Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Egidijus Gerika, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Monikai Statkutei, dalyvaujant pareiškėjui J. B., suinteresuotam asmeniui I. B., institucijos, teikiančios byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikiančios per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, atstovei Eglei Bikinienei, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl įvaikinimo, suinteresuotas asmuo I. B., institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikianti per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas J. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas leisti jam įvaikinti A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti jį, J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) įvaikinamosios A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o įvaikinamąją A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra. Taip pat prašo palikti įvaikinamai A. B. tą pačią pavardė. 2. Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. B. nurodė, kad vaiką, kurį nori įsivaikinti, t. y. A. B., pažįsta nuo 6 metų. Šiam žingsniui atsakingai ruošėsi 5–6 metus. Šiuo metu jis dirba įmonėje darbų vadovu. Gyvenimo sąlygos yra geros – namas yra keturių kambarių, kiekvienas šeimos narys turi po atskirą kambarį. Jie (J. B., I. B. ir A. B.) kartu leidžia atostogas. A. B. lydi į gydymo įstaigas, mokyklą ir panašiai. Su A. B. sutaria gerai, nuolat kartu gyvena apie vienus metus. Kartu sportuoja, lanko sporto klubą, važinėja dviračiais. Pareiškėjo teigimu, jo sveikatos būklė yra puiki. Iš pirmosios santuokos jis turi dukrą, kuri įvaikinimui neprieštarauja ir su A. B. taip pat gerai sutaria. Save charakterizuoja teigiamai: sportuoja, nerūko, nevartoja alkoholio bei kitų kvaišalų (psichoaktyviųjų medžiagų). 3. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo I. B. nurodė, kad biologinis tėvas tėvystės nepripažino. Jis buvo trumpam atvykęs tik gimus A. B., tačiau su dukra nebendrauja nuo pat jos gimimo, o mergaitė su juo jokių santykių nepalaiko. Posėdžio metu ji patvirtino davusi sutikimą pareiškėjui įsivaikinti A. B. ir teismo posėdžio metu jį palaikė. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjas jai yra didelė parama – padeda kasdienėje veikloje, paimdavo vaiką iš darželio, jie kartu vyksta atostogauti. Pareiškėjas su A. B. sutaria gerai. 4. Teismo posėdžio metu nepilnametė A. B. parodė, kad prieš mėnesį davė rašytinį sutikimą būti įvaikinta, o posėdžio metu palaikė prašymą dėl įvaikinimo ir išreiškė norą, kad pareiškėjas ją įvaikintų. Mergaitė paaiškino, kad su pareiškėju sutaria gerai, kartu leidžia laisvalaikį, atostogauja, važinėja dviračiais. Taip pat kartu lankė sporto klubą, kur pareiškėjas jai parodė, kaip taisyklingai sportuoti. Namuose ji turi savo atskirą kambarį, kuriame yra visi reikalingi daiktai (lova, kompiuteris, spintos ir kt.). Nepilnametė pažymėjo norinti, kad įvaikinimo teisiniai santykiai atsirastų kuo greičiau, nes faktinis tarpusavio ryšys jau yra susiformavęs, o nutikus nelaimei ar iškilus sunkumams, jie galės vienas kitam padėti. Biologinio tėvo ji nėra mačiusi ir su juo niekada nebendravo. 5. Institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikianti per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – ir Skyrius), išvadoje nurodė, kad įvaikinamosios A. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra I. B., A. B. tėvystė neįteisinta. A. B. nėra įrašyta į galimų įvaikinti vaikų sąrašą, nes ją pageidauja įvaikinti jos motinos I. B. sutuoktinis J. B.. Nepilnametė A. B. yra (duomenys neskelbtini) metų, ji yra pateikusi rašytinį sutikimą, kuriame nurodo, jog sutinka būti įvaikinta J. B.. J. B. su šeima gyvena 4 kambarių name, adresu (duomenys neskelbtini). A. B. turi savo atskirą kambarį, gyvenamoji vieta įvertinta kaip saugi ir užtikrinanti nepilnamečio vaiko poreikius. Pareiškėjas dirba, gauna stabilias pajamas, šeimos finansinė padėtis yra gera, o pajamos pakankamos šeimos poreikiams užtikrinti. Pareiškėjas nėra teistas, byloje nėra duomenų, kad jam būtų buvusi apribota tėvo valdžia arba jis būtų nušalintas nuo tėvo pareigų atlikimo. VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos išduotame medicininiame pažymėjime nurodyta, kad medicininių priešparodymų įvaikinimui nėra. J. B. pasirengimas įvaikinti sutuoktinio vaiką buvo įvertintas Kuršėnų šeimos namų globos centro atestuotų socialinių darbuotojų, Skyrius yra gavęs parengtą 2026 m. gegužės 11 d. išvadą, kurioje nurodyta, kad J. B. yra pasirengęs įvaikinti žmonos I. B. dukrą A. B. Atsižvelgę į išdėstytą, Skyrius teigia, kad ikiteisminė įvaikinimo procedūra atlikta tinkamai ir nėra Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų kliūčių Lietuvos Respublikos piliečiui J. B. įvaikinti sutuoktinės dukrą A. B., nes įvaikinimas atitiktų nepilnamečio vaiko interesus augti šeimoje, gauti tinkamą priežiūrą ir gyvenimo sąlygas, reikalingas normaliam jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Institucijos, teikiančios byloje išvadą, atstovė Eglė Bikinienė teismo posėdžio metu pagarsino išvadą ir ją palaikė, papildomai nurodydama, kad kliūčių įvaikinimui nėra, o įvaikinimas visiškai atitiks vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Iš byloje esančio Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduoto gimimo liudijimo (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, jog A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini). Jos gimimo liudijime motina įrašyta I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) duomenų apie tėvą nėra. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikianti per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, 2026 m. sausio 27 d. sprendimu priėmė teigiamą sprendimą dėl J. B. norinčio įvaikinti vaiką, pradinio įvertinimo. Biudžetinė įstaiga Kuršėnų šeimos namai pateikė 2026 m. gegužės 11 d. teigiamą išvadą Nr. GC-11, dėl J. B. pasirengimo vaiko įvaikinimui, ir nurodė, kad J. B. yra tinkamas įvaikinti savo sutuoktinės I. B. dukrą A. B. Byloje pateiktas 2026 m. balandžio 29 d. pažymėjimas Nr. P-23 patvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo mokymuose pagal globėjų ir įtėvių rengimo pradinę programą.

7. Pareiškėjas J. B., gimė (duomenys neskelbtini). Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas J. B. (iki santuokos buvusi pavardė – R.) ir suinteresuotas asmuo I. B. (iki santuokos buvusi pavardė – B.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Iš medicininio pažymėjimo, išduoto VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos 2026 m. sausio 19 d., matoma, kad pareiškėjui medicininių priešparodymų įvaikinimui nėra.

9. Pareiškėjas dirba, gauna darbo užmokestį. Biudžetinės įstaigos Kuršėnų šeimos namai išvadoje dėl J. B. pasirengimo vaiko įvaikinimui nurodyta, kad šeimos finansinė padėtis stabili, įsiskolinimų neturi, gyvena privačiame dviejų aukštų name. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis pareiškėjas nėra įtrauktas į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų sąrašą. Pareiškėjas nėra įtrauktas į Neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų sąrašus. Yra baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (CPK 178, 185 straipsniai).

10. 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje teigiama, kad vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje, jausdamas laimę, meilę ir supratimą. Įvaikinimo instituto tikslas – apsaugoti vaiko interesus, jis patenkina svarbius ne tik įvaikinamųjų, bet ir įtėvių poreikius. Įvaikinimu vaikas įgyja naują šeimą, o įtėviai patenkina motinystės ir tėvystės jausmus. Įvaikinimas galimas tik vaiko interesais (CK 3.209 straipsnio 1 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kuri Lietuvoje įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-983).

11. Iš pateikto gimimo liudijimo matyti, kad duomenų apie A. B. biologinį tėvą nėra, todėl biologinio tėvo sutikimas įvaikinti vaiką nereikalingas (CK 3.214 straipsnis). Įvaikinamosios A. B., kuriai yra (duomenys neskelbtini) metų, rašytinis sutikimas ją įvaikinti yra gautas, minėtą sutikimą teismo posėdžio metu A. B. palaikė (CK 3.215 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo I. B. yra davusi rašytinį sutikimą, kad jos vyras J. B. įsivaikintų jos dukrą A. B., minėtą sutikimą teismo posėdžio metu I. B. palaikė (CK 3.216 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas įvaikina sutuoktinės vaiką, todėl reikalavimas būti įtrauktam į įvaikintojų apskaitą nėra taikomas (CK 3.210 straipsnio 5 dalis). Įvaikintojas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, taigi amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamosios yra didesnis nei 18 metų (CK 3.211 straipsnio 1 dalis). Taigi, šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad pareiškėjui įvaikinti A. B. kliūčių nėra.

12. Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo, suinteresuoto asmens, išvadą teikiančios institucijos atstovo paaiškinimus, pačios įvaikinamosios parodymus, duotus teismo posėdžio metu, bei pateiktą kompetentingos institucijos išvadą, konstatuotina, kad teismui nekelia abejonių pareiškėjo J. B. apsisprendimas įvaikinti A. B., pareiškėjas yra deramai pasirengęs įvaikinti, jis turi tinkamas sąlygas auginti ir visapusiškai rūpintis A. B., pareiškėjas atitinka visus keliamus reikalavimus. Pareiškėjas jau daugiau nei penkerius metus augina ir rūpinasi sutuoktinės dukra, tarp jų susiklostė artimas tėvo ir dukros ryšys, šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad įvaikinimas atitiks A. B. geriausius interesus augti pilnavertėje šeimoje (CK 3.209 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškimas tenkintinas, leistina pareiškėjui J. B. įsivaikinti A. B. CPK 487 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad patenkinus pareiškimą, teismo sprendimu įvaikintojai pripažįstami vaiko tėvais, o įvaikintieji – įvaikintojų vaikais, tai ir nustatytina teismo sprendimu (CK 3.227–3.228 straipsniai).

13. Pareiškėjas neprašo keisti įvaikinamosios vardo ar pavardės.

14. Įgyvendinant vaiko, kurį norima įsivaikinti, interesų prioriteto principą, atsižvelgiant į nepilnametės norą kuo greičiau sukurti teisinius šeimos santykius bei įvertinus tai, kad tarp pareiškėjo ir vaiko yra susiformavęs ilgalaikis ir glaudus tarpusavio ryšys, sprendimą leistina vykdyti skubiai (CPK 487 straipsnio 8 dalis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.209, 3.210, 3.211, 3.214, 3.215, 3.216, 3.217, 3.221, 3.227, 3.228 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268, 270, 487 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Leisti pareiškėjui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įvaikinti A. B., gimusią (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti pareiškėją J. B., gimusį (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu, o A. B. – pareiškėjo dukra.

Vaiko vardo ir pavardės nekeisti. Kiti vaiko individualybę išsaugantys duomenys: gimimo data, gimimo vieta nekeičiami.

Byloje dalyvaujantiems asmenims išaiškinamos įvaikinimo teisinės pasekmės: įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuonims tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos kaip giminaičiams pagal kilmę.

Sprendimą vykdyti skubiai. Sprendimo apskundimas nesustabdo sprendimo vykdymo.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų įvaikinimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.