Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2026-07-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-11573-1215/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-07-22
Bylos Nr.
e2YT-11573-1215/2026
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-14987-2026-1
Bylos rūšis
Civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Raimonda Donielaitė-Paškevičė
Pareiškėjas
L. Č.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei „Turto bankas“, VĮ Turto bankas
Kategorijos
  • 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Civilinė byla Nr. e2YT-11573-1215/2026 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-14987-2026-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 22 d. Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Raimonda Donielaitė-Paškevičė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Č. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina N. M., mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjo R. M., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama N. M. ((duomenys neskelbtini) Po jos mirties liko asmeniniai daiktai, namų apstatymo daiktai, nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu 3,41 kv.m., adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2026 m. balandžio 20 d. Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarė G. Š. išdavė liudijimą, kuriuo patvirtino, kad L. Č. priėmė palikimą po N. M. mirties. K. N. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas jai gyvenant santuokoje su R. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini) tačiau nėra duomenų, kad buvo priimtas palikėjo R. M. palikimas, reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad pareiškėja L. Č. galėtų įgyvendinti savo teises į palikimą atsiradusį po mamos N. M. mirties. N. M. ir R. M. santuoka buvo registruota (duomenys neskelbtini) Nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu 3,41 kv.m., adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374, gyvenant santuokoje su sutuoktiniu R. M., registruotas N. M. vardu. R. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirė (duomenys neskelbtini) Bute adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), liko gyventi N. M., kuri priėmė palikėjo R. M. palikimą – kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus - pradėdama faktiškai turtą valdyti. Po R. M. mirties N. M. gyveno bute, jame buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą, naudojosi palikėjui priklausiusia nekilnojamojo turto – buto dalimi, prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius, rūpinosi kaip savo turtu, naudojosi namų apstatymo daiktais. Paveldėjimo teisės byla po R. M. (gimė (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini)) mirties nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. N. M. buvo įsitikinusi, kad yra teisėta nekilnojamojo turto – buto savininkė (nekilnojamojo turto registre jos vardu buvo registruotas butas), po sutuoktinio mirties toliau naudojosi butu, nemanė, kad reikia atlikti papildomus veiksmus, susijusius su paveldėjimu, todėl nepateikė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja nurodo, kad N. M. priėmė palikimą per tris mėnesius pradėdama jį valdyti, įrodo pridėtos sąskaitos už šilumos ir elektros tiekimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos L. Č. (buvusi – M.) tėvai yra R. M., miręs (duomenys neskelbtini) ir N. M., mirusi (duomenys neskelbtini) R. M. ir N. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Pirkimo pardavimo sutartis, pagal (duomenys neskelbtini) įstatymą Nr. I-1374, sudaryta (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjos motina įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro centro duomenimis, N. M. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini). 2026 m. balandžio 20 d. Šiaulių m. 4-notarų biuro notarės G. Š. pranešimas Notarinio registro Nr. 3497 patvirtina, kad L. Č. yra priėmusi savo motinos, N. M., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą. Testamentų registras duomenų apie palikėjo R. M. palikimo priėmimo ar testamentų sudarymą, neturi.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal CK normas turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Į bylą pateikti atsakymai iš AB „Šiaulių energija“ ir UAB „Ignitis“ rodo, kad net ir po sutuoktinio mirties, pareiškėjos motina mokesčius už komunalines paslaugas mokėjo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos motina N. M. iš karto po palikėjo (sutuoktinio) mirties priėmė savo sutuoktinio palikimą, tvarkė, prižiūrėjo ir naudojosi palikėjo paliktu asmeniniu ir bendru nekilnojamuoju turtu, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai palikimą valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Suinteresuotas asmuo atsiliepimu neprieštaravo, kad pareiškimas būtų tenkintas. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų spręstina, kad turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka, nei juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad N. M. mirusio sutuoktinio R. M. palikimą N. M. priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos L. Č. pareiškimą patenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Raimonda Donielaitė-Paškevičė