Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-3075/2026 Bylos Nr. BIK-707/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38941-2022-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka išsprendė nuteistojo M. S. gynėjo advokato Ato Molio kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 2 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai, pripažindami M. S. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, neatsižvelgė į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, netinkamai taikė BK 59 straipsnio, ir BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl neteisingai parinko bausmės rūšį ir dydį. Teismai be pagrindo atsisakė pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, sudaro pagrindą dar labiau švelninti, t. y. sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. M. S. nevengė policijos pareigūnų, neslėpė psichotropinių medžiagų, nuo sulaikymo momento davė parodymus, iš dalies prisipažino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsni 3 dalyje, padarymo, viso proceso metu laikėsi nuoseklių parodymų, apklausiamas teisme, iš dalies prisipažindamas, taip pat paaiškino visas aplinkybes, išsamiai nurodė aplinkybes kur ir už kiek įsigijo pas jį namuose paimtas psichotropines medžiagas, kad jos buvo įsigytos savo reikmėms kaip „meilės“ narkotikas, nurodė jo poveikį, gailėjosi dėl savo poelgio, nurodė, jog suėmime išbūtas laikas yra pakankamas pasitaisymui ir šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, o tai turi reikšmės pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžio mažinimui ar pakeitimui su laisvės atėmimu nesusijusią bausme - bauda. Tai, kad jis nepripažino turėjęs tikslą platinti psichotropines medžiagas, nesudaro pagrindo teigti, jog jis nepripažino jam inkriminuotos veikos ir nuoširdžiai nesigaili.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasaciniu skundu nesutinkama su M. S. paskirta bausme ir nurodoma, kad buvo netinkamai taikytos BK 59 straipsnio, ir BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos. Kasatorius pripažįsta, kad bausmę M. S. pirmosios instancijos teismas sušvelnino, tačiau nepakankamai, nes abiejų instancijų teismai be pagrindo atsisakė pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasatorius netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą grindžia ne teisiniais argumentais, o faktinių bylos duomenų netinkamu vertinimu. Kaip ne kartą minėta teismo nutartyse, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Neteisingai paskirtos bausmės klausimas, jeigu jis nesiejamas su baudžiamojo įstatymo, pagal kurį paskirta bausmė, ar BK bendrosios dalies nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, pritaikymo tinkamumu, kaip šiuo atveju, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės pripažinimo M. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodo kasatorius, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal M. S. gynėjo, prokurorės apeliacinius skundus, pasisakė, išdėstydamas aiškiai argumentuotas išvadas, tame tarpe ir dėl galimybės dar labiau švelninti paskirtą bausmę. Kasatorius nepateikia teisinių argumentų, kurie leistų suabejoti šių apeliacinės instancijos teismo išvadų pagrįstumu.

Nesant teisinių argumentų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo M. S. gynėjo advokato Ato Molio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.