- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-15
- Bylos Nr.
- e2YT-5133-1185/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01209-2026-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Simona Čėsnienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- V. S.
- Išvadą teikia
- Šiaulių centro poliklinika, Šiaulių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras
išvadą duodančios institucijos Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro atstovei S. P.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl L. S. pripažinimo ribotai veiksnia pareiškime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, suinteresuotas asmuo V. S., išvadą duodanti institucija Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. S. pateikė pareiškimą ir prašė pripažinti L. S. ribotai veiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityje, kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje, nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje, paveldėjimo teisinių santykių srityje, socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų srityje, ir asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje, sveikatos priežiūros srityje, teisinių santykių su viešo administravimo subjektais srityje. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina L. S. dėl savo psichinės sveikatos būklės ((duomenys neskelbtini)), tiek dėl fizinės sveikatos būklės (neterminuotai nustatytas 25 procentų dalyvumo lygis ir 75 procentų netekto dalyvumo lygis, neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis) iš dalies nebegeba savimi pasirūpinti, diagnozuoti psichikos sutrikimai, apriboja jos galimybę orientuotis, integruotis į visuomenę, būti ekonomiškai savarankiškai, pačiai daryti sprendimus ir už juos atsakyti, ji yra priklausoma nuo kitų asmenų pagalbos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog L. S. būtų pripažinta ribotai veiksnia srityse, kurios bus nustatytos atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę.
Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, L. S. atstovas advokatas A. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimas galėtų būti tenkinamas ir L. S. pripažinta ribotai veiksnia pareiškime nurodytose srityse, teismui remiantis teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis, tačiau mano, kad atsižvelgiant į L. S. amžių, būtina papildomai įtraukti šeimos bei pilietinių santykių sritis, kurios reikšmingos ir būtinos efektyviam asmens teisių įgyvendinimui.
Pareiškėjas R. S. teismo posėdžio metu, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso 463 straipsnio 3 dalyje suteikta teise iki bylos nagrinėjimo užbaigimo pakeisti reikalavimą, prašė pripažinti L. S. neveiksnia pareiškime nurodytose srityse. Pareiškėjas paaiškino, kad jo motina gyvena visiškai viena, motinos sveikatos būklė itin pablogėjo prieš keletą metų po jos sutuoktinio mirties, nuo pareiškimo padavimo dienos motinos būklė ir toliau prastėja, ji pati nebegeba kontroliuoti geriamų medikamentų kiekio, nepamena, kada reikia juos vartoti, pati negeba pasigaminti maisto, negeba apsipirkti, neišreiškia jokių pageidavimų, nežiūri televizoriaus, nesitvarko buityje, suprastėję higienos įpročiai, nesiorientuoja laike, dienos metu susiruošia nakties miegui, nesuvokia ar kambaryje jai šalta, nesugeba pasirūpinti gyvenamajam namui reikalingu kuru. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad L. S. visiškai nesidomi finansiniais klausimais, sprendimų dėl turimo nekilnojamojo turto savarankiškai nepriima, mokesčius tenka apmokėti pareiškėjui, po motinos sutuoktinio mirties paveldėjimo klausimus teko sutvarkyti pareiškėjui įgaliojimo pagrindu, procedūrą dėl įgaliojimo išdavimo inicijavo pats, nes nors motina suprato, kad būtina išspręsti paveldėjimo klausimus, tačiau paveldėjimo procedūra jai visiškai nesuprantama, nesupranta dokumentų turinio. Pareiškėjas nurodė, kad L. S. turi banke sąskaitą, bankinę mokėjimo kortelę, tačiau nei sąskaita, nei kortele nesinaudoja dėl savo riboto suvokimo, o dėl judėjimo funkcijų sutrikimo, tiesiog negalėtų nuvykti į įstaigas, be to, turima transporto priemone, kurią perleido valdyti suinteresuotam asmeniui V. S., apskirtai nesidomi, nepamena ją turinti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad L. S. prisimena, kad gauna pensiją, tačiau tikėtina, jog valiutos nežino, nesugebėtų pati užsiregistruoti pas savo šeimos gydytoją, ją visada registruoja marti, ji namuose lankoma socialinės darbuotojos, ji jos laukia, žino jos vardą, tačiau nesuvokia, kokios jai paslaugos teikiamos, taip pat, pamačiusi sūnų V. S. atpažįsta, tačiau, kurį laiką nemačiusi primiršta, sumaišo anūkų vardus, bei galimai suklydusi, ekspertizės atlikimo metu paminėjo, jog turi tris sūnūs. Pareiškėjas paaiškino, kad L. S. gali prisistatyti vardu, pavarde, žino savo gimimo metus, tačiau sūnų gimimo dienų neprisimena, nesidomi asmens dokumentų tvarkymo klausimais, negebėtų šioje srityje susitvarkyti aktualių klausimų, supranta, kad turi mokėti mokesčius, tačiau nesupranta, kaip tą padaryti, supainioja įstaigas, sugeba paskambinti telefonu tik pasirinkdama paskutinį skambinusį adresatą, gali atsiliepti, tačiau pati asmeniškai nepriima jokių sprendimų, visomis sritimis tenka pasirūpinti pareiškėjui.
Šalies argumentai
Pareiškėjo R. S. atstovė E. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra tiek medicininis, tiek juridinis kriterijai pripažinti L. S. neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes L. S. serga psichikos liga ir jos liga yra progresuojanti, taip pat, ji pati negeba savarankiškai priimti sprendimų ir už juos atsakyti. Atstovė pažymėjo, kad nors socialinė darbuotoja pateiktoje išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus yra nurodžiusi, jog L. S. iš dalies geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai naudodamasi pagalba, tačiau būtina byloje remtis teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenimis, kuris turi didesnę įrodomąją galią. Atstovė taip pat pažymėjo, kad byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kurie patvirtina, jog L. S. psichinė būklė nuolatos blogėja, kitų įrodymų, kurie paneigtų teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis, nėra, o socialinio darbuotojo pateikta išvada yra tik pagrindas kreiptis į teismą, be to, išvadą duodanti institucija palaikė į bylą pateiktą teismo psichiatrijos ekspertizės aktą. Atstovė teigė, kad 2025 m. L. S. suteiktas sūnui įgaliojimas paveldėjimo klausimams sutvarkyti nesudaro pagrindo spręsti, kad L. S. gebėjo pati šioje srityje išspręsti savarankiškai kilusius formalumus. Atstovė prašė L. S. pripažinti neveiksnia visose srityse, kurios nurodytos teismo psichiatrijos ekspertizės akte, bei pažymėjo, jog L. S. pripažinti ribotai veiksnia nėra jokio pagrindo.
Asmens, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu, L. S. atstovas advokatas A. R. paaiškino, kad teismo psichiatrijos ekspertizės aktas nėra galutinis įrodymas nustatant sritis, kuriose L. S. gebėtų pasirūpinti savimi ir priimti savarankiškus sprendimus. Atstovas taip pat paaiškino, kad asmeniškai su L. S. neteko bendrauti ir kitų įrodymų dėl jos sveikatos būklės neturi. Atstovas nurodė, kad į bylą pateiktas teismo psichiatrijos ekspertizės aktas nėra ginčytinas, tačiau teismas turi vertinti situaciją asmens naudai ir asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu psichinė sveikatos būklė turi būti vertinama bylos nagrinėjimo dienai. Atstovas prašė L. S. turtinių santykių srityje pripažinti visiškai neveiksnia, o savitvarkos srityje ir sveikatos priežiūros srityje pripažinti ribotai veiksnia.
Išvadą duodančios institucijos Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro atstovė S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad L. S. nuo 2025 m. birželio 17 d. neterminuotai nustatytas 25 procentų dalyvumo lygis ir trečiojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, o socialinės darbuotojos išvadoje nurodytos sritys, kuriose L. S. iš dalies geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Atstovė teigė, kad susipažinus su teismo psichiatrijos ekspertizės aktu yra pagrindas palaikyti jo išvadas ir sutikti su pateikta išvada, kadangi L. S. diagnozuota (duomenys neskelbtini) yra progresuojanti, nėra perspektyvų pasveikti, o nuo išvados pateikimo dienos iki ekspertizės atlikimo momento praėjo nemažai laiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalį fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu, turi nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu, sąrašą.
Nagrinėjamu atveju į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu dėl L. S. pripažinimo ribotai veiksnia tam tikrose srityse kreipėsi pareiškėjas jos sūnus R. S.. VšĮ Šiaulių centro poliklinikos 2025 m. gruodžio 4 d. medicininio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis L. S. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinio skyriaus 2025 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. S. neterminuotai nuo 2025 m. birželio 17 d. nustatytas 25 procentų dalyvumo lygis, o Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinio skyriaus 2023 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. gegužės 30 d. nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, o Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinio skyriaus 2025 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2025 m. gegužės 30 d. dėl (duomenys neskelbtini) jai neterminuotai nustatytas III lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis. Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos 2026 m. sausio 19 d. parengtoje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. S. iš dalies sugeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai naudodamasis pagalba išvadoje nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų srityje, kilnojamojo ir nekilnojamo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo, paveldėjimo teisiniuose santykiuose, sveikatos priežiūros srityje, savitvarkos įgūdžių srityje, gebėjimo kreiptis į teismą ar kitas viešojo administravimo institucijas srityje.
Iš UAB Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2026 m. birželio 15 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. S. konstatuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji negali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų teisingai valdyti tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudaryme, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudaryme, kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo, nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo, paveldėjimo teisiniuose santykiuose, socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų (tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt.) srityje, taip pat sveikatos priežiūros srityje, savitvarkos įgūdžių srityje, socialinių paslaugų srityje, asmens dokumentų tvarkymo srityje, gebėjimo kreiptis į teismą, viešojo administravimo ar kitas valstybės ir savivaldybių institucijas srityje. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenimis L. S. pirmieji sveikatos sutrikimo požymiai pradėjo ryškėti apie 2020 m., 2022 m. jai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (MMSE-25 balai), nuo 2023 m. diagnozuojama (duomenys neskelbtini), nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, nuo 2025 m. nustatytas (duomenys neskelbtini) (MMSE – 18 balų), o nuo 2026 m. (duomenys neskelbtini) (MMSE – 8 balai). Kasdienio funkcionavimo sutrikimai yra tiesiogiai susiję su (duomenys neskelbtini), o dėl galvos smegenų neurodegeneracinių pokyčių palaipsniui susiformavo (duomenys neskelbtini), nulemiančius negrįžtamus asmenybės pokyčius, kuris lemia asmens savarankiškumo nykimą. Iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro gauti duomenys patvirtina, kad registre nėra duomenų apie L. S. pateiktus išankstinius nurodymus.
Teismo posėdžio metu, L. S. atstovas advokatas A. R. prašė L. S. turtinių santykių srityje pripažinti neveiksnia, o neturtinių asmeninių santykių srityje, t. y. būtent savitvarkos srityje ir sveikatos priežiūros srityje, pripažinti ribotai veiksnia. Tačiau, teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad L. S. psichikos sutrikimas daro esminę įtaką jos socialiniam gyvenimui, sveikatai, turtiniams interesams, jos paties ir aplinkinių saugumui, ji negali savarankiškai, be globėjo pagalbos priimti sprendimų pareiškėjo ir teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Todėl L. S. nustatytų psichikos sutrikimų nulemtas negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas tokiu sunkiu, kad leidžia pagrįstai spręsti, jog jai reikalinga globa, ir tai pateisintų jos teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant ją neveiksnią tam tikrose srityse pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse reglamentuota, kad, priėmęs sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 467 straipsnio 5 dalį, sritys, kuriose asmuo pripažintas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, bei parinktos mažiausios jo veiksnumą ribojančios priemonės. Neveiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui teisės aktuose nustatytos neveiksnumo teisinės pasekmės atsiranda tik toje srityje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 5 dalis). Taikant neveiksnumo tam tikroje sityje institutą yra siekiama apsaugoti paties asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė, teisė į darbo santykius, kt.), tokių teisių ribojimas nėra reikalingas ir būtinas. Vertinant asmens pripažinimą neveiksniu asmeninių neturtinių teisių srityse (tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis (asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); santuokos sudarymas; rinkimų teisė) ypatingai svarbu atsižvelgti į nurodytus kriterijus, kadangi šiose srityse asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtinais atvejais.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad L. S. patirtų išskirtinių sunkumų šeimos teisinių santykių ir politinių teisių srityse, nes iš esmės šioje srityse ji nedalyvauja. Be to, kaip ir minėta, šiose srityse asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtinais atvejais, todėl šiose minėtose srityse L. S. teisių ribojimas nėra reikalingas ir būtinas, t. y. veiksnumo ribojimai nurodytose srityse nebūtų proporcingi ir tiesiogiai susiję su jos gebėjimais suprasti savo veiksmus.
Atsižvelgiant į tai, pareiškimas tenkintinas ir L. S. pripažintina neveiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudaryme, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudaryme, kilnojamojo ir nekilnojamo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo, paveldėjimo teisiniuose santykiuose, socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų srityje, taip pat šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje, savitvarkos įgūdžių srityje, socialinių paslaugų srityje, asmens dokumentų tvarkymo srityje, gebėjimo kreiptis į teismą, viešojo administravimo ar kitas valstybės ir savivaldybių institucijas srityje.
Priėmus sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikrose srityse, teismo iniciatyva pradėtinas globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo procesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 505 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 467–468 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Pripažinti L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini)) neveiksnia šiose turtinių santykių srityse:
asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudaryme, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudaryme,
socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų srityje.
Pripažinti L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini)) neveiksnia šiose asmeninių neturtinių santykių srityse:
gebėjimo kreiptis į teismą, viešojo administravimo ar kitas valstybės ir savivaldybių institucijas srityje.
Priimti nutartį ir pradėti globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo procesą.
Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.