įskaitant ir dėl šio nusikaltimo subjektyviojo požymio – kaltės (tiesioginės tyčios) nebuvo išteisintojo veiksmuose. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija, atliekanti įrodymų vertinimą ir nustatanti veikos faktines aplinkybes. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Šiame kasaciniame skunde nėra pateikta teisės taikymo aspektu kasaciniame bylos procese galimų svarstyti teisinių argumentų, rodančių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumą ar neteisingumą. Aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismo išvados neatitinka kasatoriaus lūkesčių, savaime nepatvirtina, jog byla buvo išnagrinėta netinkamai ir nesuteikia pagrindo spręsti apie kasacijos pagrindų buvimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir

BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies

3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo A. L. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.