Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2026-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-755-674/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-06-16
Bylos Nr.
1-755-674/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09116-2026-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
I-a instancija
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Kaltinamasis
A. B.
Nukentėjusysis
D. A.
Prokuroras
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-755-674/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09116-2026-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.9.1; 1.1.9.9; 1.2.26.2.; 2.1.10.; 2.3.6.4.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 16 d. Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,dalyvaujant prokurorui Eividui Chmieliauskiui,kaltinamajam A. B. ,gynėjui advokatui Stanislovui Jankauskui,

nukentėjusiajam D. A.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta ten pat, vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2026 m. kovo 20 d., apie 17:00 val., (duomenys neskelbtini), įėjęs į kaimynui D. A. priklausančio kiemo teritoriją, tyčia sugadino bendro naudojimo šulinio dangtį, kurio vertė 50 eurų, po to būdamas savo namų kieme, (duomenys neskelbtini), vartodamas necenzūrinius žodžius, matant pašaliniams asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, per tvorą apipylė kaimyną D. A. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos kilmės medžiaga ir sugadino jo vilkėtus drabužius: bliuzoną, kurio vertė 150 eurų, kelnes, kurių vertė 30 eurų, marškinėlius, kurių vertė 27 eurai, tokiu būdu sugadino svetimą turtą, bendros 257 Eur vertės, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais veiksmais A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Kaltinamasis A. B. prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), jis su savo šeima gyvena 27 metus. Iki kaimynų A., (duomenys neskelbtini), gyveno kiti kaimynai šiuo adresu, su kuriais jie sutarė labai gerai. Jų sklypas nuo kaimyninio sklypo atitvertas medine tvora, kurioje įrengti varteliai. Kaimynai A. atsikėlė gyventi į kaimynystę apytiksliai prieš 20 metų, jie bendravo gražiuoju. Jų abiejų su kaimynais teritorijoje, ant abiejų sklypų yra įrengtas šulinys, kuriuo daug metų niekas nesinaudoja. Kadangi šulinys yra jo įvažiavime į kiemą, o kaimynų sklypo pusėje sode, tad šis šulinys daugiausia nemalonumų sukėlė jo šeimai, kadangi pas juos atvažiuoja anūkai, kurie žaidžia kieme, jis bijo dėl jų saugumo. Šiuo metu jis turi Nekilnojamojo turto registro išrašą, kad šulinys priklauso jam, o ne kaimynui. Nenaudojamą šulinį jis norėjo uždengti metaliniu dangčiu. 2026-03-20 jis nusprendė minėtą šulinį uždengt. Jis pradėjo pjauti šulinio stogelį iš savo pusės ir jis perpjautas per pusę nebesilaikė ir kaimyno pusė nuvirto. Bedirbant jis pamatė tik kaip prie jo pribėgo kaimynas, piktas ir agresyvus jo atžvilgiu, jam šaukė, kad atstatytų viską į vietą. Jis tuo metu dažė tvoros lentas . Tada jis stodamasis ir su rankoje laikyta dažų skardine pylė į kaimyno pusę, kaimyną aptaškė dažais. Jis pripažįsta, kad jais aptaškė kaimyną ir sugadino jo vilkėtus drabužius, prasidėjo žodinis konfliktas, necenzūriniai žodžiai buvo panaudoti tiek iš jo, tiek ir iš kaimyno pusės. Jie su kaimynu pradėjo aiškintis, atėjo ir jo žmona su dukra, jie trise šaukė ant jo. Tuomet prie jų atėjo jo žmona. Be abejonės kilo triukšmas, jie šaukė vieni ant kitų. Jis dėl savo elgesio gailisi, kaimyno atsiprašė, atlygino jam žalą, su kaimynu susitaikė , prašo bylą nutraukti jam su nukentėjusiuoju susitaikius. Pažada, kad ateityje nedarys jokių nusikaltimų ar teisės pažeidimų.

Nukentėjusysis D. A. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas . Su juo jie sutarė neblogai. Tačiau jis pamatė, kad kaimynas nupjovė jų bendro šulinio dangtį ir be jo žinios kažką remontavo. Jis nubėgo su kaimynu pasiaiškinti. Tuo metu A. B. dažė tvorą. Jam pribėgus ir pradėjus aiškintis, A. B. pylė ant jo dažus, pataikė ant veido ir ant drabužių. Jis buvo pareiškęs civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Šiuo metu visa žala yra atlyginta, kaltinamasis jo atsiprašė, žalą atlygino, jis jam pretenzijų neturi. Su kaltinamuoju susitaikė. Pasirašė susitaikymo susitarimą. Jis sutinka, kad byla būtų nutraukta.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, gynėjui, prokurorui ir nukentėjusiajam sutikus, įrodymų tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai :

Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Erikos Urbonienės 2026-04-02 tarnybiniame pranešime "Dėl telefonini pokalbio su nukentėjusiuoju D. A." nurodyta, kad apklausiamas įtariamuoju A. B. savo kaltę visiškai pripažino ir nurodė, kad jis nesigina savo kaltės, sutinka kaimynui padengti jo patirtą turtinę žalą, pervesdamas pinigus į jo nurodytą sąskaitą, kad tik nebekiltų jokių konfliktų. Be abejonės mano, kad apie moralinę žalą negali būti ir kalbos, nes ji nepagrįsta, jis nesiekė pakenkti kaimyno sveikatai apipildamas jį dažais. Apklausiama liudytoja įtariamojo žmona A. B. nurodė, kad be abejonės atsiprašys kaimynų, jei tik jie su jais kalbėsis, jiems tai nėra sunku, nėra išdidūs, nori gyventi gražiuoju. Kaimynui sutikus, jie tikrai ieškos kaip konfliktą išspręsti gražiuoju, nors dabar labai abejoja ar tai įmanoma. 2026-04-01 telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekta su nukentėjusiuoju D. A., siekiant išsiaiškinti, ar jis sutiktų, kad kaimynai ateitų atsiprašyti jo šeimos, nurodytų vietą, kur tai jie galintys padaryti bei nurodytų sąskaitos numerį, į kurį kaimynai galėtų pervesti pinigus už sugadintus drabužius. Taip pat D. A. pasiteirauta ar jis galintis dokumentais pagrįsti savo sugadintų drabužių vertę. D. A. nurodė, kad drabužių įsigijimo dokumentų jis neturintis, kadangi jie įsigyti prieš kurį laiką, nesutinka priimti turtinės žalos atlyginimo, jam nereikalingas kaimynų atsiprašymas, nes tai nebus kaimynams tinkama pamoka už jų elgesį, jis pageidaujantis moralinės žalos atlyginimo, jis norintis, kad kaimynas būtų nubaustas įstatymo nustatyta tvarka ir tai būtų atlikta teisme (b. l. 61-63).

Liudytoja G. A. 2026-03-30 liudytojo apklausos protokolas metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), jų šeima gyvena nuo 2004 metų. Jiems atsikrausčius, (duomenys neskelbtini), gyveno A. B. šeima. Jie visą laiką sutarė kaimyniškai, bendravo gražiai. Apytiksliai prieš metus laiko prasidėjo nesutarimai dėl iš jų kiemo sklindančios muzikos nakties metu. Iš pradžių prašė kaimynų gražiuoju, kad muziką leistų dienos metu, kadangi jiems trukdė poilsiui. Susitarti nepavyko, teko kviesti policijos pareigūnus. Nuo to laiko jų santykiai su kaimynas atšalo, bendravimo nebeliko. Pas juos kieme yra pastatytas šulinys, kuris yra nenaudojamas. Dalis šulinio įeina į kaimyno kiemo teritoriją. Kaimynas apsitvėręs tvorą ir joje įsirengė vartelius, kad bet kada galėtų patekti į jų kiemo teritoriją, dėl kokios priežasties ji paaiškinti negali. Kaimynas lankosi jų kieme, kai jų nebūna namuose. 2026-03-20 jie būdami namuose pro langą pamatė, kad šulinio stogelis su visa konstrukcija numesti ant žemės. Dukra užsiminė, kad ji grįžusi automobiliu į kiemą matė kaimyną jų kieme prie šulinio. Tuomet jos vyras D. pasakė, kad nueis pas kaimyną pasikalbėti dėl šulinio, kad viską sutvarkytų taip, kaip buvę. Kaimynas jau tuomet buvo savo kieme. Ji pati girdėjo, kaip vyras gražiai paklausė kaimyno, kad tikisi, jog jis uždės konstrukciją. Kaimynas jam atsakė necenzūriniais žodžiais. Kieme kilo didžiulis triukšmas. Tuomet jau ir jos su dukra išėjo į kiemą. Ji išėjo šiek tiek vėliau nei dukra, tad pamatė, kad jos vyras kažkuo apipiltas. Vyro veidas, akiniai ir rūbai buvo išteplioti kažkuo panašiu į dažus. Kaimyno žmona filmavo savo mobilaus ryšio telefonu, elgėsi jų atžvilgiu agresyviai. Žinoma ir jie vartojo necenzūrinius žodžius, kadangi kaimynų elgesys juos išprovokavo. Tuomet dukra iškvietė policijos pareigūnus, vyras parašė pareiškimą. Vyro buvo sugadinti rūbai, jie neišsivalo. Vyrui veidą ir akinius pavyko nusivalyti tik naudojant vaitspiritą, kas pakenkė jo veido odai, keletą dienų ją perštėjo, taip pat buvo pakenkta ir vyro akims, keletą dienų lašinosi vaistus, dabar yra užsirašęs pas akių gydytoją. Po įvykio kaimynai jų neatsiprašė, jie elgiasi įžūliai, atvykus pas juos svečiams jie per tvorą filmuoja kas vyksta jų kieme. Įvykio metu ji nenukentėjo, tačiau situacija buvo labai nemaloni, susinervino, jaučiasi kaimynų provokuojami ir nesaugūs dėl tokio jų elgesio. Jai sunku paaiškinti tokį kaimynų elgesį, gal tai kerštas dėl jų kieme augančio ąžuolo, kurio dalis šakų patenka į kaimyno teritoriją, jis priekaištauja dėl krentančių lapų ir gilių, ji domėjosi, tačiau ąžuolas įrašytas į paveldą ir jo nupjauti negalima (b. l. 70-73).

Liudytoja G. A. 2026-03-30 liudytojo apklausos metu parodė, kad jos tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), ji šiuo metu studijuoja Kaune, tad tėvų namuose būna tik savaitgaliais ir tai retai. Ji su tėvų kaimynais, B. bendraudavo mažai, pasisveikindavo, jie paklausdavo kaip jai sekasi, bendraudavo kaimyniškai. Tėvai pasakodavo, kad kaimynai nėra patenkinti jų kieme augančiu ąžuolu, nes jo lapai krisdavo į kaimyno kiemą, bet jos tėvai niekaip negalėjo to pakeisti. Pasakojo tėvai ir apie iš kaimynų kiemo naktimis grojančią muziką, kas trukdydavo jų poilsiui. Tad tėvų santykiai su kaimynais darėsi vis blogesni, nors tėvai niekaip negalėjo to įtakoti. 2026-03-20 apie pietus ji grįžo į namus, abu tėvai buvo darbe. Ji sėdėdama automobilyje matė, kad kaimynų tvoros varteliai, vedantys į jų kiemą, atidaryti, matė, kad kaimynas yra jų kieme. Kol ji išlipo iš automobilio, kaimyno tvoros varteliai jau buvo uždaryti, tačiau kitoje tvoros pusėje matė kaimyną, jis žiūrėjo į ją. Ji taip suprato, kad kaimynas ją pamatė ir greitai nuėjo į savo kiemą. Ji nekreipė dėmesio ir įėjo į namus, būdama namuose matė, kad kaimynas kažką daro tvoros varteliams, tai jie būdavo uždaryti, tai atidaryti, bet kaimyno jų kieme nematė. O į jų namų esantį šulinį ji ir neatkreipė dėmesio, tad negali pasakyti ar šulinio stogelis su konstrukcija jau buvo nuimtas ar dar ne. Ji po kurio laiko iš namų išvažiavo. Apie 17.00 val. visa šeima susirinko namuose. Jiems būnant namuose, jei gerai pamena, mama pastebėjo, kad šulinio stogelis su konstrukcija nuimti, tuomet tėtis pasakė, kad eina pasikalbėti su kaimynu. Tėtis nebuvo agresyviai nusiteikęs kaimyno atžvilgiu, jis tiesiog norėjo pasakyti, kad sutvarkytų viską kaip buvę. Jos su mama tėčio nestebėjo, bet išgirdo, kad tėčio pokalbis su kaimynu kieme peraugo į konfliktą, balsai darėsi vis garsesni. Ji pati girdėjo kaip kaimynas pasakė tėčiui, kad mama jam leido. Tėtis pašaukė mamą, bet mama pasakė, kad neis ir į konfliktus nesileis. Tuomet pasakė, kad ji nueis, nes girdėjo prieš keletą dienų mamos ir kaimyno pokalbį, kad mama sutarė su kaimynu, kad kiekviena šeima tvarkysis savo šulinio pusę, pokalbio apie tai, kad bus nugriauta viskas nebuvo. Ir ji išėjo į kiemą tėtis su kaimynu jau kalbėjo garsiai, pokalbis nebuvo draugiškas. Ji išėjo tuo momentu kai kaimynas iš rankoje turėtos dažų ar kažkokios panašios priemonės, kuria dažė tvorą, skardinės tyčia jos turinį pylė į tėtį. Ji pamatė, kaip tėčio veidas, jo rūbai ir akiniai buvo apipilti kažkokiu skysčiu. Ji patyrė šoką, nesitikėjo tokio kaimyno poelgio, išsigando dėl tėčio, ar jam nepateko tų dažų ar kažko panašaus į akis ar burną. Ar kaimynas kažką tuo momentu sakė ji dėl savo būsenos nelabai pamena. Tuomet prie jų atėjo ir mama. Jie pradėjo kažką sakyti kaimynui, kalbėjo garsiau, ką sakė tiksliai nepamena. Bet tuomet atėjo ir kaimyno žmona, tarp jų kilo žodinis konfliktas, tuomet jau visi buvo įsikarščiavę. Jai tėtis pasakė iškviesti policiją, tuomet jau laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Dar bandė su kaimynais kalbėtis, aiškino, kad negalima ateiti į jų kiemo teritoriją, bandė išsiaiškinti dėl šulinio, bet kaimynai nesiklausė, jie turėjo savo tiesą. Dar belaukiant policijos pareigūnų kaimynas išmetė turėtą skardinę, iš kurios apipylė tėtį. Ji įvykio metu nenukentėjo, tik išsigando dėl tėčio sveikatos, pajuto ir nerimą, nesaugumą dėl tokio kaimyno elgesio. Kiek jai žinoma kaimynai tėčio neatsiprašė, jų elgesys išliko provokuojantis jos tėvų atžvilgiu, santykiai nepagerėjo, pasakojo mama, kad kaimynė per tvorą filmavo į jų kiemą atvykusius svečius. Mama užsiminė, kad jaučiasi nesaugi savo namų kieme, viena neina į kiemą (b. l. 76-79).

Liudytoja A. B. 2026-04-01 liudytojo apklausos metu parodė, kad jai yra išaiškinta, kad liudytojas, kuris yra įtariamojo ir kaltinamojo šeimos narys ar artimas giminaitis, gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, parodymus ji duoti sutinka. 2026-03-20 ji buvo namuose visą dieną, taip pat ir jos vyras, kuris tvarkėsi namų kieme aplinką. Jai be abejonės buvo žinoma, kad būtent tą dieną vyras tvarkys bendrą su kaimynais šulinį, kurio dalis yra jų namų kieme, o kita šulinio dalis yra kaimynų sklype. Prieš daug metų šulinys atliko savo funkciją, juo buvo naudojamasi. Dabar šulinys buvo nenaudojamas, uždengtas mediniu stogeliu, kuris neatliko savo funkcijos, stogelis buvo suklypęs ir bet kada galėjo sugriūti. Kaimynams A. šulinio būklė tiek įtakos neturėjo, kadangi, šulinys buvo jų sode, o jiems šulinys buvo pačiame namų kieme, tad jo saugumas buvo svarbus, kadangi turi anūkų. Jų sklypas iškeltas kaimyninio sklypo atžvilgiu, tad į šulinį buvo galima įkristi tik atvėrus stogelio dureles, niekur nereikėtų net pasilipti. Jos vyras buvo nusprendęs šulinį uždengti metaliniu dangčiu, kurio jau vaikai nepakeltų, manė, kad taip saugiau ir gražiau, prie bylos pateiks nuotraukas, kaip šulinys atrodė jų kieme ir kaip jis atrodo uždengus metaliniu dangčiu. Ji savo vyrą, dirbantį kieme puikiai matė, kadangi į tą pusę yra įrengtas jų virtuvės langas. Vyras kaimynų A. sklype nebuvo, jis dirbo jų namų kieme, matė, kad vyras perpjovė per pusę šulinio medinį stogelį ir jis nuvirto į kaimyno pusę. Jos vyras dažė tvoros lenteles, kurias turėjo užkalti vietoj nuversto stogelio. Ji vyro nuolat nestebėjo, gamino maistą kai išgirdo didžiulį triukšmą. Girdėjo savo vyro ir kaimyno D. A. balsus, jie šaukė vienas ant kito, girdėjo kaip kaimynas jos vyrą išvadino necenzūriniais žodžiais. Ji jau suprasdama, kad vyksta konfliktas pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną ir išbėgo į kiemą. Ji iš karto pradėjo filmuoti savo mobilaus ryšio telefonu, jų kieme stovėjo jos vyras, o kaimynų pusėje buvo visa jų šeima, kaimynas, jo žmona ir dukra. Matė, kad kaimyno veidas ir ranka aptaškyti dažų taškiukais, kaip būtų apipurkštas, bet kaip tai atsitiko ji nematė. Ji kaimyno neišvadino jokiais žodžiais, nevartojo tokių žodžių kaip žmogžudys ar ,,kalėmščikas". Be abejonės galėjo būti konflikto metu pavartoti necenzūriniai žodžiai, bet tai daugiau buvo iš kaimynų pusės, nei iš jų su vyru, jie su vyru labai retai vartoja necenzūrinius žodžius, jų jų kalboje beveik nėra. Su kaimynais pakeltais tonais aiškinosi dėl šulinio, bet su vyru pamatė, kad jokio bendro sutarimo jie neprieis, tad ji nuėjo į savo namus, o vyras į garažą, tuo konfliktą ir pabaigė, nors kaimynai dar šūkavo savo kieme. Matė ir atvykusius policijos pareigūnus, suprato, kad dėl konflikto bus parašytas pareiškimas. Sunku suvokti, kad kaimynai iškėlė pretenzijas dėl šulinio dangčio, vyras jai buvo sakęs, kad su kaimynais apie šulinio dangtį kalbėjo, manė, kad tikrai yra susitarę ir jie viską leido, labai gaila, kad nepadarė rašytinio susitarimo, bet nežinojo, kad su kaimynais galima bendrauti tik raštu. Be abejonės atsiprašys kaimynų, jei tik jie su jais kalbėsis, jiems tai nėra sunku, nėra išdidūs, nori gyventi gražiuoju. Kaimynui sutikus, jie tikrai ieškos kaip konfliktą išspręsti gražiuoju, nors dabar labai abejoja ar tai įmanoma (b. l. 82-85).

Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Erikos Urbonienės 2026-03-26 tarnybiniame pranešime "Dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo" nurodyta, kad Šiaulių apsk. VPK Raseinių r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-09116-26 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 3 d., dėl D. A. priklausančio turto sugadinimo. Iš nukentėjusiojo parodymų nustatyta, kad 2026-03-20 apie 16:45 val., A. B., būdamas savo gyvenamojoje aplinkoje, konflikto su kaimynu metu, tyčia atliko agresyvius ir demonstratyvius veiksmus - per tvorą pylė dažus ant nukentėjusiojo, taip apipildamas, jo veidą, drabužius, taip pat sugadino šulinio dangtį. Šie visi A. B. veiksmai buvo atlikti ne tik siekiant sugadinti turtą, bet ir akivaizdžiai demonstruojant nepagarbą aplinkiniams bei pačiam nukentėjusiajam. Veika padaryta pašalinių asmenų akivaizdoje – liudytojų G. A., G. A. bei D. B. - įvykį stebėjo ir filmavo, konflikto metu buvo vartojami įžeidžiantys žodžiai, elgesys buvo provokuojantis ir žeminantis. Tokie veiksmai objektyviai galėjo sukelti aplinkinių pasipiktinimą, nesaugumo jausmą ir sutrikdyti visuomenės rimtį. LR BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Šiuo atveju vien tik turto sugadinimas nesudarytų viešosios tvarkos pažeidimo sudėties, tačiau kai veika yra akivaizdžiai įžūli, demonstratyvi, atliekama viešai ir trikdo aplinkinių rimtį, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal LR BK 187 str., turėtų būti perkvalifikuojamas ir tyrimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-09116-26 toliau tęsiamas pagal LR BK 284 str. (b. l. 64-67).

2026-03-22 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog 2026-03-22, laikotarpiu nuo 12:22 val. iki 12:31 val., esant natūraliam apšvietimui, geroms oro sąlygoms buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matoma gyvenamojo namo kiemo teritorija, nuo gatvės pusės matoma gyvatvorė, iš kiemo kairės ir dešinės pusių matoma rudos spalvos medinė tvora, ties įvažiavimu vartų nėra. Kairėje įvažiavimo pusėje matomas baltos spalvos medinėmis lentelėmis apkaltas vieno aukšto gyvenamasis namas, namo kairėje pusėje priėjus prie tvoros matomas ant žemės padėtas medinis suskilęs šulinio dangtis, rudos spalvos medinė tvora betoniniu pamatu, tvoros ertmėje esantis betoninis baltos spalvos šulinys, kurio viena pusė yra vienoje, o kita pusė kitoje tvoros pusėje, šulinio kairėje pusėje esančius rudos spalvos uždarytus vartelius. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, apžiūros metu fotrografuota, niekas nepaimta (b. l. 16).

Prie 2026-03-22 įvykio vietos apžiūros protokolo pridėta Fotolentelė (b. l. 23-27).

2026-03-24 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad D. A. paaiškino, kad įvykio metu buvo apgadinti vilkimi rūbai ir juos pateikė: 1) bliuzoną; 2) kelnes; 3) marškinėlius (b. l. 28-30).

2026-03-24 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti D. A. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu pateikti rūbai. Apžiūros metu nustatyta, kad yra matomas žalios spalvos bliuzonas, kuris užtraukiamas užtrauktuku. Ant pečių ir nugaros dalies yra su juodos spalvos medžiaga. Ant bliuzono rankovių, priekio ir nugaros yra matomos įvairaus dydžio rudos spalvos dėmės. Sportinės kelnės yra pilkos spalvos. Ant sportinių kelnių priekinės dalies yra matomos įvairaus dydžio rudos spalvos dėmės. Marškinėliai žalios spalvos. Ant marškinėlių priekinės dalies yra matomos įvairaus dydžio rudos spalvos dėmės. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 31-33).

Prie 2026-03-24 daiktų apžiūros protokolo pridėta Fotolentelė (b. l. 34-38).

2026-04-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytoja A. B. pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos 4 skaitmenines nuotraukas, kuriose užfiksuotas jos kieme įrengto šulinio vaizdas bei į kiemą nukritusių lapų vaizdas (b. l. 41-43).

Prie 2026-04-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo pridėta Fotolentelė (b. l. 44-47).

2026-04-02 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimos liudytojos A. B. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktos 4 skaitmeninės fotonuotraukos. Nuotraukoje Nr. 1 užfiksuotas B. kieme esančio šulinio, iki konflikto su kaimynu D. A., vaizdas. Matyti sena šulinio konstrukcija, šulinio anga bei medinis šulinio dangtis. Medinė konstrukcija yra nusidėvėjusi, vietomis sutrešusi, matomi medienos irimo bei ilgalaikio eksploatavimo požymiai. Nuotraukoje taip pat matoma šulinio vieta kieme, grindinio danga bei šulinio prieiga iš kiemo pusės. Nuotraukoje Nr. 2 užfiksuotas tas pats B. kieme esančio šulinio vaizdas, kuris yra visiškai uždengtas metaliniu dangčiu. Matoma šulinio vieta kiemo teritorijoje, aplink esanti grindinio danga bei šalia esanti tvora, skirianti kaimyninių sklypų teritorijas. Nuotraukoje Nr. 3 užfiksuotas B. kieme esančio šulinio, po kilusio konflikto su kaimynu D. A., vaizdas. Matyti, kad šulinys yra uždengtas metaliniu dangčiu tik iš B. pusės. Taip pat matoma tvora, skirianti sklypus, bei šulinio vieta kiemo teritorijoje. Nuotraukoje Nr. 4 užfiksuotas B. kiemo vaizdas rudens laikotarpiu. Matoma kiemo teritorija, padengta nukritusiais lapais, kurie krenta nuo kaimyniniame sklype augančio ąžuolo. Nuotraukoje taip pat matoma kiemo danga, statiniai bei sklypą ribojanti tvora (b. l. 48-50).

Teisme kaltinamasis A. B. pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, suformuotą 2026-05-21, iš kurio matyti, kad inžinerinis statinys -šulinys ,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teise A. B., adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 160).

Iš pateikto 2026-06-11 pasirašyto susitaikymo susitarimo matyti , kad nukentėjusysis D. A. susitaikė su kaltinamuoju A. B., žala atlyginta, abu prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 284 str. atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo parodymus, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog A. B. 2026 m. kovo 20 d., apie 17:00 val., (duomenys neskelbtini), įėjęs į kaimynui D. A. priklausančio kiemo teritoriją, tyčia sugadino bendro naudojimo šulinio dangtį, kurio vertė 50 eurų, po to būdamas savo namų kieme, (duomenys neskelbtini), vartodamas necenzūrinius žodžius, matant pašaliniams asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, per tvorą apipylė kaimyną D. A. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos kilmės medžiaga ir sugadino jo vilkėtus drabužius: bliuzoną, kurio vertė 150 eurų, kelnes, kurių vertė 30 eurų, marškinėlius, kurių vertė 27 eurai, tokiu būdu sugadino svetimą turtą, bendros 257 Eur vertės, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ši A. B. nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnyje.

Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. B. ir nukentėjusysis D. A. susitaikė, prašo bylą nutraukti kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju.

Sutinkamai su LR BK 38 straipsniu, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. B. neteistas, administracine tvarka nebaustas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Žala atlyginta. Nukentėjusysis jokių pretenzijų nereiškia. Susitaikė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė. Yra pagrindo manyti, kad ateityje nedarys naujų nusikaltimų.

Yra visos sąlygos A. B. atžvilgiu taikyti LR BK 38 straipsnį ir baudžiamąją bylą nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 2 dalimi 2026 -05-18 teismo nutartimi buvo paskirta gynėja Lionė Užubalienė. Tačiau ji buvo atleista nuo pareigos ginti kaltinamąjį, nes kaltinamasis pasisamdė advokatą S. Jankauską. 2026-05-28 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje APD-2026-06243 nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam, išlaidų suma sudaro 137,50 Eur.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.

Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas paskirtas buvo dėl to, kad buvo privaloma gynyba (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Taigi, gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 440 straipsnio 2 dalimi, BK 38 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu,

nusprendžia:

A. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. A. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasidėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. A. B. išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat jam išaiškinta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Aurelija Petkevičienė