Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Dokumento Nr. DOK-2962 Civilinė byla Nr. eCIK-968/2026 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00304-2023-7 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininko), Irmanto Šulco ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. rugpjūčio 24 d. paduotu atsakovės R. B. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 9 d. sprendimo peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. liepos 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. patikslintą ieškinį atsakovams R. B., A. B. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. balandžio 3 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 3 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 324 Eur žyminį mokestį ir 53,12 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. liepos 9 d. sprendimu panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų A. B. ir R. B. ieškovei G. B. 7 700 Eur skolą ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovų A. B. ir R. B. ieškovei G. B. po 1 603,52 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme ir po 460 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pakeisdamas tiesiogiai įrodymus tyrusio pirmosios instancijos teismo išvadas dėl asmenų paaiškinimų patikimumo, apeliacinis teismas turėjo konkrečiai nurodyti, kokias įrodymų vertinimo klaidas padarė pirmosios instancijos teismas ir kokie byloje esantys duomenys paneigia jo išvadas. Skundžiamame procesiniame sprendime tokio pagrindimo nepateikta.

2. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsakovei ir ieškovei taikė nevienodą paaiškinimų patikimumo vertinimo standartą. Toks selektyvus įrodymų vertinimas, neištyrus ir neįvertinus jų visumos bei nepaaiškinus, kodėl analogiško pobūdžio prieštaravimams suteikiama skirtinga reikšmė, neatitinka CPK 176 straipsnio 1 dalies ir 185 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

3. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, t. y. 14 000 Eur paskolos suteikimas grynaisiais pinigais ir notarinės sutarties nebuvimas, suponavo teismo pareigą spręsti dėl paskolos sandorio negaliojimo ir jo teisinių pasekmių. Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas žodinį šalių susitarimą vertino kaip galiojančią paskolos sutartį ir jos pagrindu priteisė ieškovei skolą. Apeliacinės instancijos teismas, visiškai nepasisakydamas dėl kasatorės atsiliepime į apeliacinį skundą iškelto notarinės formos klausimo, kartu pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodyti nustatytas aplinkybes, įrodymus, teisinius argumentus ir motyvus, kuriais atmetami byloje dalyvaujančių asmenų argumentai.

4. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos teisiniams santykiams konstatuoti būtina nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus: pinigų perdavimą paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimą tokią pačią pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Pareiga įrodyti abi šias aplinkybes teko ieškovei, kuri savo reikalavimą grindė paskolos teisinių santykių egzistavimu. Vien pinigų perdavimo faktas nepatvirtina jų perdavimo paskolos pagrindu, nes pinigai gali būti perduodami dovanojimo, paramos, atsiskaitymo ar kitu teisiniu pagrindu. Todėl atsakovė neprivalėjo įrodyti, kad perduotos lėšos buvo dovana. Būtent ieškovė turėjo pateikti pakankamus ir patikimus įrodymus, kad atsakovai buvo išreiškę valią gauti pinigus paskolos pagrindu ir įsipareigojo juos grąžinti. Apeliacinės instancijos teismas šios įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės nesilaikė. Atsakovės versijos dėl dovanojimo neįrodymas savaime negalėjo būti laikomas ieškovės versijos dėl paskolos įrodymu.

6. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepašalino esminių abejonių dėl atsakovės įsipareigojimo grąžinti pinigus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Grąžinti R. B. (duomenys neskelbtini) 173 (šimto septyniasdešimt trijų) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. rugpjūčio 21 d. AB Lietuvos pašte, kvito Nr. 0009180. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.