Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-3052/2026 Bylos Nr. BIK-703/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48974-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. K. kasacinio skundo dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. sausio 6 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. birželio 4 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo, kad žemesnės instancijos teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Žemesnės netinkamai vertino Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės aktą Nr. PEKG39/2024(1), liudytojo I. J. parodymus, taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą Nr. G 179/2023(06) ir specialisto L. Urbanavičiaus parodymus. Žemesnės instancijos teismai ignoravo aplinkybes dėl nuteistojo sirgimo lėtinėmis ligomis, kurios galėjo turėti įtakos nuteistojo sveikatos būklei eismo įvykio metu. Žemesnės instancijos teismai, nurodydami, kad nuteistasis ir jo gynėjas nepateikė objektyvių, neabejotinų medicininių dokumentų, pažeidė nekaltumo prezumpcija ir perkėlė įrodinėjimo naštą nuteistajam. Skunde nurodo, kad žemesnės instancijos teismai nevertindami aplinkybės, kad ekspertai negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti nuteistojo staigaus sąmonės praradimo versijos, nuteistojo naudai, pažeidė in dubio pro reo principą. Žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio, 281 straipsnio 3 dalies nuostatas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistasis eismo įvykio metu prarado sąmonę dėl sveikatos sutrikimo, todėl jo veiksmuose nebuvo būtinojo nusikaltimo, įtvirtinto BK 281 straipsnio 3 dalyje, požymio – kaltės. Nagrinėjamu atveju nesant nuteistojo kaltės, situacija turėjo būti pripažinta kazusu, o kazuso atveju nuteistasis neturėjo būti traukiamas į baudžiamąją atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų ir nenustato faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas; 2021 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021, 6 punktas). Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BK 16 straipsnio, 281 straipsnio 3 dalies) ir padarytų esminių BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, in dubio pro reo principo, nekaltumo prezumpcijos, pažeidimų yra deklaratyvūs, grindžiami žemesnės instancijos teismų atliktų įrodymų vertinimų kritika ir nesutikimu su nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados dėl R. K. kaltumo padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Nuteistojo R. K. kasacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir nuteistojo apeliaciniame skunde. Kasaciniame skunde keliami klausimai apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai išnagrinėti ir dėl jų pateiktos motyvuotos išvados (apeliacinės instancijos teismo nutarties 47–56 punktai). Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių žemesnės instancijos teismų galimai padarytas teisės aiškinimo ir taikymo klaidas. Vien tai, kad žemesnės instancijos teismų išvados dėl ginčijamų įrodymų ir nustatytų aplinkybių vertinimo yra kitokios, nei pageidauja nuteistasis, nesuteikia pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, nekaltumo prezumpcija ir in dubio pro reo principas. Subjektyviu vertinimu grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nuteistojo R. K. kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo R. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.