Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PLUSPLUS CAPITAL AS pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Ž. (skolininkei), D. Ž., antstolei Indrei Klungei dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas PLUSPLUS CAPITAL AS kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkei A. Ž. priklauso ½ dalis sutuoktinio D. Ž. gaunamų pajamų iš darbo užmokesčio, individualios veiklos ar ateityje gautino darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų, esančių bendrojoje nuosavybėje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolės Indrės Klungės kontoroje vykdomas priverstinis skolos išieškojimas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-11793-1003/2022 dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės A. Ž. išieškotojo PLUSPLUS CAPITAL AS naudai. Nustačiusi, jog skolininkės gaunamas darbo užmokestis nesiekia minimalaus darbo užmokesčio, nuo sąskaitų lėšos nenusirašo, savo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto skolininkė neturi, o jos sutuoktinis D. Ž. gauna pajamas, antstolė 2026 m. birželio 12 d. turto arešto aktu Nr. S-26-189-19837 areštavo skolininkės sutuoktinio D. Ž. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų esamų pajamų dalis – 15 % nuo sutuoktinio D. Ž. gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, 5% nuo gaunamų pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA, ir 25% nuo gaunamu pajamu dalies, viršijančius du MMA, bet ne daugiau kaip nurodytas turto arešto mastas. 2026 m. birželio 12 d. patvarkymu dėl sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu pasiūlė skolininkei per 20 dienų pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru sutarimu, patvirtintu notarine tvarka. Per nustatytą terminą sutikimas nebuvo pateiktas, todėl antstolė 2026 m. liepos 29 d. pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Byloje nėra duomenų, jog suinteresuotų asmenų A. Ž. ir D. Ž. santuoka būtų nutraukta, teismui nėra pateikta įrodymų, kad sutuoktinių turtas būtų padalintas, nenustatyti kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai. Antstolė nustatė, jog skolininkės sutuoktinis gauna nuolatines pajamas, į kurias galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). CK 667 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Esantys duomenys patvirtina, kad buvo pasinaudota ikiteismine tvarka, sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo nepateiktas, skolininkės sutuoktinis gauna pajamas, byloje nėra duomenų, jog skola būtų sumokėta. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog areštuotos skolininkės sutuoktinio piniginės lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurioje skolininkės ir jos sutuoktinio dalys yra lygios. Duomenų, patvirtinančių, kad skolininkė turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, prašymas tenkintinas ir nustatytina, kad skolininkei A. Ž. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio D. Ž. esamų ir būsimų pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijos, pašalpų bei kitokių išmokų (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas pažymi, kad asmeninis skolininkės prievolės kreditoriui pobūdis nereiškia, kad išieškojimas pagal šią prievolę negali būti nukreipiamas į skolininkės sutuoktinio gaunamas išmokas, nes išieškojimas šioje vykdomojoje byloje bus nukreipiamas ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, o į skolininkei priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama įstatymo nustatyta tvarka (CPK 667 straipsnis). Taip pat išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į tas pajamas, iš kurių išieškoti nedraudžia įstatymas.

Pažymėtina, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio pačiai skolininkei geranoriškai sumokėti skolą į antstolės depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies sutuoktinio gaunamų pajamų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 593, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti. Nustatyti, kad skolininkei A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jos sutuoktinio D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) esamų ir būsimų pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijos, pašalpų bei kitokių išmokų, esančių bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, iš kurių išieškojimo nedraudžia įstatymas. Nutartį išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims. Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.