- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-08
- Bylos Nr.
- e2S-681-569/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01759-2026-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- P. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Mažeikių rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams pareiškėjas P. V. pateikė pareiškimą (skundą) dėl antstolės E. M. veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) dėl antstolio veiksmų.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2026 m. gegužės 20 d. skundu dėl antstolės E. M. veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą, t. y. nepasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Nors pareiškėjo skunde ir yra įkeltas antstolės patvarkymo fragmentas, tačiau iš jo turinio matyti, kad antstolės kontoroje gautas pareiškėjo dokumentas, laikytinas prašymu (ne skundu), nes skolininkas (pareiškėjas) jokio konkretaus antstolės veiksmo neskundė. Proceso įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjui su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai teismą nenustatyta, pats pareiškėjas jų taip pat nenurodė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas P. V. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026-05-26 nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (Pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti/spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas/teisėjas, eilinį kartą pasielgė teisiškai nekorektiškai – taikė ne tas įstatymų nuostatas, kurias turėjo taikyti.
Teismas nutartyje rašo akivaizdų melą – „užmerkdamas akis“/ ignoruodamas tuos, pareiškime pateikiamus/rašomus faktus, jų seką.
Teismas/teisėjas bylą išnagrinėjo neteisėta sudėtimi – pažeidus teisėjų nušalinimo/nusišalinimo taisykles (pvz., egzistuoja abejonės dėl teisėjo nešališkumo).
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n s t a t u o ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde nesuformulavo skundo argumentų, patvirtinančių skundžiamos teismo nutarties (ar jos dalies) nepagrįstumą ar neteisėtumą, nenurodė imperatyviųjų teisės normų esminių pažeidimų, varžančių ar pažeidžiančių jo teises bei teisėtus interesus. Apelianto atskirasis skundas iš esmės grindžiamas deklaratyviais, emocinio pobūdžio ir su skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo vertinimu nesusijusiais teiginiais. Skunde nenurodoma konkrečių teisinių argumentų, kurie leistų konstatuoti pirmosios instancijos teismo netinkamą materialinės ar proceso teisės normų taikymą, todėl skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.
Apelianto argumentai, kuriais reiškiami bendro pobūdžio vertinimai apie teismų veiklą, teisėjus ar teisės sistemą, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas ir neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako. Apelianto skunde dėstomi filosofinio, pasaulėžiūrinio ir vertinamojo pobūdžio samprotavimai apie žmogaus, valstybės, teisės sistemos ir teismų santykį nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjant šį procesinį klausimą. Tokie argumentai nėra susiję su skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, jais nenurodoma konkrečių materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimų, todėl jie nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį.
Dėl nutarties (ne) teisėtumo
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pateiktą procesinį dokumentą, konstatavęs, kad pareiškėjas nesilaikė skundų padavimo tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 510 straipsnio 2 dalis).
CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 510 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Pažymėtina, kad tik tokiu atveju, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su 2026 m. gegužės 20 d. skundu dėl antstolės E. M. veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą, t. y. nepasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjui su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai teismą nenustatyta, pats pareiškėjas jų taip pat nenurodė. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) dėl antstolės veiksmų atsisakė priimti, kadangi pareiškėjas nesilaikė skundų padavimo tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 510 straipsnio 2 dalis).
Atskirajame skunde apeliantas pakartotinai kelia abejones dėl bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) nešališkumo. Pažymėtina, kad šie argumentai jau buvo įvertinti Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 25 d. nutartyje, kuria atmestas pareiškėjo pareiškimas dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjų nušalinimo. Kadangi dėl nurodytų aplinkybių teismas jau yra pasisakęs, o atskirajame skunde nepateikiama naujų aplinkybių ar teisinių argumentų, sudarančių pagrindą šį vertinimą peržiūrėti, apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų pakartotinai nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.