Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-392-1254/2026

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2026-06-11
Bylos Nr.: 1-392-1254/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-35459-2025-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: I-a instancija

Teisėjas: Martyna Verbiejė
Kaltinamasis: G. M.
Nukentėjusysis: D. D., T. D.
Atsakovas: Lietuvos draudimas
Prokuroras: Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra

Kategorijos

1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-392-1254/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35459-2025-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.1; 1.1.9.5; 1.2.25.4.1; 2.3.4.3 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 11 d. Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Martyna Verbiejė,sekretoriaujant Ilonai Gedminei,dalyvaujant prokurorui Linui Vitkui,kaltinamajam G. M.,nukentėjusiajai (D. D. ir T. D. atstovei pagal įstatymą) R. D.,nukentėjusiųjų D. D. ir T. D. įgaliotam atstovui advokatui Modestui Švažui,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės

G. M. 2025 m. rugsėjo 17 d., apie 10.46 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiuodamas iš šalutinio kelio, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 154 punktų reikalavimus, tai yra reguliuojamoje sankryžoje, neveikiant šviesoforo signalams, važiuodamas per sankryžą iš šalutinio kelio ((duomenys neskelbtini) g.), nepraleido pagrindiniu keliu ((duomenys neskelbtini) g.) važiuojančio lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. A., dėl to transporto priemonės susidūrė ir kliudė kelių sankirtoje stovėjusį kitą sunkiasvorį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. R., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sužaloti lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), keleiviai - R. D., kuriai nesunkiai sutrikdyta sveikata - padarytas kairės pusės devinto šonkaulio lūžis, kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje ir kairėje šlaunyje, D. D., kuriam nežymiai sutrikdyta sveikata - padarytas nubrozdinimas pilvo kairiame šone.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis G. M. teisme kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, jog eismo įvykis įvyko dėl jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Važiavo iš miesto ir įvažiuodamas į sankryžą galvojo, kad dega žalia šviesa. Draugė taip pat sakė, kad dega žalia. Žiūrėjo į kairę pusę, nes dešinėje nesimatė šviesoforo, jį uždengė medis, buvo sustojusi „fūra“. Kairėje pusėje į šviesoforą švietė saulė ir atrodė, kad dega žalia šviesa. Buvo pristabdęs, paskui paspaudė, kad įvažiuotų į sankryžą, bet nespėjo sustoti, todėl bandė nusukti į dešinę. Įvyko didelė avarija. Po avarijos iškart paklausė draugės, ar viskas gerai, vaikas net nepajuto, kad buvo avarija, tik telefonas iškrito. Tada bėgo į nukentėjusiosios mašiną, galvojo, kad ji vairavo (nematė, kas vairavo). Padėjo išlipti vaikams ir nukentėjusiajai, ramino vaikus ir atsiprašinėjo. Vaikas buvo ne taip prisegtas, todėl užtruko, kol jį ištraukė. Kas paskambino pagalbos numeriu, nežino. Pripažįsta, kad važiavo šalutiniu keliu, o automobilis, kuriuo važiavo nukentėjusieji, važiavo pagrindiniu keliu. Kelių eismo taisykles žino, supranta, kad turėjo praleisti pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį, gailisi. Pripažįsta, kad šioje situacijoje jo veiksmai buvo neatsargūs. Supranta, kad tai jo kaltė, nes šviesoforas neveikė. Jeigu nebūtų degusi žalia, kaip jam atrodė, nebūtų važiavęs. Niekada anksčiau nėra turėjęs tokių situacijų ir susidūręs su teisėsauga. Ten šviesoforas jau ilgą laiką neveikė, nebuvo jokių papildomų ženklų ar policijos, kuri reguliuotų eismą. Po savaitės kelininkai nupjovė medį, kad būtų matomas šviesoforas. 10 metų negyveno Lietuvoje, o grįždamas patyrė daug streso - jį apvogė, prarado (duomenys neskelbtini) Eur. Šiuo metu ieškosi darbo, registruojasi Užimtumo tarnyboje, pajamų negauna. Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Sąskaitoje dabar turi tik (duomenys neskelbtini) Eur, finansinė padėtis sunki. Po eismo įvykio su nukentėjusiaisiais nebuvo susitikęs, žino, kad negalima išduoti vardo, pavardės, telefono, jog susisiekti. Šiuo metu gyvena pas tėvus Lietuvoje (t. 2, b. l. 111–115, 150–153).

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kaltinimas pareikštas ne dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Nukentėjusioji ir D. D. bei T. D. atstovė pagal įstatymą R. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 17 d., apie 11 val. (tikslaus laiko nepamena), iš pavėžėjo centro „(duomenys neskelbtini)“ markės automobiliu, valstybinių numerių nežino, važiavo kartu su savo vaikais D. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir T. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Su vaikais sėdėjo automobilio gale. Važiavo tiesiai (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatve. Šviesoforo nematė, bet ir kiti automobiliai judėjo. Važiuojant pasuko galvą į dešinę pusę ir pamatė kita gatve atvažiuojantį „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilį, kuris kirsdamas (duomenys neskelbtini) gatvę, trenkėsi į jų automobilio galines dureles, kur ji sėdėjo. Viskas įvyko labai staiga. Kokiu greičiu važiavo jų automobilis ir kokiu į juos atsitrenkęs automobilis, pasakyti negali, nes pati yra nevairuojanti. Po susidūrimo abu automobiliai sustojo. Jos vaikai ėmė klykti, nes išsigando. Pirmiausiai puolė juos žiūrėti, ar jiems viskas gerai. D. D. pasakė, kad jam skauda pilvą, abu buvo šoke. Dabar tiksliai pasakyti negali, bet jai atrodo, kad eismo įvykio kaltininkas priėjo prie jos ir atidarė automobilio dureles. Ji kartu su vaikais išlipo iš automobilio ir stovėjo ant šaligatvio. Kaltininkas nuolat klausinėjo, ar jai su vaikais viskas gerai. Kas iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, tiksliai pasakyti negali, nes taip pat buvo šoke ir tuo metu dar jokių skausmų nejuto. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, ji su vaikais buvo nuvežta į VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, ten D. D. buvo nustatytas nubrozdinimas pilvo kairiame šone, o T. D. sužalojimų nustatyta nebuvo. Ji apžiūrėta nebuvo, nes nebuvo, kas prižiūri vaikus, kurie yra neįgalūs. Dėl sužalojimų nuvyko apžiūrai kitą dieną į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur ją nusiuntė pas chirurgą pirminės sveikatos priežiūros centre, ten jai buvo nustatytas devinto šonkaulio lūžis, kraujosruvos krūtinės kairėje ir kairėje šlaunyje. Įvykio metu ji su vaikais patyrė šoką ir fizinį skausmą. Kadangi dėl skausmų negalėjo rūpintis vaikais, jų maudyti, tai prašė pagalbos kaimynės L. S., kuriai už paslaugas už savaitę laiko sumokėjo 60 Eur, taip pat jai dar mokėjo 30 Eur už nuimtą derlių. Po įvykio vaikai iki šiol jaučia pasekmes, jiems sutriko miegas, T. D. ėmė šlapintis į lovą, dėl to kreipsis pagalbos į psichologus. Dėl įvykio jai padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir jai yra išaiškinta, kad ji turi teisę pareikšti civilinį ieškinį, tačiau šiai dienai dar nėra apsisprendusi, kokiai sumai, tai jį pareikš vėliau (t. 1, b. l. 82–85).

Liudytojas R. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 17 d., apie 10.30 val., vairavo įmonei priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo iš (duomenys neskelbtini) klinikos, (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) miesto pusės. Automobilyje vežė R. D. su dviem vaikais. Vaikai sėdėjo vaiko kėdutėse prisegti saugos diržais ant galinės automobilio sėdynės. Moteris sėdėjo gale šalia vaikų. Važiavimo greitis buvo apie 50–55 km/h, dabar tiksliai nepasakys. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve ir artėjant prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, pamatė, kad neveikia šviesoforas. Jam važiuojant pagrindine gatve, pamatė, kad į sankryžą iš šalutinės (duomenys neskelbtini) gatvės jo važiavimo kryptimi, jam iš dešinės pusės, nestabdydamas įvažiuoja „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis. Pamatęs minėtą automobilį ir supratęs, kad šis neketina stabdyti, bandė išvengti susidūrimo, tačiau laiko buvo per mažai ir susidūrimo išvengti nepavyko. Pajuto smūgį į vairuojamo automobilio dešinę pusę, nuo smūgio jo vairuojamą automobilį nubloškė į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su sunkiasvore transporto priemone. Tuo metu, kaip ir kas įvyko, buvo sunku suprasti, nes tuo pat metu sprogo saugos pagalvės, kurį laiką buvo praradęs orientaciją, automobilyje buvo kažkokių dulkių, kaip vėliau suprato, dulkės buvo nuo saugos pagalvių. Kaip išlipo iš automobilio nepamena, nes jam buvo šokas, labai skaudėjo kairę ranką, petį, skausmą juto visame kūne. Po to pribėgo prie „(duomenys neskelbtini)“ automobilio dešinės pusės galinių durelių, jas atidarė ir padėjo išlipti moteriai ir vaikams. Vaikai verkė, moteris buvo išsigandusi. Paklausė, ar jiems viskas gerai, ji pasakė, kad yra nesužalota, kad vaikai taip pat nesužaloti. Netoli „(duomenys neskelbtini)“ automobilio pamatė stovinį „(duomenys neskelbtini)“ automobilį bei kitoje eismo juostoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, stovintį sunkvežimį „(duomenys neskelbtini)“, kaip suprato, į jo priekį nuo smūgio trenkėsi „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Po to skambino bendruoju pagalbos telefonu, tačiau ką kalbėjo nepamena. Labai greitai atvažiavo policijos, gaisrinės ir greitosios medicinos pagalbos tarnybos. Policijos pareigūnams pateikė savo duomenis, buvo patikrintas blaivumas. Greitosios medicinos pagalbos medikai jį apžiūrėjo ir išvežė į Respublikinę (duomenys neskelbtini) ligoninę, po apžiūros išleistas, jam sužalojimai nepadaryti (t. 2, b. l. 12–15).

Liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 17 d., apie 10.46 val., vairavo sunkiasvorį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) link miesto pusės. Diena buvo saulėta, kelio danga sausa. Iš tolo pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės šviesoforas neveikia (išjungtas), todėl sulėtino greitį iki minimumo. Ruošėsi pasukti į dešinę pusę ((duomenys neskelbtini) gatvę). Tuo metu pastebėjo nuo miesto pusės atvažiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo pat metu iš (duomenys neskelbtini) gatvės atvažiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, todėl sustojo prie sankryžos. „(duomenys neskelbtini)“ trenkėsi į „(duomenys neskelbtini)“ dešinįjį šoną, nuo smūgio „(duomenys neskelbtini)“ automobilis pradėjo slysti šonu ir galine transporto priemonės puse trenkėsi į jo vairuojamos sunkiasvorės transporto priemonės kairįjį priekį. Jis sužalotas nebuvo, pareigūnus iškvietė ne jis, nes jis negalėjo išlipti iš automobilio. Jam atrodo, kad pareigūnus iškvietė „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas (t. 2, b. l. 6–9).

2025 m. rugsėjo 17 d. – 2025 m. spalio 13 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietos apžiūra atliekama (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Važiuojant pagrindine (duomenys neskelbtini) link minėtos sankryžos, priešpriešinio eismo juostas skiria siaura ištisinė linija, važiuojant (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., dešinėje kelio pusėje yra kelio ženklas „Pagrindinis kelias“, prieš pat prasidedant sankryžai stovi reguliuojamasis šviesoforas, kuris dėl techninių kliūčių neveikė, leistinas greitis 50 km/h. Važiuojant (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. sankryžos, dešinėje kelio pusėje stovi kelio ženklas „Duoti kelią“. Sankryža yra reguliuojama šviesoforu. Automobiliai sankryžoje išsidėstę (žiūrėti nuotraukose): (duomenys neskelbtini) spalvos „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas Nr. 1), stovi skersai važiuojamosios kelio dalies, automobilio galas žiūri į šaligatvio pusę, matomas stipriai apgadintas automobilio kairės pusės priekinis bamperis ir žibintas. Prieš „(duomenys neskelbtini)“ stovi (duomenys neskelbtini) spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas Nr. 2), kuris atsirėmęs kairiąja puse į sunkvežimio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas Nr. 3), priekinį bamperį. „(duomenys neskelbtini)“ automobilis stovi skersai kelio, priekiu į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, aplink automobilį yra išsibarsčiusios stiklo šukės ir plastiko nuolaužos, stipriai apgadintos dešinės pusės keleivio ir vairuotojo automobilio durelės, dešinės pusės galinis sparnas, galinis kairės pusės sparnas, galinis kairysis žibintas, bagažinės dangtis, automobilio salone yra suveikusi oro pagalvių sistema. „(duomenys neskelbtini)“ sunkvežimis stovi pagrindinėje kelio eismo juostoje link (duomenys neskelbtini) pusės, prie dešiniosios važiuojamosios kelio dalies krašto, matosi apgadintas kairės pusės priekinis bamperis (t. 1, b. l. 15–25). Sudarytas eismo įvykio vietos planas (t. 1, b. l. 48).

2025 m. lapkričio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašytas bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Garso įraše girdisi tik vaikų verksmas, operatorė vis klausia „ar girdite?“, tačiau niekas nekalba, įrašas nutrūksta (t. 1, b. l. 67, 68).

2025 m. spalio 20 d. – 2025 m. spalio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyta „Body“ kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Vaizdo įrašai yra spalvoti, su garsu, fiksuojamas šviesus paros metas, apšvietimas natūralus (saulė), laukas (kelio sankryža).

Vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ laikas 10:50:35–10:55:35 val.; 5:10 min. 10:50:54 pareigūnas išlipa iš ekipažo automobilio, nueina iki įvykio vietos ir kalbasi su dviem ugniagesiais. Ugniagesiai informuoja pareigūną, kad gali būti, jog yra nukentėję vaikai. 10:51:04 matyti grupė žmonių ant pėsčiųjų tako. Kairėje pusėje matosi moteris su mažamečiu rankose. Ji yra lieso sudėjimo, šviesių, ilgų plaukų, vilki trijų spalvų (rožinės, šviesiai violetinės, tamsiai violetinės) džemperį horizontaliomis linijomis, šviesiai violetinės spalvos timpas, avi rudos spalvos basutes atviru priekiu ir baltais padais. Šalia jos stovi lieso sudėjimo, barzdotas vyras, vilkintis baltus marškinėlius, rudas kelnes, avintis tamsiai rudus batus atviru priekiu. Dešinėje pusėje stovi lieso sudėjimo moteris, apsikabinusi du berniukus. Moters plaukai šviesūs ir trumpi. Ji vilki juodą striukę, juodas timpas ir avi juodus sportbačius baltais padais. Berniukas šviesiais plaukais vilki baltus marškinėlius su paveiksliukais, trijų spalvų (raudonos, mėlynos, juodos) džemperį horizontaliomis linijomis, juodas sportines kelnes, baltas kojines ir tamsius batus atviru priekiu. Už jo stovi stambesnio sudėjimo, šviesiaplaukis berniukas, vilkintis raudonus marškinėlius su šuns paveiksliuku, šviesiai žalią džemperį juodomis rankovėmis ir juodas sportines kelnes, tamsias kojines, avintis tamsius batus atviru priekiu. Liesesnis berniukas verkia. 10:51:06 pareigūnas: „Nu, kaip jaučiatės?“. R. D.: „Mes nežinom, ar jam čia stresas, ar skauda“. Pareigūnas: „Tuoj medikai atvažiuos, apžiūrės“. 10:51:23 vyras: „Aš vairavau, galvojau, kad dega žalia“. Pareigūnas: „Jūsų (duomenys neskelbtini)?“. Vyras: „Ne, ne, aš su (duomenys neskelbtini)“. Vyras rodo ranka į „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas: „Jūs su (duomenys neskelbtini) važiavot iš ten?“. Pareigūnas rodo ranka į kelią. Vyras: „Jo, jo“. Pareigūnas: „Tiesiai?“. Vyras: „Jo, jo“. 10:51:33 pasirodo kitas vyras, vilkintis juodą striukę, juodus marškinėlius ir juodas kelnes. Vyras: „Pagrindine važiavo“. Pareigūnas: „O jūs su kokia mašina važiavot?“. Vyras: „(duomenys neskelbtini)“. Šalia stambaus sudėjimo stovi vyras, vilkintis juodus marškinius, oranžinę liemenę, juodos spalvos kelnes tamsiai žaliomis linijomis ir juodą kepurę nuo saulės. Vyras su kepure: „Mano yra va“ (rodo dešine ranka į (duomenys neskelbtini) vilkiką). Policininkas kalbasi su ugniagesiais ir įvykio dalyviais, atlieka procesinius veiksmus;

Vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ laikas 10:55:35–11:00:35 val.; 5:10 min. 10:55:35 pareigūnas kalbasi su kolegėmis, atlieka procesinius veiksmus. 10:56:54 pareigūnas: „Iš kur (duomenys neskelbtini) važiavo?“. Pareigūno kolega: „Ji važiavo pagrindiniu keliu, o jis sukinėjosi“. Pareigūnas: „O fūra šalimais važiavo, ar ne?“. Pareigūnas atlieka procesinius veiksmus. 10:57:43 pareigūnas: „Tik pasakiau, kad neveikia šviesoforas ir avarija, ir dar su vaikais“. Pareigūnas atlieka procesinius veiksmus;

Vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ laikas 11:00:35–11:05:36 val.; 5:10 min. 11:00:46 pareigūnas: „Vaikus tai veš, žinok, man atrodo“. Vyras: „Man jaučiasi kažkaip tai. Biški ranką paskauda“. Pareigūnas: „O vaikai… Jūs su (duomenys neskelbtini), ar ne?“. Vyras: „Jo, jo, jo“. Pareigūnas: „O tai vaikai nukentėjo?“. Vyras: „Nu, nežinau, nu, aišku, kad vešis vaikus“. Pareigūnas: „Vešis vaikus 100 proc.“. Vyras: „Vežiau iš to… iš gydymo įstaigos“. Pareigūnas: „Jūs link kur važiavot?“. Vyras: „Mes važiavom tiesiai“. Jis rodo dešine ranka į kairę kelio pusę. Pareigūnas: „Tiesiai, link ten, a ne? Ir pagrindiniu?“. Vyras: „Jo, pagrindiniu“. Pareigūnas: „Ir (duomenys neskelbtini) tiesiai, va, išvažiavo ir trenkė, pirmiausiai, į…“. Vyras: „Kur, net nežino, trenkė čia tikriausiai“. Jis rodo dešine ranka į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, kurio galinės sėdynės durelės sulankstytos ir įdubusios. Pareigūnas: „Ir jis apsisuko ir tiesiai į fūrą, a ne?“. Vyras: „Jo“. Pareigūnas atlieka procesinius veiksmus;

Vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ laikas 11:05:36–11:10:36 val.; 5:10 min. 11:05:36 pareigūnas atlieka procesinius veiksmus. 11:07:49 pareigūnas kalbasi su vyru. Pareigūnas: „Tai dabar jūsų kiek vaikų vienas buvo?“. Vyras: „Vienas“. Pareigūnas: „Ir jūsų išsivežė vaiką vieną?“. Vyras: „Ne, mano vaikas ten (rodo dešine ranka į kairę pusę) dabar į mašiną nuėjo“. Pareigūnas: „Tai nesiveš ligoninė?“. Vyras: „Ne, nereikia“. Pareigūnas: „Viskas gerai?“. Vyras: „Viskas jam tvarkoj, neverkia, nei nieko“. Pareigūnas: „Jūs nenukentėjot pats?“. Vyras: „Ne, ne, ne… Aš tik pergyvenu, kad kas ten“. Pareigūnas: „<...> Tai jūs, žodžiu, nepastebėjot, ar ne? Važiavot…“. Vyras: „Ne, sakau, saulė švietė“. 11:08:12 vyras dešine ranka rodo į šviesoforą: „Į tą šviesoforą. Galvojau, kad žalias dega“. Pareigūnas: „Nu“. Vyras: „Kai atsitrenkėm, paskui išlipau, kad tie visi šviesoforai net neveikia“. Pareigūnas: „Jūs į (duomenys neskelbtini) atsitrenkėt ir greičiausiai (duomenys neskelbtini) trenkėsi apsisukusi į fūrą, a ne?“. Vyras: „Ne, ji slydo, aš čia važiavau, čia jau ji giliai, jinai čia daug neslydo. Bet biški pastūm, gavos, kad kaliau jai į šoną. O jinai į tą bakstelėjo“. Vyras dešine ranka rodo į dešinę pusę (galimai į (duomenys neskelbtini) vilkiką). Pareigūnas: „Gerai, supratau. Gerai, galit patraukti mašinas. Jūsų važiuojanti mašina?“. Vyras: „Jo, jo“. Pareigūnas atlieka procesinius veiksmus;

Vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ laikas 11:10:36–11:15:36 val.; 5:10 min. 11:10:36 pareigūnas atlieka procesinius veiksmus. 11:13:22 garbaus amžiaus vyras: „O tai tau raudona ar žalia degė?“. Vyras: „Čia nedegė, nedegė šviesoforas“. Pareigūnas atlieka procesinius veiksmus. 11:13:54 pareigūnas atidaro greitosios pagalbos automobilio priekines dureles. Pareigūnas kalbasi su greitosios pagalbos darbuotojais. Pareigūnas: „Čia… turite keleivių kokių nors?“. Greitosios pagalbos darbuotojas: „Jo, jo, turim“. Pareigūnas: „Čia vežatės?“. Greitosios pagalbos darbuotojas: „Ten, kur su ranka“. Pareigūnas: „Kokia mašina tegul pasako?“. Greitosios pagalbos darbuotojas: „Ta (duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas: „Su (duomenys neskelbtini)?“. Greitosios pagalbos darbuotojas: „Jo, jo“. Pareigūnas: „Su dviem vaikais?“. Greitosios pagalbos darbuotojas: „Jo“. Greitosios pagalbos darbuotoja: „Ne, su vaikais ten išvažiavo moteris. Mes tą vyriškį, vairuotoją vežam“. Pareigūnas: „Vairuotoją vežat, kuo jis skundžiasi?“. Greitosios pagalbos darbuotoja sako, kad ranka yra patinusi. Pareigūnas: „Supratau, o lūžio kažkokia tikimybė įmanoma?“. Greitosios pagalbos darbuotojas: „Visko gali būti“. 11:14:42 pareigūnas: „O (duomenys neskelbtini) vaikai kur yra?“. Greitosios pagalbos darbuotoja: „Išvežė kita greitoji“. Pareigūnas atlieka procesinius veiksmus;

Vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ laikas 10:50:37–10:55:38 val.; 5:10 min. Pareigūnė atlieka procesinius veiksmus, tikrina girtumą. 10:52:30 vyrui nustatyta 0.00 promilių. 10:53:08 nustatoma, kad kitas vyras irgi yra blaivus, alkotesteris rodo 0.00 promilių. 10:54:42 atvyksta greitoji pagalba, greitosios pagalbos darbuotojai išeina apžiūrėti įvykio dalyvių būklės. Likusi vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ dalis fiksuoja tuos pačius įvykius, kaip vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“, todėl vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“ peržiūrimas, bet neaprašomas;

Vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“ laikas 10:55:38–11:00:38 val.; 5:10 min. 10:57:55 alkotesteriu nustatoma, kad vyras su kepure yra blaivus. Vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“ fiksuoja tuos pačius įvykius kaip vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“, todėl vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“ peržiūrimas, bet neaprašomas (t. 1, b. l. 70–74).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. D. nesunkiai sutrikdyta sveikata - kairės pusės devinto šonkaulio lūžis, kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje ir kairėje šlaunyje, padarytos atsitrenkiant į bukas kietas automobilio salono dalis. Nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (t. 1, b. l. 102).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. D. nežymiai sutrikdyta sveikata - nubrozdinimas pilvo kairiame šone, padarytas atsitrenkiant į bukas kietas automobilio salono dalis. Nustatytas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (t. 1, b. l. 122, 123).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. D. kūne sužalojimų nėra (t. 1, b. l. 144, 145).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį be kita ko atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šią nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: 1) veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); 2) padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata); 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą.

Kaltinamasis patvirtino, jog vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, nors važiavo šalutiniu keliu. Nurodė, kad artėdamas prie sankryžos manė, jog jam dega žalias šviesoforo signalas, nes į kairėje pusėje esantį šviesoforą švietė saulė, o dešinėje pusėje esančio šviesoforo nematė, kadangi jį užstojo medis ir stovėjęs sunkiasvoris automobilis. Buvo pristabdęs, tačiau vėliau padidino greitį ir įvažiavo į sankryžą, kur susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu automobiliu. Šias aplinkybes taip pat patvirtina nukentėjusiosios R. D. parodymai, liudytojų R. A. ir R. R. parodymai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai ir specialistų išvados.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad kaltinamasis, vairuodamas kelių transporto priemonę, privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir, artėdamas prie sankryžos, neveikiant šviesoforo signalams, vadovautis kelio ženklais bei pirmumo taisyklėmis. Kadangi kaltinamasis važiavo šalutiniu keliu, jis privalėjo duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms ir įsitikinti, kad gali saugiai įvažiuoti į sankryžą. Tačiau kaltinamasis šių pareigų tinkamai nevykdė – nepakankamai įvertino eismo situaciją, neįsitikino, kad turi pirmumo teisę važiuoti per sankryžą, nebuvo pakankamai atidus ir, važiuodamas per sankryžą iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. Dėl to įvyko transporto priemonių susidūrimas: vienas automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, kuriame buvo nukentėjusieji, o pastarasis nuo smūgio atsitrenkė į sankryžoje buvusį sunkiasvorį automobilį.

Teismo vertinimu, kaltinamasis nesuvokė pavojingo savo veiksmų pobūdžio ir nenumatė galimų pavojingų padarinių, nors pagal savo, kaip vairuotojo, pareigas ir konkrečią eismo situaciją turėjo ir galėjo numatyti, kad neveikiant šviesoforo signalams, važiuodamas šalutiniu keliu ir neįsitikinęs, jog gali saugiai įvažiuoti į sankryžą, nepraleisdamas pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės, gali sukelti eismo įvykį ir dėl to sutrikdyti kitų asmenų sveikatą. Aplinkybės, kad dalį šviesoforo užstojo medis ar sunkiasvoris automobilis, neatleidžia kaltinamojo nuo pareigos būti atidžiam ir įsitikinti eismo situacijos saugumu prieš įvažiuojant į sankryžą. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamasis veikė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Jo veiksmai, aprašyti šio nuosprendžio 1 pastraipoje, teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Dėl laidavimo

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju G. M. padarė neatsargų nusikaltimą, teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo tėvas R. M. prašė perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą, pateikė dėl to prašymą (t. 2, b. l. 108). Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žalą šiuo atveju atlygino AB „(duomenys neskelbtini)“ (dėl atlygintos žalos dydžio ir pareikštų civilinių ieškinių teismas argumentus pateiks vėliau šiame nuosprendyje). Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 2 punktuose numatytos laidavimo sąlygos.

G. M. anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 22, 23), administracine tvarka per 5 metų laikotarpį nebaustas (t. 2, b. l. 24, 25). Sodros duomenimis nedirbantis (t. 2, b. l. 26, 27), besiregistruojantis Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 28). Įvertinęs šias kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes (ypatingai tai, kad asmuo tokio pobūdžio nusikaltimą padarė pirmą kartą, administracine tvarka per penkerių metų laikotarpį nebaustas), jo elgesį baudžiamojo proceso metu (kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi), teismas sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta sąlyga – pagrįstas manymas, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Minėta, kad nagrinėjamu atveju prašymą perduoti G. M. pagal laidavimą pateikė kaltinamojo tėvas R. M.. Posėdžio metu jis nurodė, jog su sūnumi susitinka kiekvieną dieną, gyvena šalia vienas kito skirtinguose namuose. Apie eismo įvykį sužinojo, kai po įvykio paskambino sūnaus draugė. Iš karto atvyko į įvykio vietą, atvažiavo ir greitosios, ir gaisrinės, pats įvykis atrodė sudėtingai. Po įvykio kalbėjosi su sūnumi, jis gailėjosi, buvo išsigandęs, savo elgesį vertina blogai, kad neįvertino visos situacijos. Laidavimą supranta taip, kad kaltinamasis gerai elgtųsi, nepažeidinėtų įstatymų. R. M., kaip matyti, neteistas, administracine tvarka baustas 1 kartą, paskirtą baudą yra sumokėjęs (t. 2, b. l. 109, 110). Aptarti duomenys patvirtina, jog R. M. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, galintis daryti realią teigiamą įtaką G. M..

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti G. M. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei perduoti R. M. atsakomybėn. Laidavimas šiuo atveju skiriamas be užstato, laidavimo terminas – 1 metai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos atitinkamos tame pačiame straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nors prokuroras prašė kaltinamajam skirti 12 MGL (600 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas su tokiu siūlymu nesutinka. Spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, anksčiau neteistas. Todėl teismas, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, sprendžia, kad šiuo atveju G. M. skirtina minimali įstatyme numatyta įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 10 MGL (500 Eur).

Dėl civilinių ieškinių, kitų klausimų

Byloje buvo pareikšti civiliniai ieškiniai:

Civilinį ieškinį pareiškė R. D., ji prašo priteisti iš kaltinamojo 174,20 Eur turtinei (120 Eur už kaimynės pagalbą maudant vaikus, 30 Eur už pagalbą nuimant derlių, už vaistus (duomenys neskelbtini) 6,80 Eur, (duomenys neskelbtini) 10,90 Eur, (duomenys neskelbtini) 6,50 Eur) ir 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 151, 152);

R. D. pareiškė ieškinį nukentėjusiojo, jos sūnaus D. D. vardu, prašo priteisti iš kaltinamojo D. D. 10,61 Eur turtinei (už vaistus (duomenys neskelbtini)) ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 156, 157). 2026 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje R. D. nurodė, kad civilinį ieškinį didina ir prašo D. D. priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

R. D. taip pat pareiškė ieškinį nukentėjusiojo, jos sūnaus T. D. vardu, prašo priteisti iš kaltinamojo T. D. 30,61 Eur turtinei (10,61 Eur už vaistus (duomenys neskelbtini), 20 Eur už siurblio nuomą) ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 161, 162).

Duodama paaiškinimus dėl pareikštų civilinių ieškinių teisiamojo posėdžio metu R. D. nurodė tokias aplinkybes:

Abu vaikai turi sveikatos problemų. Vienam vaikui yra (duomenys neskelbtini), kitam - (duomenys neskelbtini), veža juos į (duomenys neskelbtini), kad padėtų. Kiekvienais metais į terapiją važiuoja 43 kartus. Po eismo įvykio D. D. patyrė šoką. Naktimis verkia, miega neramiai, atsikelia, ir sako „mama, bijau“. Vyras po eismo įvykio norėjo eiti su juo pasivaikščioti, tačiau vaikas bijojo, pradėjo klykti. Sėdėti mašinoje taip pat bijo, sako, kad bijo važiuoti su dėde. Vaikas nuolat kalbėjo apie eismo įvykį tiek darželyje, tiek terapijoje. T. D. pradėjo save žaloti - daužo galvą į sieną, vos kas nutinka, kandžioja sau ranką. Psichiatrės patvirtino, kad tokie dalykai galėjo pasireikšti po eismo įvykio. Po įvykio nei D. D., nei T. D. terapijoje nelabai nori ką nors daryti, nors prieš tai viską atlikdavo. Terapijoje psichologė dėl šio įvykio dirba su abiem vaikais. Po eismo įvykio į terapiją važiavo jau kitą dieną. Abu vaikai klykė, nes bijojo važiuoti su nepažįstamu žmogumi. Taip tęsėsi apie pusantro mėnesio, dabar važiuoti jau sekasi geriau.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl žalos vaikams paaiškino, jog D. D. buvo atlyginta 1 038 Eur neturtinė žala, prašo atlyginti dar 2 000 Eur. T. D. buvo išmokėta 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (vėliau, bylos nagrinėjimo metu dar 300 Eur), papildomai prašo dar 2 000 Eur. Turtinės žalos atlyginimą už vaikus iš draudimo patvirtino gavusi. Paskutiniojo teisiamojo posėdžio metu nurodė didinanti neturtinės žalos dydį D. D. iki 3 000 Eur.

Dėl jai padarytos žalos paaiškino, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygino sumos dėl vaikų priežiūros ir derliaus nuėmimo. Draudimas atlygino 5 000 Eur, todėl 4 000 Eur ieškinio dėl neturtinės žalos atsisako. Turtinė žala už vaistus jai buvo pervesta. Kitoje dalyje prašymas dėl turtinės žalos priteisimo išlieka (t. 2, b. l. 130–132, 150–153).

Iš bylos medžiagos matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ tam tikras sumas išmokėjo visiems trims nukentėjusiesiems:

R. D. ikiteisminio tyrimo metu išmokėta 5 076,46 Eur (76,46 Eur už gydymo išlaidas ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti) (t. 1, b. l. 184, t. 2, b. l. 95, 96);

Ikiteisminio tyrimo metu D. D. išmokėta 1 038 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 97, 98);

Ikiteisminio tyrimo metu T. D. išmokėta 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 99, 100);

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo išmokėtos papildomos sumos. Visų pirma, išmokėta 65,42 Eur - 24,20 Eur už R. D. išrašytus vaistus ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), 10,61 Eur už D. D. išrašytus vaistus ((duomenys neskelbtini)), 10,61 Eur už T. D. išrašytus vaistus ((duomenys neskelbtini)) ir 20 Eur už čiužinio valymą (t. 2, b. l. 121, 122). Be to, AB „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. gegužės 14 d. sprendimu pervedė R. D. 300 Eur už neturtinę žalą T. D. (t. 2, b. l. 148, 149).

Kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, turtinė žala T. D. ir D. D. yra visiškai atlyginta, AB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė pinigų sumas už pirktus vaistus, taip pat už siurblio nuomą valant čiužinį. Pačiai R. D. dalis turtinės žalos taip pat atlyginta – draudimo bendrovė pervedė jai 24,20 Eur už pirktus vaistus. Nors nukentėjusioji prašė dar 150 Eur turtinei žalai atlyginti (kuomet mokėjo kaimynei nuimant derlių, taip pat už tai, kad kaimynė padėjo jai kelis kartus išmaudyti vaikus), šių išlaidų teismas nepripažįsta kaip susijusių su eismo įvykiu ir jo pasekmėmis. Abu nukentėjusiosios vaikai (T. D. ir D. D.) taip pat turi tėvą, kuris eismo įvykyje nedalyvavo, dėl jo nenukentėjo, todėl galėjo padėti sutuoktinei tiek su vaikų priežiūra, tiek su namų ruoša. Be to, nors baudžiamojoje byloje nukentėjusioji jai padarytą neturtinę žalą įvertino 4 000 Eur (tokios sumos prašė pareikštu civiliniu ieškiniu), jai ikiteisminio tyrimo metu AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 5 000 Eur sumą. Taigi pagrindo priteisti R. D. 150 Eur (kuomet už pagalbą su vaikais ir už derliaus nuėmimą mokėjo kaimynei) šiuo atveju nėra. Atsižvelgiant į tai, dalyje, kurioje turtinė žala buvo atlyginta, procesai dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktini (BPK 107 straipsnis), o R. D. civilinis ieškinys dalyje dėl 150 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad G. M. įvykdė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, dėl ko nukentėjusieji neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nukentėjusieji turi gauti adekvatų jų patirtiems neigiamiems išgyvenimams neturtinės žalos atlyginimą. Kaip minėta, R. D. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 5 000 Eur jos patirtai neturtinei žalai atlyginti, toks neturtinės žalos dydis tenkino nukentėjusiąją, todėl šioje dalyje procesas nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Dėl vaikų patirtų išgyvenimų R. D. teisme paaiškino, jog neturtinės žalos prašo dėl pablogėjusios vaikų psichinės būklės. Po įvykio vaikams sutriko miegas, apie pusantro mėnesio bijojo važiuoti su nepažįstamu žmogumi. D. D. patyrė šoką, naktimis verkia, miega neramiai. T. D. ėmė šlapintis į lovą, pradėjo žaloti save - daužo galvą į sieną, kandžioja sau ranką. VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro išrašuose esantys duomenys patvirtina, kad dėl eismo įvykio nepilnamečių vaikų psichologinė būklė buvo pablogėjusi – po įvykio jiems sutriko miegas, jie jautė baimę važiuoti automobiliu (t. 2, b. l. 144, 145). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad eismo įvykis vaikams sukėlė neigiamų dvasinių išgyvenimų, todėl neturtinės žalos faktas nagrinėjamu atveju nekelia abejonių. Tačiau teismas vertina ir tai, kad tiek T. D., tiek D. D. sveikatos problemų turėjo ir prieš eismo įvykį. Be to, eismo įvykio metu D. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (nubrozdinimas pilvo kairiame šone), T. D. jokie sužalojimai išvis nepadaryti. Taigi išmokėtos sumos neturtinei žalai atlyginti (D. D. viso 1 038 Eur, T. D. 500 Eur) yra teisingos, proporcingos jų patirtiems išgyvenimams, todėl pagrindo priteisti didesnes sumas šiuo atveju nėra. Procesai dalyje, kurioje neturtinė žala T. D. ir D. D. buvo atlyginta, nutrauktini (BPK 107 straipsnis), kitoje dalyje civiliniai ieškiniai atmestini.

Šioje baudžiamojoje byloje 2026 m. balandžio 21 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma, jog dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą T. D. ir D. D. valstybės naudai priteistina išlaidų suma yra 445,83 Eur (t. 2, b. l. 135–137). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės (ne nuteisiamas), įvertinus jo finansinę padėtį (šiuo metu nedirba, neturi turto), taip pat tai, kad jam skiriama turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė, minėtos išlaidos neišieškotinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – paliktinas savininko R. M. nuosavybėje;

Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – paliktinas savininko (duomenys neskelbtini) nuosavybėje;

Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – paliktinas savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 301–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo R. M. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti G. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra, 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (gavėjas - Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba; sąskaitos numeris - LT12 4040 0636 1000 3142; mokėjimo paskirtis - vardas, pavardė, asmens kodas).

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai el. p. teisinepagalba@vgtpt.lt arba per dokumentų valdymo sistemą DBSIS.

Procesą pagal R. D. civilinį ieškinį dėl 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir dėl 24,20 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti, civilinį ieškinį dalyje dėl 150 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Procesą pagal R. D. civilinį ieškinį dėl 1 038 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir dėl 10,61 Eur turtinės žalos atlyginimo D. D. nutraukti, civilinį ieškinį dalyje dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Procesą pagal R. D. civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir dėl 30,61 Eur turtinės žalos atlyginimo T. D. nutraukti, civilinį ieškinį dalyje dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo dėl 445,83 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt penkių eurų aštuoniasdešimt trijų centų) dydžio išlaidų išieškojimo, teikiant antrinę teisinę pagalbą T. D. ir D. D., netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – palikti savininko R. M. nuosavybėje;

2) automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – palikti savininko (duomenys neskelbtini) nuosavybėje;

3) automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – palikti savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje.

Išaiškinti G. M., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti G. M., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalį asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti laiduotojui R. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Teisėja Martyna Verbiejė