Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė R. P., E. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio indeksavimo

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad CK 3.208 straipsnyje nustatyta, kad indeksuojamas priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis. Tačiau šiuo atveju išlaikymo dydis nebuvo vienašališkai nustatytas teismo – jis buvo šalių laisva valia suderintas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri buvo patvirtinta teismo bendru sutarimu nagrinėtoje byloje. Teismas tik patvirtino šalių suderintas sąlygas, tačiau pats nenustatinėjo išlaikymo dydžio ir nenurodė jo indeksavimo pareigos.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8766-1088/2021 nutraukta pareiškėjų santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 3.1. papunkčiu J. M. įsipareigojo teikti nepilnamečiui T. M. išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės. Vaiko piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriama motina E. M.; 3.2. papunktyje numatyta, kad J. M. įsipareigoja teikti nepilnamečiui Ą. M. išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės. Vaiko piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriama motina E. M.; 3.4. papunktyje numatyta, kad išmokos turi būti mokamos kiekvieną kalendorinį mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos.

Pažymėtina, kad CK 3.3 straipsnio, reglamentuojančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Viena iš jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių reglamentuojama CK 3.208 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktas).

Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, vykdantis antstolis; kai priteistas išlaikymas išieškomas darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, indeksavimą privalo atlikti išskaitas darantis asmuo. Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas; jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (9 punktas). Šiuo Vyriausybės nutarimu nustatyti subjektai, atliekantys priteistų periodinių išmokų indeksaciją, taip pat pareiga periodines išmokas privalančiam mokėti ir savo noru mokančiam asmeniui jas indeksuoti savarankiškai, priešingu atveju nustatyta, kad teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui.

Svarbu pabrėžti ir tai, kad apeliantas akcentuoja, jog nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, joje nebuvo įtvirtintos sutartį sudarančios šalių valios indeksuoti nepilnamečiams vaikams susitarto išlaikymo dydį. Visgi, šiame apelianto argumentų kontekste itin svarbu akcentuoti kasacinio teismo praktiką, pagal kurią siekiant apsaugoti vaiko, kuriam priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y., kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Tokiu atveju neturi reikšmės išlaikymo, būtent – periodinių išmokų vaikui mokėjimo pagrindas, t. y., ar teismui sprendimu priteisiant jas ginčo teisenos tvarka, ar teismo sprendimu tvirtinant sutartį. Abiem atvejais turi būti užtikrinamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimas, šiuo atveju, minėta – vaiko teisė gauti išlaikymą tokia pačia perkamąja galia kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu. Periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).

Taigi, apelianto nurodomi argumentai apie tai, kad jis su buvusia sutuoktine sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neįtvirtino nuostatos dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo sumų indeksavimo, savaime neatleidžia apelianto nuo įstatyme nustatytos pareigos mokėti teisės aktų nustatyta tvarka indeksuotą išlaikymo sumą, nes, kaip matyti iš teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos, CK 3.208 straipsnyje vartojama sąvoka „priteistas išlaikymas“ reiškia teismo sprendimu nustatytą išlaikymą, kuriam įstatymo pagrindu taikomas indeksavimas, o ne reikalavimą, kad priteisto išlaikymo indeksavimas būtų atskirai nustatytas teismo sprendimu.

Taip pat svarbu pažymėti, kad apeliantas nepagrįstai perkelia pareigą suinteresuotam asmeniui E. J. informuoti apeliantą apie indeksuotinas išlaikymo sumas. Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 4 punktas numato, kad periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį, o jau minėtas aprašo 9 punktas numato išimtinai paties apelianto pareigą pačiam indeksuoti periodines išmokas.

Dėl antstolės veiksmų pradėjus priverstinį išieškojimą

Apeliantas skunde nurodo, kad antstolė nepagrįstai nedelsiant taikė priverstinio vykdymo priemones, areštavo turtą ir sąskaitas bei papildomai apskaičiavo reikšmingas vykdymo išlaidas.

Nagrinėjamu atveju vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo E. J. 2026 m. vasario 17 d. antstolei pateikė prašymus priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti. Antstolė 2026 m. vasario 20 d. patvarkymais Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) priėmė vykdomuosius dokumentus vykdyti, o 2026 m. vasario 23 d. patikslintais patvarkymais Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) priėmė vykdomuosius dokumentus vykdyti pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 13 d. vykdomuosius raštus, išduotus civilinėje byloje Nr. e2VP-8475-1088/2026 dėl apelianto išlaikymo prievolės nepilnamečiams vaikams netinkamo vykdymo. 2026 m. vasario 24 d. apeliantui elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) bei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), išsiuntė procesinius dokumentus: Vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Raginimuose įvykdyti sprendimą apeliantui buvo nustatytas 10 dienų terminas nuo raginimo gavimo dienos sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas.

CPK 624 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Nagrinėjamos bylos ir vykdomųjų bylų duomenimis, nustatyta, kad apeliantas antstolės siųstus dokumentus gavo 2026 m. vasario 24 d. Terminas įvykdyti sprendimą suėjo 2026 m. kovo 6 d., o nuo kovo 9 d. antstolė jį galėjo pradėti vykdyti priverstinai. Per raginamąjį terminą apeliantas skolos nesumokėjo, todėl 2026 m. kovo 12 d. antstolė pagrįstai pradėjo taikyti priverstinio išieškojimo veiksmus: areštavo dalį apeliantui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), nukreipė išieškojimą iš apeliantui mokamo darbo užmokesčio (Patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini)), taikė apribojimą apelianto banko sąskaitoms išieškotinai sumai (Nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei parengtas Vykdymo išlaidų apskaičiavimas (Nr. (duomenys neskelbtini)).

Apibendrinant darytina išvada, kad skolininko nesutikimas su pradėtais priverstinio vykdymo veiksmais, jam per nustatytą terminą neįvykdžius vykdomojo dokumento, savaime nesudaro pagrindo šiuos antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais.

Apeliantas taip pat nesutinka su antstolės apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, tačiau savo nesutikimą iš esmės grindžia bendro pobūdžio teiginiais. Jis nenurodo, kurios konkrečiai vykdymo išlaidos, jo vertinimu, apskaičiuotos nepagrįstai ar neteisingai, kokia konkreti jų dalis ginčijama, kokia vykdymo išlaidų apskaičiavimo taisyklė buvo pažeista, taip pat nepateikia savo skaičiavimo, iš kurio būtų galima nustatyti tariamą apskaičiavimo neatitikimą. Nesant konkrečių argumentų, leidžiančių abejoti atskirų vykdymo išlaidų pagrįstumu ar jų apskaičiavimo teisingumu, vien deklaratyvus skolininko nesutikimas su bendra apskaičiuotų vykdymo išlaidų suma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad antstolė jas apskaičiavo netinkamai.

Dėl CK 3.200 straipsnio aiškinimo

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad CK 3.200 straipsnyje nustatytas trejų metų ribojimas šiuo atveju apskritai netaikytinas. Apelianto vertinimu, nors indeksavimas laikomas išlaikymo prievolės dalimi, tačiau šiuo atveju buvo reiškiamas savarankiškas reikalavimas dėl tariamai nesumokėtų indeksavimo sumų už ilgą laikotarpį. Todėl teismas turėjo vertinti, ar tokio pobūdžio reikalavimui netaikytini bendrieji protingumo ir teisinio apibrėžtumo ribojimai.

CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Kaip matyti, CK 3.200 straipsnyje reglamentuojamas išlaikymo įsiskolinimo priteisimas už laikotarpį iki ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pareiškimo dienos ir teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdymo procese susidariusio įsiskolinimo išieškojimas yra skirtingos teisinės kategorijos, kurioms taikomas skirtingas teisinis reguliavimas. CK 3.200 straipsnyje nustatyta trejų metų riba apibrėžia laikotarpį, už kurį, sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, gali būti priteistas iki ieškinio pareiškimo dienos susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Tuo tarpu tais atvejais, kai pareiga mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis jau yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, dėl vėlesnio šios prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo susidariusio įsiskolinimo priverstiniam išieškojimui CK 3.200 straipsnyje nustatyta trejų metų riba netaikytina. Šios išvados nekeičia aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju dalį išieškomo įsiskolinimo sudaro dėl periodinių išlaikymo išmokų neindeksavimo susidariusios sumos - dėl išlaikymo išmokų neindeksavimo susidariusi skola vertintina kaip netinkamas jau nustatytos periodinės išlaikymo prievolės vykdymas, o ne kaip naujas reikalavimas priteisti išlaikymą už praėjusį laikotarpį CK 3.200 straipsnio prasme.

Kai įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu jau yra nustatyta skolininko pareiga teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, šios prievolės nevykdymo atveju susidariusio įsiskolinimo priverstiniam išieškojimui taikomos vykdymo procesą reglamentuojančio CPK 606 straipsnio nuostatos dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminų. CPK 606 straipsnio 2 dalis numato, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vykdomųjų raštų pagal skubiai vykdytinus teismo sprendimus pateikimo vykdyti terminas skaičiuojamas nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. Atitinkamai CPK 606 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos.

Taigi CK 3.200 straipsnyje nustatyta trejų metų riba ir CPK 606 straipsnyje įtvirtintos vykdomųjų dokumentų dėl periodinių išmokų pateikimo vykdyti taisyklės reglamentuoja skirtingus teisinius santykius ir negali būti tapatinamos, todėl apelianto argumentai, kad išlaikymo įsiskolinimas nagrinėjamu atveju galėjo būti išieškomas tik už trejų metų laikotarpį, remiantis CK 3.200 straipsniu, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

Apeliantas nurodo, kad skundas buvo grindžiamas realiu ir objektyviai egzistuojančiu ginču dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo, taip pat dėl vykdymo proceso teisėtumo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidų.

Nesutinkant su apelianto argumentais pažymėtina, kad CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Kasacinio teismo praktikoje bylose dėl antstolio veiksmų taip pat pripažįstama, kad pareiškėjo (skolininko, ginčijusio antstolio veiksmus) ir suinteresuotų asmenų (išieškotojo, prašiusio atmesti skundą dėl antstolio veiksmų, ir antstolio) suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl byloje dalyvaujantiems asmenims pripažintina teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-701/2023).

Apelianto argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes vien tai, kad savo skundą apeliantas grindė atitinkamu teisės normų aiškinimu, savaime nesudaro pagrindo atleisti jį nuo pareigos atlyginti kitos proceso šalies pagrįstai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atmetus apelianto skundą dėl antstolės veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pagal proceso rezultatą.

Suinteresuotas asmuo E. J. ir apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą patyrė 363 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjos nurodytos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikоs teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinų išlaidų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteisiamos iš pareiškėjo.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 363 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.